respublika.lt

Mylėjęs Merkinę ir saugojęs jos istorijąnuotraukos (1)

2019 kovo mėn. 04 d. 08:37:11
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė Laimutė Cibulskienė

Šis pasakojimas - apie pagarbos vertą dzūką - buvusį Merkinės kraštotyros muziejaus direktorių, Merkinės kryžių kalnelio, Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejaus įkūrėją - Juozą Kaupinį.

 

J.Kaupnis gimė 1940 m. spalio 14 d. Varėnos r., Kibyšių apyl., Jakubiškių kaime mažažemių valstiečių šeimoje. 1947 m. pradėjo lankyti Kibyšių septynmetę mokyklą, baigė 7 klases. Juozas norėjo mokytis toliau, bet kadangi vyresnieji broliai tarnavo armijoje, jam teko eiti dirbti. Kurį laiką iki tarnybos kariuomenėje nešiojo paštą. Grįžęs dirbo Kibyšių kolūkyje sandėlininku, po to Varėnos Melioracijos statybos valdyboje šaltkalviu frezuotoju, įrankininku. Nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. Juozas Kaupinis dirbo Merkinės Vinco Krėvės-Mickevičiaus vidurinės mokyklos darbų mokytoju. 1975 m. baigęs Varėnos vakarinę neakivaizdinę vidurinę mokyklą po metų buvo paskirtas mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir dėstė darbus.

J.Kaupinis visą gyvenimą domėjosi savo krašto praeitimi, rinko ir kaupė etnografinius bei istorinius eksponatus muziejui. Nuo 1999 m. J.Kaupinis tapo Merkinės kraštotyros muziejaus, kurį buvo įkūręs mokytojas Juozas Vitkus, direktoriumi.

Nors Juozas Kaupinis nebuvo studijavęs istorijos, jis pasižymėjo kolekcionieriaus aistra ir istoriniu įžvalgumu. Be to, turėjo subtilų humoro jausmą, todėl ne vieno merkiniškio atmintyje liks kaip vienas įdomiausių muziejininkų ir apskritai Merkinės krašto šviesuolių.

Dalis šio muziejaus eksponatų surinkti paties J.Kaupinio. Jis nuolat pildė muziejaus ekspoziciją, į jo veiklą įtraukė daug savo mokinių. Rinko kovos kirvius, koklius, akmeninius patrankų sviedinius, surinko nemažai titnago dirbinių, kurių Merkinės apylinkėse dar galima surasti ir kt. eksponatų. Jo pastangomis išsaugoti ir garbingiausi muziejaus eksponatai - buvusios Merkinės rotušės varpas, nulietas dar 1670 m., ir didžiulis varinis Lietuvos herbas su užrašu „Lietuvos Respublika“. Šis herbas su užrašu apie 1991 m. dar buvo Lietuvos pasienyje. Kai herbą pakeitė lentele, darbininkai jį ruošėsi atiduoti į metalo laužą, tačiau J.Kaupiniui pavyko jį išsaugoti.

J.Kaupinis buvo tikras savo krašto patriotas. Jis atkūrė ir vieną labai svarbų Merkinei ženklą. 1928 m. prie valsčiaus valdybos namo išorinės sienos buvo prikalta lenta su žuvusių dėl Lietuvos laisvės vardais: kun. dr. Juozas Bakšys, mokytojas Juozas Bloznelis, Simas Miškinis, Julius Žėkas, Kazys Janulevičius, Vaclovas Zurlys. Penktajame dešimtmetyje ši lenta buvo sunaikinta. J.Kaupinis 1989 m. ją atkūrė iš fotografijų pagal 1928 m. memorialinės lentos pavyzdį. Ji saugoma muziejaus fonduose kaip vienas iš liudijimų apie praeito amžiaus pabaigos tautinį atgimimą.

