respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

„Pakeleivės išpažintis“: į Lietuvą parvedęs keliasnuotraukos

2018 gegužės mėn. 28 d. 07:09:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Išeivijoje gimusi tautodailininkė vilnietė Laimutė Fedosejeva, kurios įspūdingus ažūrinius karpinius galima pamatyti jubiliejinėje parodoje „Pakeleivės išpažintis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje bei parodoje „Kanklių skambėjime“ Martyno Mažvydo bibliotekoje, sako, jog niekada nenorėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Nes taip sunkiai, bet su tokia meile į ją ėjo. Šiandien meno kūrėja savo darbais tarsi kviečia pamąstyti apie erdvę, kurioje esame, apie tikslus, kuriuos turime.

 

Apie grįžimą į Lietuvą

Laimutė Fedosejeva gimė ir augo Kaliningrade. Tad paklausta, ar kita kultūrinė aplinka skatino ieškoti savo šaknų, tapatybės identiteto ir imtis lietuvių liaudies meno, tautodailininkė atsakė: „Manau, priežastys yra ne kitoje kultūrinėje aplinkoje, o šeimoje, kuri išlaiko tradicijas ir puoselėja vertybes. Gyvendama svetur mačiau daug lietuviškų šeimų, kurių asimiliacija vyko jau pirmoje kartoje. Bet jeigu tos vertybės šeimoje yra, išeivijoje jos tik išryškėja. Išeivija visai kitaip vertina tautinį identitetą. Ir tai yra lyg ir savita galimybė išlikti. Mano šeimai buvo būtent taip. Todėl sekmadieniais dainuodavome lietuvių liaudies dainas, visas šventes šventėme. Mano močiutė karpė. Labai gaila kad tuo metu nelaikėme tų karpinių iš popieriaus vertybe.“

Į Lietuvą, į Panevėžį, septyniolikmetė Laimutė su tėvais grįžo 1975 metais, kai baigė mokyklą. Visada norėjusi tapti piešimo ir darbų mokytoja mergina neįstojo į dailės studijas. „Bandžiau stoti į Šiaulių universiteto Menų fakultetą, bet į mano darbus ten net nepasižiūrėjo, - senus laikus prisimena menininkė. - Bet tai kita tema. Kaip išeivija grįžta į Lietuvą ir kaip ją čia priima. Labai skaudi tema, geriau neliesiu. Nes iš tikrųjų išlikti savimi Lietuvoje man buvo sunkiau negu ten. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu. Ten aš niekada negirdėjau, kad esu antrarūšė lietuvė ir panašiai. O čia atvažiavus... Žinoma, mes kalbėjome tarmiškai, nes šeimoje kalbėjome taip, kaip kalbėjo seneliai. Čia man iš karto buvo pasakyta: „Tu ruskė“. Man?!... Kuri su šeima visą laiką svajojo grįžti į Lietuvą ir tuo tiesiog gyveno. Tai buvo labai sunku. Sąžiningai sakau, tik vidinis užsispyrimas leido išlikti savimi, nes visuomenė apskritai yra žiauri. Dabartinės grįžtančios išeivijos situacijos nežinau, bet manau, kad irgi ne be problemų.“

Per parodos atidarymą Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos vadybos ir komunikacijos katedros dėstytoją L.Fedosejevą sveikino ir jos studentai. „Viena mano buvusi studentė, dabar gyvenanti Prancūzijoje, sakė: „Dėstytoja, atvažiuokit į Prancūziją, ten taip vertinamas rankų darbas.“ Atsakiau: „Aš taip sunkiai važiavau į Lietuvą, kad šiandien ir aš pati niekur nenoriu judėti, ir vaikus savo orientavau į tai, kad reikia kurti ir daryti čia“, - pasakojo L.Fedosejeva.

Apie ažūrinę magiją

Meno kūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė, šį mėnesį švenčia savo šešiasdešimtmetį, todėl 37 -ąją savo personalinę parodą „Pakeleivės išpažintis“ ji vadina jubiliejine. Retrospektyvinėje parodoje simboliškai eksponuojama 60 darbų. Du darbai, skirti mamai ir tėčiui, yra iš pirmosios menininkės parodos - šiems darbams jau virš 20 metų. O naujausi darbai stebina gigantiškais karpiniais - iškarpytos net trys 4 metrų ilgio juostos, pavadintos „Gyvenimo takai“. Kai kurie parodoje eksponuojami darbai turi savo šeimininkus ir priklauso privačioms kolekcijoms, todėl yra pasiskolinti. Vienas jų - triptikas „Motinos kryžiaus kelias“, po parodos bus grąžintas Trinapolio vienuolynui.

