respublika.lt

Prakalbinęs nekalbančius daktaras H.Šimkusnuotraukos (1)

2014 kovo mėn. 10 d. 16:03:40
Vetusta PRIŠMANTIENĖ

Pasaulio žmonijai tenka patirti daugybę įvairiausių negandų, kurioms nugalėti tiek prieš šimtmečius, tiek šiandien reikia mokslinių tyrimų, atsidavusių asmenybių praktinių bandymų, ieškojimų. Bet populiari patarlė sako: „Kas ieško, tas randa“. Ar ne ja vadovavosi ne tik mūsų šalyje neįkainojamais savo ieškojimų rezultatais garsėjęs mokslininkas otolaringologas Henrikas Šimkus?


Ar gali ištikti baisesnė neganda?

Galimybė kalbėti - žmogui prigimtinė dovana. Vos pradėjęs suvokti aplinką, kūdikis, nors ir savaip, bet jau mėgina įvardyti daiktus, reikšti savo norus, džiaugsmą, skausmą.. Žinoma, netenka kalbėti apie gimusius nebylius, kurčiuosius. Jie kalba kitokia - gestų kalba, kurią, beje, irgi sukūrė asmenys, norintys tokiems padėti. Tai didžiulė dovana. Tai jų dėka ne vienas toks nelaimėlis, paklaustas, ar supratęs savo būklę nejaučia likimo nuoskaudos, pareiškia nesiilgintis to, ko niekada negirdėjo!

Bet įsivaizduokime atvejį, kai, gimęs normalus, žmogus jau užaugęs praranda galimybę kalbėti!..

Būtent tokiems - po laringektomijos - gerklų, pažeistų vėžio, pašalinimo operacijos, didžiausią savo darbinės veiklos dalį ir paskyrė mokslininkas otolaringologas profesorius H.Šimkus, ne tik operuodamas, bet ir atkakliai ieškodamas būdų bei priemonių pacientams padėti.

Pirmoji tokia laboratorija

Henrikas Šimkus gimė 1922 metais Raseiniuose, mokėsi Kaune, „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1949 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1960 metų dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos institute, kur ir pagarsėjo kaip vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs operuoti sergančius gerklų vėžiu. Būtent čia ir vyko pagrindinė jo praktinė bei mokslinė veikla šioje srityje. 1967-aisiais - jis jau vyr. mokslinis bendradarbis; 1978 m. - Galvos ir kaklo chirurgijos skyriaus mokslinis vadovas. O 1985-aisiais - jau medicinos mokslų daktaras, parašęs mokslinius darbus apie tonzilito ir otoantrito diagnostiką bei gydymą. Tačiau svarbiausi jo parašyti darbai - apie gerklų vėžio diagnostiką, gydymą ir balso reabilitaciją po gerklų pašalinimo.

Nuo 1988 metų šis mokslininkas vadovavo onkologijos institute savo paties čia įkurtai balso reabilitacijos laboratorijai.

Būtent praktiniai, moksliniai šio darbo rezultatai labiausiai ir išgarsino šį mokslininką ne tik Lietuvoje. Nors H.Šimkus pats važinėjo po užsienio šalis ieškodamas to darbo patirties, paaiškėjo, kad geresnės praktikos už jo paties - nėra. Mėginimų būta Maskvoje, bet ten vien balso atkūrimo mokymui prireikdavo net 9 mėnesių, kai Lietuvoje tam jau pakakdavo 2-3 savaičių! Ir pacientų kalbėsena ten kardinaliai skyrėsi: jie kalbėdavo neaiškiai, švogždami, nes maskviškiai mokė naudodami zondą (kai per įvestą zondą pučiamas oras ir taip išgaunamas garsas). Toks būdas varginantis ir menkai rezultatyvus. O kaip pavyko tokio metodo atsisakyti Lietuvos mokslininkui H.Šimkui?

