respublika.lt

2017 gruodžio 12, antradienis

koncertas

Panevėžio mergaičių gimnazijos „Birutės“ skaučių draugovėnuotraukos (1)

2016 liepos mėn. 24 d. 08:42:07
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS

Savęs tobulinimas ir kitų auklėjimas, pilietiškumo ugdymas, pastabumas ir švelnumas, pasitikėjimas savimi ir tinkamas savęs vertinimas, fizinis auklėjimas, namų ruoša ir šeimininkavimas - pagrindinės mergaičių skaučių veiklos kryptys.

 

Skautų judėjimas kilo Anglijoje. Skautų įkūrėjas Robertas Baden-Povellis gimęs 1857 m. vasario 22 d. Tą pačią dieną gimė ir jo žmona, bet 30 metų vėliau. Kai jam sukako treji metai, mirė tėvas. Baigęs kavalerijos mokyklą, jis daug važinėjo po anglų kolonijas. Stebėjo skirtingų tautų papročius ir jų kultūrą. Iš ilgamečio stebėjimo ir gimė skautų judėjimas.

1907 m. jis ir įkūrė pirmą skautų draugovę. Iš pradžių skautais buvo 12-18 metų jaunimas, vėliau ir jaunesni. Panevėžyje skautai pradėjo organizuotis jau 1920 m. Pirmoji buvo įkurta „Kęstučio“ skautų draugovė. Ji įkurta Panevėžio gimnazijoje. Įkūrėjas Panevėžio gimnazijos kūno kultūros mokytojas kapitonas Vladas Rozmanas. Steigiamasis susirinkimas vyko Panevėžio valstybinės gimnazijos gimnastikos salėje. Į skautus iš pradžių priimta 70 narių. Sudarytos 6 skiltys, o jos visos sujungtos į draugovę. Susikūrė „Kęstučio“ skautų draugovė. Už nuopelnus skautų judėjimui 1928 m. Svastikos ordinu apdovanotas Vladas Rozmanas.

1920 m. gruodžio 9 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje įkurta mergaičių „Birutės“ skaučių draugovė. Tuo metu berniukai ir mergaitės mokėsi vienoje gimnazijoje.

Panevėžyje pirmame mieste po Kauno buvo įkurta mergaičių skaučių draugovė. Tai buvo aštunta pagal eilę skautų draugovė Lietuvoje. Pirmoji draugininkė buvo Bronė Kareivaitė. Vėliau greitai ją pakeitė E.Hakaitė. B.Kareivaitė ir E.Hakaitė skautėmis jau buvo Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje. Jos tada priklausė lenkių skaučių draugovėms. 1922 m. draugininke paskirta E.Kvedaraitė, o jos padėjėja - Apolonija Blynaitė. Vėliau A.Blynaitė tapo draugininke.

1922 m. birželio 3-5 d. vykusiame pirmajame Lietuvos skautininkių suvažiavime dalyvavo tik kelios skaučių vadovės, tarp jų dvi panevėžietės „Birutės“ draugovės skautės A.Blynaitė ir E.Kvedaraitė. Vėliau A.Blynaitė tapo garsia skaute visoje Lietuvoje. Panevėžio skautų veikla buvo labai gerai įvertinta. Kauno ir Panevėžio skautai pripažinti kaip geriausiai dirbantys Lietuvoje. 1923 m. prie „Birutės“ draugovės įsteigtas paukštyčių būrelis. 1924 m. liepos 20 d. įsakymu į skautininkes pakelta A.Blynaitė. 1924 m. A.Blynaitė baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1925 m. lapkričio 14 d. vyriausiojo skautininko įsakymu suformuotame vyriausiajame skautų štabe pradėjo dirbti A.Blynaitė. 1927 m. balandžio 20-22 d. A.Blynaitė pirmajame Lietuvo skautininkių suvažiavime išrinkta prezidiumo pirmininke. 1929 m. susituokė A.Blynaitė ir buvęs vyriausiasis skautų vadas Vsevolodas Šenbergas. 1929 m. A.Blynaitė-Šenbergienė dalyvavo tarptautinėje vadovių stovykloje Prancūzijoje. Už nuopelnus skautų judėjimui 1934 m. Lelijos ordinu apdovanoti kapitonas Steponas Žukaitis ir Apolonija Blynaitė-Šenbergienė.

