respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Pedagogas, rašytojas - Marcelinas Šikšnys

2014 kovo mėn. 01 d. 08:26:56
Prof. habil. dr.Algirdas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Marcelinas Šikšnys su dukromis (XX a. 4-asis dešimtmetis)

Tokiu garbingu vardu pilsudskininkų-želigovskininkų okupacijos metais visame Vilniaus krašte engiamų lietuvių buvo vadinamas Marcelinas Šikšnys, gimęs 1874 m. gegužės 2 d. Šiaulių aps. Šiaulėnų vls. Notiniškių kaime. Kaip jis pats rašė: „Visame dideliame Šiaulėnų valsčiuje buvo tiktai viena pradinė mokykla, ir joje mokslas ėjo ne gimtąja <...> kalba. <...> Mokykloje mokėsi tiktai berniukai, o mergaitės pramokdavo paskaityti tiktai maldaknygę iš kaimo bobelių arba iš slaptųjų „daraktorių“; surasti mokančią rašyti mergaitę buvo labai retas atsitikimas.

Tad jo tėvas nenorėjo, kad ir sūnus būtų tamsuolis, ir, kaip rašė M.Šikšnys: „Kai sulaukiau septynerių metų, tėvas nupirko man Ivinskio elementorių, ir prasidėjo mano mokslas vadinamoje „Rimšos mokykloje“. Mokė mane gerai mokanti paskaityti „Aukso altoriaus“ maldaknygę tėvų samdoma mergaitė, kuri verpdama rodė man pirmąsias abėcėlės raides <...>. Aš esu be galo dėkingas tai pirmajai mano mokytojai, kuri pastebėjo, kad greit suprantu jos mokslo gudrybes, ir pasakė motinai: „Marceliuks labai pomietlivs - tuoj suprant, ką jam parodau“. Galbūt tie jos žodžiai ir nulėmė visą mano ateitį; tėvams kilo mintis mokyt mane toliau“. (Ten pat. 42 p.) M.Šikšnio biografė matematikos mokytoja Rasa Paulavičienė (1930-1999) nustatė, kad tai buvo M.Šikšnio tėvų samdinė Teklė Jankauskaitė. Mokslai tęsėsi. Pirmiausia tėvas Marceliną nuvežė į gretimą Paltynų kaimą, kur ūkininko Janučio seklyčioje vaikus slapta mokė daraktorius Liutkus. Deja, besimaudydamas pirtyje Marcelinas persišaldė ir sunkiai susirgo. Tačiau pasveikęs kitais metais 1882 m. rudenį tęsė mokslą tėvų namuose, „kur mano dėdė Marcelinas buvo suorganizavęs mokyklą mūsų sodžiaus vaikams. <...> Aritmetikos <...> visi mokėmės lietuviškai ir rašėme skaičius arba grifelinėse lentelėse (kas turėjo), arba kreida ant krosnies. „1883 metų vasarą mokiausi drauge su kitais trim vaikais pas vieną Šiaulių gimnazijos šeštos klasės mokinį. Pasibaigus vasarai, buvau nuvežtas į Šiaulius stojamųjų egzaminų laikyti į gimnazijos prieklasį. Kadangi silpnai mokėjau kalbėti rusiškai, tai egzaminų neišlaikiau. Tėvas jau buvo nutaręs daugiau nebeleisti manęs į mokslus, bet aš verkdamas išsiprašiau ir buvau nuvežtas į Šiaulėnų pradžios mokyklą, priėmė į trečiąjį skyrių“. Pasibaigus mokslo metams, gavęs iš valsčiaus vežimą, mokytojas mus, keturis mokinius, nuvežė į Radviliškį „valstybinių“ egzaminų laikyti. Išlaikęs tuos egzaminus, gavau atitinkamą pažymėjimą ir, pasimokęs per vasaros atostogas pas kaimyną VI klasės mokinį, buvau nuvežtas į Šiaulius stojamųjų egzaminų laikyti į gimnazijos paruošiamąją klasę. (Ten pat, 44-45 p.)

Baigęs Šiaulių gimnaziją, M.Šikšnys įstojo į Maskvos universitetą, studijavo matematiką. Priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. Jos susirinkimuose klausėsi kitų pradedančių kūrėjų ir pats ėmė bandyti kurti prozos vaizdelius, eilėraščius. Rekomenduotus draugijos narių geresnius kūrinėlius pasiųsdavo į slaptuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus. 1895 m. ketvirtame „Ūkininko“ numeryje pasirodė pirmasis jo eilėraštis „Turėkime viltį“, pasirašytas Šiaulėniškio slapyvardžiu. Labiausiai Šiaulėniškis išgarsėjo, kai Vinco Kudirkos (1858-1899) redaguojamas „Varpas“ (1895, Nr.11) išspausdino jo „Giesmę“, kuri prasidėjo žodžiais „Pasakyk, mano mylimas krašte“ ir greitai virto liaudies daina. Studijuodamas M.Šikšnys parašė ir pirmąją savo dramą „Kražiai“, kurioje pasakojama, kaip kazokai susidorojo su kražiškiais, gynusiais savo bažnyčią ir teismą, kuriame žmogžudžiai buvo ne tik išteisinti, bet ir pristatyti gauti apdovanojimą ordinais. Uždarbiaudavo mokydamas atsiliekančius gimnazistus. Daug dirbdamas, sunkokai materialiai besiversdamas, susirgo džiova. Draugų studentų medikų patartas, vasaras praleisdavo ruošdamas ir plukdydamas sielius Volgos upe, vartodamas daug kumiso, kurio sielininkai įsigydavo iš Volgos pakrantėse gyvenančių totorių.