Jo tikslas buvo išmokyti pacientą kalbėti skambiu gerkliniu balsu be pagalbinių priemonių. Jis stebėjo, tyrė, kokią įtaką reikalingo reflekso atkūrimui turi klausa, centrinė nervų sistema, smegenys, kurie garsai, žodžiai lengviausiai išgaunami ir t.t. Gautas išvadas guldė į savo jau rašomą balso grąžinimo metodiką. Atvykdavo susidomėjusiųjų profesoriaus darbo metodika iš JAV ir kitų šalių. Nors ta metodika, pasak jo paties, buvo „visai paprasta“, bet efektyvesnės niekas neturėjo.

Ir užsieniečiai pradėjo keliauti tokios patirties semtis į Lietuvą.

„Profesorius H.Šimkus buvo vis naujomis idėjomis kunkuliuojantis žmogus. Prisimenu, net du kartus perėjo mokymo kursą pas H.Šimkų šios srities specialistas Frankas Bolonija iš Lugano (Šveicarija). Pats Šimkus važinėjo į Vokietiją pas tokioms operacijoms reikalingus įrankius gaminančios firmos specialistus. Reikėjo, kad tobulėtų ne vien balso reabilitacijos būdai, bet ir pačios operacijos. Profesorius H.Šimkus - ir mano buvęs mokytojas. Mums, jaunesniems chirurgams, jis buvo ne tik puikus žinių bei praktinių įgūdžių perteikėjas, bet ir pavyzdys, kaip atkakliai reikia ieškoti naujovių, norint mokslą stumti priekin, visomis išgalėmis stengiantis padėti negandos ištiktam žmogui!“ - sako Vilniaus universiteto onkologijos instituto Galvos ir kaklo chirurgijos poskyrio vyr.ordinatorius Vytautas Čepulis.

Suprantama: kuo mažiau žmogus žino apie ligą ir jos galimas pasekmes, tuo didesnė jo baimė.

Būtent ji ir lemdavo, kad seniau dėl gerklų šalinimo operacijos ligoniai kreipdavosi pavėluotai, kai jau ne tik balso, bet ir gyvenimo jokie specialistai reabilituoti negalėdavo. Nemažai pasitaikydavo ir medikų apsirikimų diagnozuojant.

H.Šimkus ėmėsi aktyvinti savišvietą, drąsinti žmones spaudoje, ruošti mokslines praktines konferencijas.

Labai svarbiu darbo su pacientu momentu prof. H.Šimkus laikė ir jau ligoninėje operacijos laukiančių švietimą, drąsinimą. Tam, kad pacientai žinotų jau apie konkrečių žmonių sėkmę, jis ėmėsi sudarinėti „Atmintinę“ - užrašinėti jų atsiliepimus.

„Po operacijos likau be kalbos. Pasijutau atskirtas nuo pasaulio. Galvojau, kad jau niekad neišgirsiu savo balso. Ir koks buvo džiaugsmas, kai jį išgirdau... jau pirmą dieną atvykęs mokytis į prof.H.Šimkaus įkurtą laboratoriją! Net netikėjau, kad jis mano. O po 14 dienų jau visiškai susikalbėjau su saviškiais“. (Pranas S., Klaipėdos r.)

„Labai išgyvenau pats ir artimieji, kai po operacijos netekau kalbos. Bet balsas atsirado po 2-3 užsiėmimų. Bet tik balsas. Toliau sekė mokymasis kalbėti. Tiesą pasakius, man pavyko. Nesitikėjau tokio gero balso. Draugai net abejoja, ar tikrai gerklas man pašalino!“ (Povilas iš Veliuonos apyl.)

Panašių atsiliepimų toje „Atmintinėje“ - daugybė. Tai buvo geriausiai įtikinanti priemonė. Maža to, profesorius su savo pagalbininkais - chirurgais, logopedais - 1982 metais surengė visų nuo 1961 metų operuotųjų susitikimą, kuris visus labai sujaudino ir nudžiugino.

Išties buvo ko džiaugtis, nes statistika parodė, kad balso grąžinimo metodas buvo efektyvus 90 proc.!

