respublika.lt

Pasišventėlė chorinei dainai Gražina Vaišnoraitė

2014 gruodžio mėn. 07 d. 08:45:38
Vaclovas Juodpusis

Šią vasarą vėl, kaip ir prieš 90 metų, Kaune ir Vilniuje į dangų pakilo Lietuvos dainorėlių skambi daina. Į šią darnią sutartinę jungėsi ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišrus choras „Dobilas“, kurį beveik penkiasdešimt metų dainos keliais veda buvusi Lietuvos žemės ūkio akademijos ugdytinė, bet chorinei dainai visa širdimi, darbštumu ir talentu pasišventusi Gražina Vaišnoraitė.

 

Dažnai būna, kad gyvenimo pradžia ne iš karto nurodo kryptis, kuriomis pasuka jaunas žmogus. Nors buvusi kaunietė Gražina Vaišnoraitė, baigusi Kauno 3-iąją mergaičių vidurinę mokyklą, pasirinko agronomijos studijas, bet pirmosios muzikos žinios, gautos iš mūsų dainos patriarcho Juozo Naujalio dukros Zofijos Naujalytės-Didenkienės, buvo ypač prasmingos. Su muzika ji jau nebesiskyrė nei studijuodama agronomiją, nei dirbdama Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute. Instituto mokslinės darbuotojos visas laisvalaikis buvo užpildytas meninio gyvenimo reikmėmis, nes buvo ir Dotnuvos kultūros namų direktore, vadovavo vyrų ir moterų vokaliniams ansambliams, mišriajam chorui. 1965 metų Respublikinės dainų šventės konkurse jos vadovaujamas choras laimėjo pirmąją vietą, o meno mėgėjų jėgomis buvo pastatyti po vieną F.Šuberto (F.Schubert) operetės „Trijų mergelių namai“ ir F.fon Zupės (F.von Suppe) operetės „Boccaccio“ veiksmą. Koncertinės kelionės nusidriekė į įvairius renginius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Sankt Peterburge. Taigi visa tai buvo lyg ir išbandymų laikotarpis, patvirtinęs, kad širdžiai ir sielai artimesnis muzikinis kelias, atvedęs į Vilnių.

Reikšmingi 1965-ieji...


Tai metai, kai G.Vaišnoraitės gyvenime išryškėjo reikšmingos permainos. Dirbdama mokslinį darbą, ji tuo pat metu neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos technikumo choro dirigavimo specialybę pas dėstytoją Lionginą Ragaišį. Tai atvėrė duris į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Čia jos dirigavimo studijoms vadovavo plačiai pagarsėjusio Vilniaus berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas ir meno vadovas, vėliau Lietuvos muzikos akademijos garbės profesorius Hermanas Perelšteinas, jau po metų pasikvietęs ją „Ąžuoliuko“ chormeistere. 1965 metai ypač prasmingi ir tuo, kad iš Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus dainos mylėtojų ji subūrė mišrų chorą, kuriam 1971 metais buvo suteiktas „Dobilo“ vardas. Šio choro meno vadovė ir dirigentė G.Vaišnoraitė yra iki šiol. Taigi galime nuoširdžiai didžiuotis jos kūrybine veikla, kuri chorinei dainai yra subūrusi 60-70 žmonių, galinčių atlikti ir dažnuose koncertuose atliekančių sudėtingus ciklinius kūrinius - mišias, oratorijas, kt.