„Šitas triptikas turi keistą istoriją, - apie kūrinio atsiradimą pasakoja L.Fedosejeva. - Nuolat lankausi Šv.Ignoto bažnyčioje, tai yra kariuomenės bažnyčia. Prieš 6 metus buvau paprašyta sukurti „Kryžiaus kelią“ Afganistano karių koplyčiai. Labai sunkus darbas, tema labai sekinanti. Bet aš jį padariau. Viską pjoviau iš kartono. Kadangi dirbant su kartonu negali piešti, nes po to gražiai neištrinsi, aš padariau eskizus ant paprasto popieriaus, juos dėjau ant kartono ir pjausčiau peiliuku, nors mano įprastas metodas - karpyti žirklutėmis. Ir kai visas Kryžiaus kelio stoteles (visas 13) padariau, tie panaudoti eskizai tiesiog subyrėjo. Liko tik trys, kurie išlaikė formą. Simboliška, bet išliko „Motinos susitikimas su Jėzumi“. Man nekilo ranka išmesti tų eskizų - sudėjau į knygas. O po to mane užgriuvo nelaimės - tais metais palaidojau sūnų. Kartą išsitraukiau tuos darbus ir nušvietė mintis - juk tai yra Motinos kryžiaus kelias. Kadangi eskizai buvo apsitrynę, aš juos paslėpiau už kalkės, o pirmame plane atsirado kitas karpinių sluoksnis: moters nėštumas, gimdymas, vaikų auginimas ir visi kiti rūpesčiai. Taip gimė triptikas „Motinos kryžiaus kelias“. Jį padovanojau Trinapolio vienuolyno seserims. Dabar, rinkdama darbus parodai, supratau, kad be šio triptiko „Pakeleivės išpažintis“ nebus tikra. Už kiekvieno mano darbo yra sava istorija, kiekvienas karpinys yra savotiška išpažintis.“

Apie karpinių kilmę

Sakoma, kad XIX a. pabaigoje - XX a. pirmaisiais dešimtmečiais karpiniai Lietuvoje atsirado iš vargo, kai kaimuose varguomenė tik taip galėjo papuošti savo namus, buitį. Ant langų - karpinių užuolaidėlės, servetės ant lentynėlių, lempų gaubtai, karpytos staltiesės. O kas šiandien mums yra tie karpiniai iš popieriaus? Tik liaudies menas, pažintis su tautodaile?

„Žinote, ta karpinių atėjimo istorija - labai įdomi, todėl, kad skirtingi menotyrininkai skirtingai visa tai traktuoja, nors didelė dalis tiesos apie meną iš vargo tame yra, - sakė L.Fedosejeva ir atkreipė dėmesį į kitą aspektą. - Pradėkime nuo to, kad popierius niekada nebuvo pigus. Todėl kaip čia jau taip laisvai iš biednumo naudosi tokį karpinį. Žinoma, buvo karpomi ir laikraščiai, ir popieriaus likučiai visokie - karpiniais iš tikrųjų buvo galima papuošti savo buitį. Bet jeigu pasižiūrėsime į Europos tradicijas, karpiniai nuo seno buvo aukštuomenės užsiėmimas, tik buvo truputį kitoks karpymas: tai buvo siluetų karpymas. Kai kurie menotyrininkai sako, jog į Lietuvą karpiniai atėjo iš Lenkijos. Bet lietuvių labai savita karpinių mokykla ir dėkoti šiandien mes turime, ko gera, karpinių meistrėms Nijolei Jurėnienei ir Julijai Daniliauskienei. Karpiniai pasikeitė, pasidarė meno kryptis, kurią galima parodyti kaip vaizduojamąjį meną, jie tikrai atitrūko nuo tų užuolaidėlių.“