1897 m. M.Šikšnys baigė universitetą. Vienus metus atitarnavęs kariuomenėje Kaune, ieškojosi darbo. Negalėdamas kaip katalikas įsidarbinti Lietuvoje, padedamas anksčiau universitetą baigusio P. Mašioto, įsidarbino ir 1899-1915 m. mokytojavo Rygoje. Čia patyrė didįjį gyvenimo džiaugsmą: pamilo iš Žemaitijos kilusio medicinos tarnybos generolo dukrą Liuciją Paškevičiūtę ir 1802 m. su ja susituokė. Po septynerių metų čia patyrė ir didžiulį skausmą: nuo skarlatinos per vieną dieną mirė abi dukrelės. Dar ir dabar Rygos Mikalojaus kapinėse tebestovi italų meistrų darbo antkapinis paminklas M.Šikšnio dukrelėms. Laimė, vėliau gimė dar 2 dukros. Mokytojaudamas Rygoje, M.Šikšnys priklausė Lietuvių savišalpos draugijai, kultūrinėms „Kanklių“ ir „Žvaigždės“ draugijoms. Dalyvavo pirmuose lietuviškuose dramos spektakliuose (režisavo, vaidino). 1905 m. buvo pastatyta jo drama „Pilėnų kunigaikštis“, kuri turėjo didžiulį pasisekimą. 1907 m. taip pat pasisekė jo filosofinė drama „Sparnai“.

1915-1918 m. M.Šikšnys mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje, mokytojų kursuose ir institute. Po Vasario revoliucijos, nesiklausiant niekieno leidimo, daugelis dalykų gimnazijoje imti dėstyti lietuviškai. Pirmasis matematiką lietuviškai ėmė dėstyti M.Šikšnys. Su Pranu Mašiotu (1863-1940) ir Jonu Jablonskiu (1860-1930) kūrė pirmuosius lietuviškus matematikos terminus.

1918 m. kartu su gimnazija M.Šikšnys grįžo į Vilnių ir jame pasiliko visam gyvenimui. 1918-1940 m. jis mokytojavo vienintelėje Vilniuje lietuviškoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje (iki 1922 m. buvo ir vicedirektorius, o 1922 m., kai okupantai pilsudskininkai-želigovskininkai ištrėmė į Nepriklausomą Lietuvą daugiau kaip 30 lietuvių ir gudų visuomenės veikėjų, tarp jų ir gimnazijos direktorių Mykolą Biržišką (1882-1962), tapo gimnazijos direktoriumi). Čia jam teko žūtbūtinai kovoti su Lenkijos didžiavalstybiniu šovinizmu ne tik Vilniaus ar Varšuvos įstaigose, bet ir pasiekti Tautų Sąjungą (ne kartą gimnazija buvo išvaryta iš turėtų patalpų, buvo daužomi jos langai, buvo visaip represuojami gimnazistų tėvai už tai, kad leido savo vaikus į gimnaziją, ir t.t.). Okupantams taip ir nepavyko gimnazijos uždaryti, nors Švenčionyse tai padaryti jiems pasisekė. Kadangi to meto gimnazistai buvo kilę iš plataus okupuoto Vilniaus krašto, tai daugelio materialinės sąlygos buvo sunkios, M.Šikšnys daug pastangų dėjo besirūpindamas gimnazijos bendrabučiais, mokinių maitinimu ir šelpimu. Daug dėmesio M.Šikšnys skyrė ir Lietuvių mokslo draugijos (po jos įkūrėjo ir ilgamečio pirmininko Jono Basanavičiaus (1851-1927) mirties kurį laiką (1929-1933 m.) buvo jos pirmininkas) bei Lietuvių mokytojų sąjungos veiklai. Už visas tas pastangas okupuotos Vilnijos (kurios dalis liko dabartinėje Baltarusijoje ir Lenkijoje) lietuviai M.Šikšnį ėmė vadinti Vilniaus direktoriumi. Atgavus Vilniaus kraštą, greta Vytauto Didžiojo gimnazijos jam teko direktoriauti mergaičių kunigaikštienės Birutės gimnazijoje. Dar spėjo gauti ir Lietuvos apdovanojimą - Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordiną (1940). 1940 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, M.Šikšnys išėjo į pensiją. Bet okupacija tęsėsi ir M.Šikšnio gyvenimas ramus nebuvo.

Kai paskui besitraukiančius vokiečius Vilnių užplūdo Armijos Krajovos brigados, jie kelias dienas ypač siautėjo Žvėryne, žudė lietuvius. Nors Liucija ir Marcelinas Šikšniai puikiai kalbėjo lenkiškai, įsiveržę į jų namus krajovcai pamatė lentynose daug lietuviškų knygų ir to pakako, kad suimtų M.Šikšnį. Iškeltomis į viršų rankomis jis buvo vedamas sušaudyti. Laimė, tai pastebėjo kaimynas lenkas, kurio namuose laikinai buvo apsistojęs brigados štabas. Atskubėjęs paskutinę sekundę, jis įtikino budelius, kad M.Šikšnys - puikiausias žmogus pasaulyje, ir taip jis liko gyvas. O buvo nužudyta per 100 Vilniaus lietuvių.

Kaip jau minėta, periodinėje spaudoje M.Šikšnys bendradarbiavo nuo 1895 m. Rašė „Varpe“, „Ūkininke“, „Rygos garse“, „Vilniaus žiniose“, „Draugijoje“, „Lietuvos žiniose“, „Viltyje“, „Lietuvių tautoje“, „Vilniaus rytojuje“ ir kt. Pasirašinėdavo Šiaulėniškio, Emšos slapyvardžiais, kriptonimais. Skelbė publicistinius straipsnius, prozos vaizdelius, eilėraščius. Pagal lenkų rašytojo Juozapo Ignoto Kraševskio (Kraszewski, 1812-1887) apysaką „Kunigas“ parašė minėtą tragediją „Pilėnų kunigaikštis“ (pastatyta ir išspausdinta Rygoje 1905 m.), kuri buvo labai populiari XX a. lietuvių scenos mėgėjų teatruose. 1907 m. išspausdino ir minėtą dramą „Sparnai“, smulkesnių scenos vaizdelių. Per visą gyvenimą išvertė nemažai Marijos Konopnickos (1842-1910), Elizos Ožeškovos (Orzeszkowa, 1841-1910), Stefano Žeromskio (Žeromski, 1864-1925), Konstantino Simonovo (Simonov, 1915-1979) ir kitų lenkų bei rusų rašytojų kūrinių.

Kaip matematikos didaktikos specialistas M.Šikšnys debiutavo 1907 m. trečiame „Draugijos“ numeryje inicialais M.Š. pasirašyta Petro Bendoriaus (1863-1906) ir Prano Daugirdo (1882-1934) Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinio (1906) recenzija. Tai buvo pirmasis lietuviškas matematikos didaktikos straipsnis. Jo pradžioje reiškiamas džiaugsmas, kad mokiniai jau viešai gali spręsti aritmetikos uždavinius gimtąja kalba, keliami metodiniai vadovėlio pranašumai, kalbama ir apie trūkumus. 1909 m., atsižvelgiant į recenzento pastabas, išėjo antras, o vėliau - ir daugiau vadovėlio leidimų. Kaip jau minėta, Voroneže M.Šikšnys su kitais kūrė lietuviškus matematikos terminus ir grįžęs į Lietuvą 1919 m. išleido Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlį. Pirmiausia Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai parašė ir išleido vadovėlius: „Geometrija“ (3 dalys, 1919-1920 ir 1938-1939), „Elementarinė algebra“ (4 d., 1921-1926), „Aritmetika ir algebra“ (3 d., 1939-1940). Tačiau tie vadovėliai paplito ir Nepriklausomos Lietuvos progimnazijose ir gimnazijose. Parašė ir 2 populiarias matematikos didaktikos knygas, skirtas mokytojams: „Pražulnusis metmuo. Erdvės figūrų brėžimo pagrindai“ (1927) ir „Kai kurie elementarinės algebros papildymai“ (1931). Kadangi lietuviški pedagoginiai žurnalai ėjo Kaune, o ryšius su juo galima buvo palaikyti tik per Latviją, po 1918 m. matematikos didaktikos straipsnių juose M.Šikšnys nespausdino. Neliko abejingas lietuvių literatūrinės kalbos problemoms ir išleido knygutę „Pastabos dėl mūsų vardų, pavardžių ir rašybos reformos“ (1933).

Po II pasaulinio karo išleista: „Rinktinė“ (1957), „Galvosūkiai“ (1961), „Sparnai“ (1973).

Pokariu senieji vilniečiai inteligentai, M.Šikšnio kolegos ir mokiniai dažnai rinkdavosi jo namelyje Žvėryne.

Mirė M.Šikšnys 1970 m. liepos 15 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. 1990 m. M.Šikšnio vardu pavadinta Šiaulėnų mokykla. Jau minėta R.Paulavičienė 1992 m. išleido knygą „Marcelinas Šikšnys“.

M.Šikšniaus vadovaujama gimnazija buvo šviesos, kultūros židinys daugeliui Vilniaus krašto valstiečių vaikų

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Sveikata Grožis