Beveik pusės šimtmečio „Dobilo“ kelias liudija, kad jo repertuarą puošė G.F.Hendelio (G.F.Handel) oratorijos „L’Allegro, il Penseroso ed il Moderato“ („Apie džiaugsmą, liūdesį ir santūrumą“) chorai, J.Haidno (J.Haydn) „Missa Sancti Nicolai“ („Mišios šv.Mikalojaus garbei“), T.Diubua (Th.Dubois) oratorija „Les sept paroles du Christ“ („Septyni Kristaus žodžiai“), K.Sen-Sanso (C.Saint-Saens) „Oratorio de No?“ („Kalėdų oratorija“), Dž.B.Pergolezio (G.B.Pergolesi), F.Listo (F.Liszt), A.Dvoržako (A.Dvorak) ir kitų kompozitorių sakraliniai opusai. Jie ne kartą turtino „Dobilo“ koncertines išvykas į Austriją, Daniją, Lenkiją, Šveicariją, Vokietiją, Italiją... O jų būta labai daug. Nedažnas choras gali didžiuotis apsilankęs ir koncertavęs Estijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje (Sankt Peterburgas, Irkutskas, Krasnojarskas), Vietname, Bulgarijoje, Vengrijoje, anuometinėje Čekoslovakijoje... Tai vis G.Vaišnoraitės gebėjimas derinti chorinį dainavimą su dainininkų troškimu pamatyti ir pasaulį, bendrauti su aukštos prabos muzikos profesionalais, tokiais kaip profesorius S.Sondeckis ir jo vadovautas Lietuvos kamerinis orkestras, operos solistais Vladimiru Prudnikovu, Aušra Stasiūnaite, Dainiumi Puišiu, Broniumi Tamašausku, Gediminu Pamakščiu, Julija Stupnianek, Česlovu Nausėda, Aušra Liutkute... Ne į vieną koncertinę kelionę po užsienio šalis lydėjo Mindaugas Žemaitis, Ignas Misiūra, Ligita Račkauskaitė, įrašant kūrinius talkino Sigitas Dirsė, Dainius Stumbras, Teresė Chmieliauskaitė, Lina Valantiejūtė ir kiti.

...ir nūdiena


Kasdienis G.Vaišnoraitės ir viso choro „Dobilas“ susitelkimas ir demonstruoja nuolatinį darbą, kurio rezultatais ir žavisi Lietuvos žmonės. Gana dažnai „Dobilo“ atliekami kūriniai skamba bažnyčiose, todėl chorui į pagalbą ateina vargonininkai Dainius Sverdiolas, Bernardas Vasiliauskas ir, žinoma, Gediminas Kviklys, kuris pastaraisiais metais bene dažniausiai ir atsiliepia į choro vadovės kvietimą muzikuoti. O buvo koncertų, kai į bendrą muzikos skambesį jungėsi ir Karoliniškių muzikos mokyklos choras „Cantica“. Ta prasme prisimintinas F.Listo oratorijos „Die Legende von der heiligen Elisabeth“ („Legenda apie šv. Elzbietą“) I dalies atlikimas. Šis kūrinys 1997 metais buvo atliktas ir Berlyne, į kurį „Dobilas“ vyko Berlyno choro „Pro Musica“ kvietimu. Čia talkino ir Potsdamo vaikų choras.

O ar galima pamiršti „Dobilo“ pasirodymus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Vilniaus šv.Jonų bažnyčioje, kitose šventovėse, kur choristai, gerbdami klausytojus, atvyksta ne tik puikiai pasirengę atlikti programą, bet ir nuostabiai pasidabinę, išpuoselėję savo apdarus. Visa tai ir skatina Lietuvos muzikų rėmimo fondą „Dobilo“ chorą kviesti ir į tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, koncertams M.K. Čiurlionio gimtojoje Senojoje Varėnoje, Alytuje, Anykščiuose, Rietave, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, Elektrėnuose, Vilkaviškyje... Ukmergėje dalyvauta šv.Cecilijos garbei skirtame renginyje.

Ateinančiais metais G.Vaišnoraitės suburtas „Dobilo“ choras (chormeisterė Julija Garbenčienė, koncertmeisterė Judita Ganusauskienė) priartės prie gyvavimo penkiasdešimtmečio. Tai bus visiems „Dobilo“ bendraminčiams prasminga šventė, pareikalausianti didžiulio susikaupimo, susiklausymo. Juk tai neeilinė šventė, kuria galės didžiuotis ir visos Lietuvos dainorėliai. Tad malonu linkėti meno vadovei G.Vaišnoraitei kūrybinės išminties ir sveikatos. O jos darbų sėkmės ne kartą buvo gražiai įvertintos. Tarp brangiausių apdovanojimų - ir prezidento Valdo Adamkaus 2007 metais įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. O visa penkių dešimtmečių muzikinė veikla, turtinusi Lietuvos kultūrą, yra ir mūsų šalies nacionalinė vertybė.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAIKINTUVAI: Kroatijos vyriausybė svarsto galimybę įsigyti naikintuvų iš JAV arba Švedijos, teigia Kroatijos gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
  • PALEISTAS: Egipto teismo sprendimu į laisvę paleistas televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistas Mahmudas Huseinas (Mahmoud Hussein), kuris buvo sulaikytas 2016 m.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar daug tikitės iš naujo prezidento?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis