respublika.lt

2017 spalio 18, trečiadienis

Nelengvas „Džeinės Eir“ autorės likimasnuotraukos (3)

2017 rugpjūčio mėn. 07 d. 08:02:12
Milda KUNSKAITĖ

Šarlotė Brontė - rašytoja, poetė, viena iš garsiųjų seserų Brontė, kurių romanai XIX a. viduryje tapo sensacija, o vėliau buvo pripažinti anglų literatūros klasika. Skambią pavardę išgarsino trys seserys, Šarlotė, Emilė ir Enė, o iš viso Patriko Brontė ir jo žmonos Marijos šeimoje augo 6 vaikai.

 

Mokyklos baisumai

Šarlotės mama mirė, kai būsimajai rašytojai buvo 5 metai. Šešių vaikų - penkių mergaičių ir vieno berniuko - auginimo rūpesčiai užgulė tėvo pečius. Tačiau jaunosios damos to rūpesčio nelabai ir pajuto: anglikonų dvasininkui jo pareigos buvo svarbesnės ir netrukus jis keturias vyresniąsias seseris - Mariją, Elizą, Šarlotę ir Emilę - išsiuntė mokytis į Kovan Bridžo mokyklą, skirtą dvasininkų dukterims. Šarlotei atvykus į pensioną, žurnale atsirado įrašas: „Atvyko 1824 m. rugpjūčio 10 d. Rašo neįskaitomai. Truputį moka skaičiuoti, siuva tvarkingai. Nieko nežino apie gramatiką, geografiją, istoriją arba etiketą. Apskritai pagal amžių yra protinga, bet nieko nemoka sistemingai. Mokyklą paliko 1825 m. birželio 1 d.“. Priežastis, dėl kurios tėvas atsiėmė Šarlotę iš mokyklos, buvo svarbi: dėl baisių sąlygų, kuriomis gyveno pensiono auklėtinės, pašlijo vyresniųjų seserų Marijos ir Elizos sveikata - jos susirgo tuberkulioze. Sergančias dukras Patrikas Brontė buvo priverstas išsivežti namo, ten jos netrukus mirė. Po dviejų skaudžių mirčių vikaras nutarė tučtuojau pasiimti iš ten jaunesniąsias dukteris, bet baisumų, kuriuos seserims Brontė teko pergyventi šioje mokymo įstaigoje, Šarlotė taip ir nepamiršo. Kovan Bridžo mokykla tapo Louvudo pensiono prototipu romane „Džeinė Eir“.

Paskutinioji iš Brontė giminės

Namuose mergaičių auklėjimu ir lavinimu užsiėmė griežta tetulė, o tiksliau - knygos iš tėvo bibliotekos. Labai greitai visi Patriko vaikai susižavėjo kūryba: rašė įsivaizduojamų karalysčių kronikas, pjeses, eilėraščius ir istorijas apie prasimanytas anglų kolonijas Afrikoje. Labiausiai literatūrine veikla pasižymėjo brolis Branvelis, kuris, kol seserys mokėsi Kovan Bridžo pensione, namie įgijo klasikinį išsilavinimą. Jam puikiai sekėsi ne tik rašyti prozą, bet ir tapyti. Deja, jis pernelyg anksti ėmė piktnaudžiauti alkoholiu ir opiatais ir 1848 m. mirė. Vos po kelių mėnesių mirė ir jų sesuo Emilė. O dar po metų - Enė. Šarlotė ir jos sergantis tėvas liko vieni. Bet iki to laiko mergina jau spėjo daug pasiekti: ji aktyviai dalyvavo literatūriniame gyvenime ir net tapo feministinio judėjimo mene pradininke.

Moters pareigos

Šarlotės kelias į šlovę buvo ilgas. Baigusi mokslus Rouhedo mokykloje, ji ten pat pradėjo mokytojauti, paskui dirbo guvernante ir net įsteigė savo mokyklą. Visą gyvenimą mergina plaukė prieš srovę, nenorėjo tekėti, stengėsi pati užsidirbti gyvenimui. Bet visur jos kelyje atsirasdavo kliūčių. Šarlotė anksti suprato, kad turi rašytojos talentą, ir ne vienus metus bandė įrodyti kitiems, kad gali rašyti ne prasčiau už vyrus. Daugeliui tai buvo akivaizdu, bet net tie, kas Šarlotę laikė talentinga rašytoja, toliau atkalbinėjo ją nuo literatūrinės veiklos. Vienas iš tų, kurie merginai patarė nemėginti veržtis į literatūros pasaulį, buvo žinomas poetas Robertas Sautis (Robert Southey). Jis sutiko, kad jaunoji dama pasižymi „net nemenku“ poetės talentu, bet įspėjo, kad poezija kenkia dvasinei sveikatai ir gali sukliudyti gyvenimo laimei. O konkrečiau - kad ją „pavers netinkama vykdyti tradicines moters pareigas, kurios moteriai yra svarbesnės už bet kokią kūrybą“. Pabendravusi su senyvu poetu, užsispyrusi Šarlotė pasidarė savo išvadas: nutarė pirmenybę teikti prozai, o ne poezijai, savo kūriniuose atsisakyti romantizmo, pereiti prie realizmo ir rašyti vyrišku slapyvardžiu, kad tradicinės pažiūros netrukdytų objektyviai vertinti jos kūrinius.