Apie karpymo terapiją

Karpymas, pasak L.Fedosejevos, yra savita psichoterapijos forma. Tai lyg meditacija. „Kai mintys būna padrikos, negali susikoncentruoti, padirbėjus su ta juodai balta spalva, tai yra, tiesiog pakarpius, susidėlioja ir tos mintys, - sako tautodailininkė. - Man gyvenime iš tikrųjų buvo daug situacijų, kai karpiniai mane tiesiog ištraukė, kaip tą Miunhauzeną už plaukų, todėl jaučiu pareigą išmokyti visus, kas nori, kad žinotų, jog yra toks paprastas įrankis - žirklutės, kurios padės surikiuoti ir mintis.“

Šv.Ignoto bažnyčioje, po mišių, kai vaikai susirenka į sekmadieninę mokyklėlę, L.Fedosejeva juos moko karpinių meno. Neretai prie jų prisijungia ir tėveliai bei seneliai. Iš tų tėvelių jau yra ir tautodailininkais tapusių. Menininkė tvirtina, jog karpyti gali visi. Kartais ji veda ir mokamus kursus mokytojams, visiems norintiems. Pati kursų neorganizuoja, bet kai pakviečia organizatoriai, neatsisako.

„Šiandien, vystant tą terapinį karpinių momentą, atradau karpymą be eskizo - karpau, kaip mano močiutė sakydavo, „kaip ant seilės užeina“, - prisipažįsta L.Fedosejeva.

Apie menininkus

Ar tautodailininkai, kaip liaudies meno atstovai, šiandien, kai menkinama net kalba, kai visuomenėje sklando globalizacijos idėjos, trinančios papročius, tautinį identitetą, nesijaučia tam tikroje rezistencijoje?

„Negalėčiau įvardinti to, kaip rezistencijos, - sako menininkė, - nes, kai reikia reprezentuoti šalį, mus visada prisimena. Tada prisimenami tautiniai rūbai, norima parodyti tradicinius amatus. Aš esu sertifikavusi ir karpymą, ir raižymą, kaip tautinio paveldo produktą. Tad iš esmės mano darbai reprezentuoja liaudies meną. Pasakysiu savo nuomonę, bet manau, kad po tuo pasirašytų ir kiti tautodailininkai, - mes jaučiame tokį profesionalaus meno atstovų žvilgsnį iš viršaus, nenoriu sakyti paniekinantį, bet būna visko - esą čia ne užsiėmimas, savamoksliai kažkokie. Priėmus Meno kūrėjo statuso įstatymą, Lietuvoje faktiškai nebeliko profesionalaus ir neprofesionalaus meno. Jeigu tu turi meno kūrėjo statusą, o aš jį turiu, - tu jau esi profesionalus dailininkas. Tačiau kur benueitum, netgi institucijose matai, jog yra Mėgėjų meno skyrius. Palaukit, koks Mėgėjų meno skyrius, jeigu aš turiu meno kūrėjo statusą? Bet šiandien taip jau yra: savotiškas veiklos pripažinimas formaliai yra, tačiau gyvenime - nėra. Ir toks požiūris, toks supriešinimas - tautodailė ir profesionalus menas - iš tikrųjų yra. Manau, kad žmonės, kurie užsiima tautodaile, neturėdami specialaus išsilavinimo, turi savyje tokį turtą, kurio neduos nė vienas išsilavinimas. Bet, kaip mėgo sakyti buvęs Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Pranas Gudynas, - visiems menininkams užteks vietos po saule.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUOTEKOS: Europos Komisijai Lietuvai grasinant baudomis dėl prie nuotekų tinklų neprijungtų šalies gyventojų, Vyriausybė trečiadienį imasi šio klausimo; Lietuvai gresia baudos, nes 58 aglomeracijose gyventojai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų.
  • NUKELIAMOS: Lietuvos futbolo federacija informuoja, kad nukeliamos A lygos rungtynės tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir „Kauno „Žalgirio“, kurios turėjo vykti birželio 19 dieną 20 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuva patirtų didelių nuostolių, jei užsidarytų „Achema“?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +11  +14 C

 

   +11  +15 C

  +19   +26 C

   +19  +24 C

 

   +23   +29 C

    7-12 m/s

   2-7 m/s

 

     2-7 m/s

 

reklama
Prenumerat 2018