„Ar aš kalbėsiu?..“

Man, kaip žurnalistei, su prof.H.Šimkumi teko pabendrauti dar jam dirbant toje laboratorijoje, į kurią su begaliniu nerimu ir vienintele viltimi jau buvo įžengę ir kalbos dovaną atgavę apie 300 žmonių. Ant jo stalo šalia „Atmintinės“ jau gulėjo išleista ir jo metodika. Abi jis man padovanojo.

Klausantis, su kokiu užsidegimu bei užuojauta tas žmogus kalba apie būtinybę padėti kalbos dovaną praradusiems žmonėms, kokia svarbi kiekvieno jo laboratorijoje praktinį kalbos grąžinimo kursą pereinančio paciento pažanga, buvo nesunku suvokti šios asmenybės ne tik platų, konkretų tos problemos išmanymą, bet ir širdies gerumą, pasiryžimą negailint jėgų sukurti ir palikti visuomenei mokslą, teikiantį galimybę išvengti be galo skaudžios lemties.

„Tai pats svarbiausias mano gyvenimo tikslas! Negaliu be graudulio klausytis kiekvieno, besiruošiančio tokiai operacijai, dažniausio klausimo: „Ar aš kalbėsiu?“ Nors visi jie supranta, ką reiškia sirgti vėžiu, tačiau neklausia: „Ar aš gyvensiu?“, „Kiek gyvensiu?“ Tai rodo, kad galimybė kalbėti jiems svarbesnė už patį gyvenimą! O juk buvo žinomi atvejai, kai tokie nelaimėliai geriau rinkosi mirtį!“ - sugrudusiu balsu pasakojo savo gyvenimą skyręs padėti tokiems žmonėms specialistas.

Profesorius noriai pasakojo apie to naujo darbo su pacientais būdus, demonstravo jų kalbėsenos įrašus, vardijo tos baisios ligos simptomus, jos priežastis. Statistika rodė, kad gerklų vėžiu dažniau suserga vyrai dėl rūkymo (deja, ši priežastis šiandien jau vienodai grasina ir moterims), dėl darbo kenksmingomis medžiagomis užterštoje aplinkoje, taip pat dėl paveldimumo. Todėl savo parašytoje metodikoje jis itin akcentavo nepavėluotą diagnozavimą, o po operacijos - balso atkūrimo praktinius užsiėmimus, mokymo eiliškumą, net ligonio artimųjų supažindinimą su jo mokymo principais namuose. Kadangi to darbo jis mokė ir specialistus - logopedus, tai ir šiandien, kad ir kurį iš jų pakalbintum (tokie kabinetai šiandien jau veikia visuose didžiuosiuose šalies miestuose), jie išvardija visus svarbiausius jo metodikos principus, praktinio mokymo būdus.

„Prisimenu net jo rekomenduotus pradinius naudotinus žodžius, pacientui palengvinančius tarti sunkiau ištariamus dusliuosius priebalsius, kitus metodinius pamokymus, kurie buvo nuolat paremiami naujausiais pastebėjimais iš darbo praktikos. Prof.H.Šimkaus metodika ir šiandien, kai jau esama įvairių pagalbinių balso atkūrimo priemonių - elektroninio balso aparatai, implantuojami protezai, - iki šiol - mūsų darbo pagrindas“, - sako jo mokinė kvalifikuota specialistė logopedė Virginija Zaveckienė, tęsianti savo mokytojo darbą, gelbstinti nuo nebylio dalios šimtus žmonių, čia atvykstančių po gerklų operacijos iš įvairių šalies vietų.

O Vilniaus universiteto Onkologijos institute med.m.dr.Henriko Šimkaus dirbą šiandien sėkmingai tęsia logoterapeutė Rimtautė Kutavičienė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: vyrų krepšinio klubų Eurolygos aštuntojo turo rungtynėse antradienį Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija) komanda namuose 90:77 (16:14, 22:17, 24:22, 28:24) įveikė Tel Avivo „Maccabi Fox“ (Izraelis) ekipą ir iškovojo trečiąją pergalę iš eilės.
  • PAGROBTI: Kamerūne, vieno iš anglakalbių šalies rajonų mieste Kumboje, pagrobti mažiausiai 15 moksleivių ir mokytojas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493