1923 m. kovo 22 d. mieste įkurtas Panevėžio skautų tuntas. Jam vadovavo J.Kuprionis. Į Panevėžio tuntą įstojo „Kęstučio“, „Birutės“ ir „Vaidoto“ draugovės. 1923 m. gegužės 20 d. Panevėžio tunto įsteigimas patvirtintas vyriausiajame skautų štabe. Tą įsakymą pasirašė vyr. skautininkas V.Šenbergas.

1923 m. „Birutės“ draugovę sudarė 10 skilčių, daugiau negu 100 skaučių. 1923 m. birželio 3 d. prie skautų štabo pradėjo veikti skaučių skyrius. 1924 m. „Birutės“ draugovės draugininke buvo Ona Masiulytė, o jos adjutante - Z.Jėgaitė. 1925 m. kovo 13 d. O.Masiulytei suteiktas paskautininko laipsnis. 1924 m. balandžio 24-26 d. Kaune vykusiame skautininkų II suvažiavime dalyvavo 13 skaučių. Nuo Panevėžio dalyvavo O.Masiulytė, A.Blynaitė ir E.Petkevičiūtė. A.Blynaitė išrinkta suvažiavimo prezidiumo nare. Pirmąkart nubrėžta skaučių veiklos kryptis. Aiškiai pasisakyta, kad mergaičių skaučių draugovės turi būti atskirai nuo berniukų. Nubrėžtos pagrindinės mergaičių skaučių veiklos kryptys: savęs tobulinimas ir kitų auklėjimas, pilietiškumo ugdymas, pastabumas ir švelnumas, pasitikėjimas savimi ir tinkamas savęs įvertinimas, fizinis auklėjimas, namų ruoša ir šeimininkavimas. 1924 m. antroje pusėje Birutės draugovės draugininke buvo Emilė Slučkaitė. Ji mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 7 klasėje.

1926 m. Palangos pušyne vyko pirmoji Lietuvos skaučių stovykla. Jame dalyvavo tik 7 skautės. Panevėžio atstovių nebuvo. 1925 m. spalio 22 d. pusė „Birutės“ draugovės (jaunesnės skautės) atsiskyrė ir sudarė „Mirgos“ draugovę. „Birutės“ draugovės draugininke vyresnės skautės išsirinko E.Jasevičiūtę. „Mirgos“ draugovės pirma draugininke tapo O.Masiulytė. 1925 m. O.Masiulytei suteiktas paskautininko laipsnis. 1928 m. O.Masiulytė dalyvavo tarptautinėje skautininkių konferencijoje Budapešte. 1929 m. veikė tarp mergaičių mergaičių gimnazijoje „Birutės“ ir „Mirgos“ draugovės. Nuo 1929 m. Panevėžio skautų tunte skaučių skyriaus vedėja buvo Izabelė Jonaitienė. J.Minginaitė ir L.Matonienė atstovavo skautėms Panevėžio tunte 1934-1936 m.

„Birutės“ draugovės skautės aktyviai reiškėsi ir visuomenei naudingoje veikloje. 1930 m. mergaičių gimnazijos skautės suruošė neturtingoms šeimoms paruoštą eglutę ir dovanėlių, padėjo paruošti eglutę Šv. Vincento ir Paulo draugijos globojamoje prieglaudoje. Skautės padėdavo moterims, kurios turėjo mažų vaikų, o jų vyrai buvo paimti į privalomąją karo tarnybą, atlikti įvairius buities darbus, taip pat ir įvairius ūkinius darbus.

