respublika.lt

2017 liepos 23, sekmadienis

Pirmieji sovietinės okupacijos smūgiainuotraukos (6)

2015 rugpjūčio mėn. 17 d. 08:37:50
Algirdas KLIMKEVIČIUS

Prieš 75 metus - 1940 m. rugpjūčio 3 d. - Lietuvos Liaudies Seimo delegacija Maskvoje „paprašė“, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą. SSRS vadovai šį prašymą maloniai priėmė. Skaudžias pirmosios sovietinės okupacijos pasekmes netrukus pajuto ir mūsų šalies sportininkai. Per kelis mėnesius buvo sugriauta ir nepriklausomoje Lietuvoje sukurta futbolo sistema.

 

Po Pirmojo pasaulinio karo atgimęs Lietuvos futbolas per du nepriklausomos valstybės dešimtmečius sukūrė savitą valdymo struktūrą, sporto organizacijas, o 1923 m. įstojo į pasaulinį futbolą vienijančią Tarptautinę futbolo federacijų asociaciją (FIFA). 1924 m. Lietuva pirmą (ir kol kas - vienintelį) kartą delegavo futbolo rinktinę į olimpines žaidynes. Nacionalinė vyrų rinktinė dalyvavo atrankos į pasaulio čempionatus varžybose, užmezgė ryšius su įvairių Europos šalių nacionalinėmis rinktinėmis ir klubinėmis komandomis. 1940 m. Lietuva turėjo du tarptautinius standartus atitinkančius stadionus - Kaune ir Klaipėdoje.

Tačiau 1940 m. vidurvasaris ženklino europietiškos Lietuvos sporto ir futbolo raidos pabaigą. Birželio pirmoje pusėje futbolo gyvenimas šalyje tekėjo sava vaga. Buvo ruošiamasi svarbiausiems metų susitikimams su Estija ir Latvija, taip pat derinamos tarpmiestinių dvikovų datos. Dar birželio viduryje šalies futbolo komitetas aktyviai tarėsi dėl tarpvalstybinių rungtynių surengimo su švedais, suomiais ir estais. Vokiečių spauda skelbė, kad draugiškas rungtynes su lietuviais žais ir Vokietijos futbolo rinktinė. Lietuva siūlė žaisti liepos 21 d., Vokietija - rugpjūčio 11 d. Bet dėl birželio 14 d. prasidėjusios SSRS invazijos į Lietuvą šių planų teko atsisakyti. Tiesa, dar birželio 16 d. Vilniuje tarpmiestinėse rungtynėse jėgas išmėgino pajėgiausi Kauno ir Vilniaus futbolininkai, o po kelių dienų vietoj Lietuvos ir Estijos rungtynių įvyko neoficiali pirmosios ir antrosios Lietuvos rinktinių dvikova.

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvą įžengus „armijai išvaduotojai“, naujoji šalies valdžia kūno kultūrą ir sportą (taip pat ir futbolą) pajungė savo politiniams ir ideologiniams tikslams. Sovietinė propaganda visais būdais juodino ir smerkė nepriklausomos Lietuvos santvarką, jos žmones, liaupsino socialistinį gyvenimą. Šis reiškinys neaplenkė ir Lietuvos sporto. Netrukus nuo kalbų buvo pereita prie darbų. „Istoriniu tempu“ buvo pradėtos naikinti ne tik šalies politinės partijos, bet ir laisvės metais sukurta kūno kultūros ir sporto sistema. Jau birželio pabaigoje buvo uždaryta jauniausia ir aktyviausia Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO) bei visi jos padaliniai. 1940 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 1200 „Jaunosios Lietuvos“ skyrių, vienijančių apie 40 tūkst. jaunuolių. JSO padaliniuose funkcionavo daugiau nei 80 futbolo komandų. Propagandiniuose straipsniuose JSO buvo kryptingai šmeižiama, minima kaip piktas Lietuvos sporto šašas, kuris esą sprogo drauge su senuoju režimu. Pirmosiomis liepos dienomis buvo likviduotos ir Vilniaus žydų sporto organizacijos, o Kauno „Makabi“ stadionas buvo nacionalizuotas.

Liepos viduryje uždarius Šaulių sąjungą buvo likviduotas ir šiai sąjungai priklausęs „Maisto“ sporto klubas. Vietoj jo atsirado naujas - darbininkų „Maisto“ sporto klubas. Rugpjūčio 20 d. pasirodė nurodymas, kad dar veikiantys subjektai - Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga ir Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija - taip pat turės persitvarkyti, pasirinkti kitus pavadinimus, sudaryti naujas valdybas ir prisijungti prie kurios nors profsąjungos. Spalio 1 d. šalies sporto sistemai buvo suduoti nauji smūgiai: panaikinta Lietuvos kamuolio žaidimo (KAŽ) sąjunga, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, 12 nacionalinių federacijų, priklaususių tarptautinėms federacijoms. Tokiu būdu buvo nutraukti ir tarptautiniai ryšiai.