„Broliai Belai“


1846 m. trys seserys Brontė „Brolių Belų“ slapyvardžiu už savo pinigus išleido bendrą poezijos rinkinį. Ir nors jo buvo parduota vos pora egzempliorių, literatūros kritikai palankiai įvertino knygos turinį. Tai merginoms padėjo patikėti savo jėgomis ir tęsti literatūrinę veiklą. Jau 1847 m. pradžioje „Broliai Belai“ leidykloms įteikė naujus kūrinius: Šarlotė - romaną „Profesorius“, Emilė - „Vėtrų kalnas“, Enė - „Agnesė Grėj“. Vyresniosios sesers rankraštis buvo atmestas, Emilės knyga išėjo kritikų nepastebėta (vėliau ji pateks į geriausių pasaulio romanų dešimtuką), o apie jaunylės kūrinį buvo atsiliepiama palankiai. Nesėkmė su pirmuoju atmestu romanu Šarlotės nepalaužė, ji nuoširdžiai džiaugėsi dėl seserų, o pati ieškojo leidėjo naujam romanui „Džeinė Eir“, kurį norėjo išleisti savo vardu. Neturtingos ir negražios guvernantės Džeinės Eir, sugebėjusios užkariauti turtingo, nusivylusio gyvenimu pilies šeimininko Edvardo Ročesterio širdį, istorija autorei atnešė visuotinį pripažinimą ir pirmąjį didelį honorarą. Vos pasirodžius knygai, Šarlotė sulaukė didžiulės sėkmės - keletas leidyklų konkuravo tarpusavy, norėdamos gauti teisę ją išleisti pakartotinai. O realistinio romano meistras Viljamas Tekerėjus (William Thackeray) pakvietė rašytoją į Londoną, norėdamas asmeniškai susipažinti su „griežta mažąja Žana de’Ark“.

Netikėta mirtis


Deja, Šarlotė neilgai ilsėjosi ant laurų. Praėjus vos 8 metams po „Džeinės Eir“ išleidimo ji mirė. Bet prieš tai vis dėlto nusprendė ištekėti už dvasininko, perėmusio jos tėvo parapiją, Arturo Belo Nikolso (Arthur Bell Nicholls). Kaip žinoma, jos pirmasis įspūdis apie būsimą vyrą buvo ne itin geras: „Misteris Nikolsas kaip tik grįžo; net norėdama išgelbėti gyvybę negalėčiau jame įžvelgti tų įdomių gėrio daigų, kuriuos tu pastebėjai; mane labiausiai visada glumina jo mąstymo ribotumas“. Bet po daugelio metų pastoriui vis dėlto pavyko užkariauti vienišos 37 metų rašytojos širdį. Tiesa, Šarlotė taip ir netapo gera žmona: santuokoje ji gyveno vos keletą mėnesių. Iškart po vestuvių jos sveikatos būklė staigiai pablogėjo, o gydytojas, apžiūrėjęs rašytoją, nusprendė, kad negalavimo simptomai yra susiję su nėštumo pradžia ir nėra pavojingi gyvybei. Diagnozė buvo klaidinga - Šarlotė 1855 m. kovo 31-ąją mirė. Iki šiol tiksli jos mirties priežastis nėra nustatyta, biografai spėja, kad tai buvo išsekimas dėl nėštumo ir tuberkuliozė, o gal net ir šiltinė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NETIKĖTAI: Lietuvos ledo ritulio čempionate antradienį Vilniaus „Geležinio vilko“ komanda išvykoje po pratęsimo kiek netikėtai 7:6 nugalėjo „Juodupės“ ekipą; pergalingą įvartį 27-ąją pratęsimo sekundę pelnė Dominykas Bisturys.
  • KELIAI: ankstų trečiadienio rytą šalyje kritulių nėra, oro temperatūra nuo 11 iki 13 laipsnių šilumos; Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik Vilniaus apskrityse yra drėgnų kelių ruožų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl „Lidl“ tyčiojasi iš religijos?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +4  +9 C

 

   +3 +8 C

   +12  +16 C

  +10 +14 C

 

   +8 +11 C

    8-13 m/s

     3-8 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2298
RUB - 67.4711 CHF - 1.1504
GBP - 0.8915 NOK - 9.3260
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12