1931 m. Panevėžio miesto skaučių draugovėse vykdomos reformos. Dabar draugovių vadovėmis skiriamos nebe mokinės, o vyresnės moterys. Tai daugiausia būdavo mokytojos. „Birutės“ draugovei pradėjo vadovauti mokytoja Minginaitė, o „Živilės“ draugovei - mokytoja Danilavičiūtė. „Mirgos“ draugovės vadove paskirta D.Jonuškaitė. 1932 m. „Birutės“ draugovei pradėjo vadovauti O.Kazokaitė. 1935 m. Panevėžyje tarp mergaičių veikė „Birutės“ ir „Mirgos“ draugovės mergaičių gimnazijoje, žydžių skaučių draugovė, „Žemaitės“ skiltis ir 2 vyresniųjų skaučių draugovės, Ramygaloje „Gražinos“ draugovė. Mokytoja I.Jonaitienė mokė skautes išraiškos meno, tautinių šokių, įvedė grupines mankštas. Anykščių šilelyje ir Berčiūnuose surengė dvi stovyklas, kuriose dalyvavo apie 100 skaučių. 1935 m. balandžio 23 d. Izabelei Jonaitienei suteiktas skautininko laipsnis.

1936 m. gegužės 15 d. skautų brolija ir seserija atsiskyrė. Lietuvoje steigiami skaučių atskiri tuntai. Įsikuria ir atskiras Panevėžio skaučių tuntas. Pirma jo vadove tapo mokytoja M.Juozaitienė. 1936-1937 m. vadovavo M.Juozaitienė, o nuo 1937 m. spalio 1 d. - Ona Maksimaitienė. 1938 m. liepos 20 d. Panevėžio skaučių tunto tuntininkei O.Maksimaitienei suteiktas paskautininko laipsnis. Paskautininko laipsnis suteiktas ir Panevėžio skaučių tunto vyresniajai skiltininkei Stasei Rinkevičienei. Tuo pačiu įsakymu skautininko laipsnis suteiktas Panevėžio skaučių tunto tuntininkės pavaduotojai Valei Makauskaitei. „Birutės“ draugovė priklausė Panevėžio skaučių tuntui. „Birutės“ draugovės skautės sėkmingai dirbo iki lemtingųjų 1940 m. Ši draugovė nepriklausomos Lietuvos laikais buvo viena aktyviausių tarp mergaičių skaučių draugovių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: galingas sprogimas nugriaudėjo antradienį dujų skirstymo stotyje netoli Veideno prie Marcho miestelio; per incidentą nukentėjo apie 60 žmonių.
  • NELAIMĖ: 11 vaikų buvo sužeisti, kai kurie jų - sunkiai, kai jų mokykloje Šiaurės Vietname sugriuvo balkono atrama, antradienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Seimo valdytojo R.Karbauskio gimtadienis paskelbtas nacionaline išeigine
2. Prof.V.Daujotis: Lietuvai - siundomo šuniuko vaidmuo
3. „Bunkerio“ konkursą naikinti prašoma vis garsiau
4. Profesionalų Vyriausybė nieko nesugeba, tad samdosi profesionalus
5. Pranešėjai apie korupciją apie liberalus tylėjo, kol V.Gailius nepasiūlė juos saugoti
6. Ką rinksime prezidentu?
7. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
8. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
9. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
10. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
11. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
12. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
13. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
14. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
15. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
16. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
17. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
18. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
19. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
20. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
21. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
22. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
23. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
24. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
25. Užsienio investicijos, kurios kenkia
reklama
DARBAS ADMIN

Ar pakankamai dėmesio valdžia skiria moksliniams tyrimams?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +3 C

   +1  +3 C

 

   -3  0 C

    +6  +10 C

  +2  +5 C

 

   0  +2 C

    8-20 m/s

    1-9 m/s

 

      3-9 m/s

 

USD - 1.1796 PLN - 4.2033
RUB - 69.7954 CHF - 1.1679
GBP - 0.8825 NOK - 9.8825
reklama
Prenumerat 2018