Išnyko ne tik tradiciniai komandų pavadinimai, bet ir aprangos spalvos. Nepriklausomoje Lietuvoje LFLS žaidė dryžuota su balta apranga, „Kovas“ - balta su Vyčiu, JSO - balta su organizacijos emblema, „Makabi“ - baltai ir žydrai dryžuota, Klaipėdos rinktinė - balta ir juoda su juosta ir taip toliau. Maskvos emisarų ir vietinių kolaborantų buvo sumanyta sunaikinti viską, kas tik galėjo priminti laisvos Lietuvos sportą.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos, Latvijos ir Estijos sporto atstovai nutarė, kad nuo 1928 m. vykęs Baltijos šalių futbolo turnyras nebus rengiamas, o jo taurė perduodama SSRS TKT Visasąjunginio fizinės kultūros ir sporto komiteto žinion. Į Lietuvą ši sidabrinė gražuolė taip ir nebegrįžo.

Likvidavus senąsias sporto, futbolo struktūras, buvo kuriamos naujos - pagal sovietinio fizinio auklėjimo modelį. Vietoj KAŽ sąjungos Futbolo komiteto buvo įsteigtas sąjunginės futbolo sekcijos padalinys - LTSR futbolo sekcija. Kūrėsi iki tol nežinomi žinybiniai ir profsąjunginiai dariniai: „Filmininkai“, „Stiklas“, „Ginklas“, „Poligrafija“, „Odininkas“ ir kt. Vyko ir šių naujadarų tarpusavio rungtynės. O rugpjūčio 4 d. Vilniaus sporto apygardos aikštyne 4000 žiūrovų pirmą kartą stebėjo Vilniaus ir Kauno miestų darbininkų futbolo rinktinių rungtynes. Jas 2:1 laimėjo svečiai iš Kauno.

Kai Lietuva oficialiai tapo broliškos SSRS šeimos dalimi, prasidėjo itin intensyvus „broliavimasis“ su Raudonosios armijos karinių dalinių komandomis. Lyg grybai po lietaus dygo komjaunuolių komandos, „Raudonasis sportas“ mirgėjo pranešimais apie raudonarmiečių ir komjaunuolių rungtynes. Pirmieji scenoje pasirodė Ukmergės komjaunuoliai. Jie 6:1 įveikė 4 pulko komandą, 3:2 nugalėjo Raudonosios armijos įgulą. Po Ukmergės ėjo Panevėžys, Utena, Vilnius. Lokalinės futbolo pirmenybės vyko ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje ir Telšiuose.

Bene juodžiausiu pirmosios sovietinės okupacijos puslapiu tapo propagandinės futbolo rungtynės. Liepos 12 d. Kaune buvo surengta rinkimų kampanija į „Liaudies seimą“, vyko sporto varžybos. Šventės kulminacija tapo futbolo rungtynės tarp „Darbo sporto“ ir „Raudonarmiečių“. Jos baigėsi taikiai 7:7. Po rungtynių Darbo sportininkų kolonos nužygiavo į miestą pasveikinti vyriausybės ir SSRS pasiuntinybės.

Į tradicinę fizkultūrininko dieną Maskvoje buvo pakviestos ir okupuotų kraštų - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - sportininkų delegacijos. Pagal Maskvos nurodymą delegacijas atrinko Darbo sporto organizacija. Futbolo veteranai atsimena, kad mūsų šaliai atstovavusi futbolo komanda buvo sudaryta iš trečiaeilėse darbininkų komandose žaidusių futbolininkų. O juk skambiu Lietuvos futbolo rinktinės vardu tituluojamos komandos laukė akistata su SSRS čempione ir taurės laimėtoja Maskvos „Spartak“ komanda. Nenuostabu, kad Maskvos „Dinamo“ stadione vykusiose rungtynėse lietuviai patyrė žiaurią nesėkmę. SSRS čempionai juos sutriuškino net 22:0. Tai buvo naujas Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimų rekordas. J.Klimo teigimu, tokia silpna komanda į žaidynes buvo pasiųsta sąmoningai, siekiant pademonstruoti, koks silpnas buvo buržuazinis sportas. Tokiu būdu SSRS sporto vadovai iškrėtė tikrą niekšybę, paniekinę ir pažeminę mūsų futbolo vardą. Beje, naujieji rekordininkai nesužibėjo ir grįžę iš Maskvos. Kaune susitikę su iš tikrų futbolininkų sudaryta Lietuvos rinktine jie pralaimėjo 0:17.

Nuo 1940 m. birželio iki 1941 m. birželio Lietuvos sporto sistema patyrė daug skaudžių pokyčių. Permainos atsiliepė ir Lietuvos futbolui. Buvo pakeista šalies pirmenybių tvarka, nutrūko ryšiai net su artimiausiais kaimynais - latviais ir estais. Tik 1956 m. buvo surengtos naujos tarptautinės futbolo rungtynės. Izoliacija nuo visaverčio tarptautinio futbolo gyvenimo tęsėsi penkis dešimtmečius. Ir paliko skaudžius pėdsakus Lietuvos futbolo veide.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ORAI: ankstų sekmadienio rytą Lietuvoje kritulių nebuvo; oro temperatūra nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos.
  • BRONZA: Samsune vykstančių kurčiųjų olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 75 kg šeštadienį Lietuvos atstovas Mantas Sinkevičius iškovojo bronzos medalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate dabartinės koalicijos darbą?

balsuoti rezultatai

Kur atostogavote ar atostogausite šią vasarą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9  +13 C

   +12  +15 C

 

   +11  +16 C

   +21   +23 C

  +18  +22 C

 

   +24  +26 C

    1-4 m/s

     2-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1642 PLN - 4.2364
RUB - 68.6175 CHF - 1.1051
GBP - 0.8961 NOK - 9.3315
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12
reklama
Rokiškio pienas 2017.06