Juozas Kaupinis - Merkinės Kryžių kalnelio idėjos autorius ir įkūrimo iniciatorius. Toje vietoje pokario metais užkasdavo nužudytus partizanus. Jų kūnai būdavo numetami ant miestelio aikštės grindinio, vėliau užkasami. Stribai duobes kasti tingėdavo, todėl po tokių „laidotuvių“ dažnai likdavo kyšoti tai koja, tai ranka. Poetas Stasys Stacevičius straipsnyje apie J.Kaupinį „Tarp legendų ir tikrovės“ („Merkio kraštas“, 1996.02.13) aprašo tokį epizodą: „Ir tuo metu dauboje prie Merkinės kapinių vis nesuspėdavo žole apaugti smėlis. Dar vaikas būdamas vieną rytą ten nuslinko Juozas. Stribų nebuvo matyti. Nei girtų, nei išsiblaiviusių. Tik šviežiai surausta žemė rudavo. Ir kyšojo iš tos žemės neužkasta partizano ranka. Lyg ištiesta atsisveikinti. O tą ranką graužė baltas kruvinas šuva...“ Šį J.Kaupinio papasakojimą S.Stacevičius įamžino ir eilėraštyje „Ilgas Merkinės pokaris. Darbų mokytojui Juozui Kaupiniui“.

Meistro dirbtuvėj sužvanga

Kryžius, jo geležis vėlyva...

Naktį nepalaidotą ranką

Graužia kruvinas baltas šuva.

O varnų anei daug, anei maža

Ties dauba ir kalva žema.

Naujas kunigas vardą užrašo

Tos, kur verkė labai - gimdama.

Darbų mokytojui užtenka

darbų, geležis kaip gyva -

Nes pagalbos prašančią ranką

graužia kruvinas baltas šuva.

Pusę amžiaus futbolą žaidžia

Virš kaulų baltų vaikai,

Spardo, spardo...

Žvaigždės lyg raidės,

Neįskaitomos taip ilgai.


1972 m. toje vietoje buvo įrengtas Rojaus Mizaros vardu vadintas mokyklos stadionas. Daug metų buvo tyla ir ramybė. Tačiau prasidėjus Atgimimui J.Kaupinis nebegalėjo tylėti. Nuolatinė akistata su mirtimi pokario metais, asmeniniai išgyvenimai jam buvo giliai įsirėžę į atmintį. Apie kalne palaidotus kovotojus ir kitas aukas jis buvo surinkęs daug duomenų ir norėjo papasakoti visiems, ką slepia sportiniai takai.

1989 m., per Vėlines, atsirado pirmasis Juozo Kaupinio kryžius, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Metams bėgant Kryžių kalnelis išaugo į didžiausią memorialą Lietuvoje, skirtą pokario aukoms atminti. Jame daugiau kaip 200 kryžių, koplyčia. Tuose kryžiuose įvardinti ne tik žuvę su ginklu rankoje, bet ir mirę tremtyje. Kiekvienas kryžius - atskira istorija, garbingos kovos trumputis epizodas. Daugelis kryžių čia mena ištisų šeimų tragedijas, nes iš daugelio Dzūkijos kaimų partizanauti išeidavo po kelis šeimos narius.

1999 m., Merkinės kryžių kalnelio jubiliejiniame minėjime, buvo pašventinta koplytėlė - paminklas Dainavos apygardos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Minėjimo metu dėkota kunigui Rokui Puzonui, mokytojams J.Kaupiniui ir A.Švilpai už bandymą išsaugoti Tautos istoriją.

J.Kaupinio iniciatyva buvo pastatyta koplyčia - pagrindinis Merkinės kryžių kalnelio akcentas. Koplyčios statyba buvo pradėta 1993 m. rugpjūčio 26 d., o pašventinta 1994 m. spalio 9 d. Granito plokštėse iškaltos 385 kritusių partizanų pavardės, ištraukos iš „Lietuvos partizanų vadų deklaracijos“, iš partizano L.Baliukevičiaus dienoraščio. Koplyčios šventinimo iškilmėse J.Kaupinis kalbėjo: „Esu dėkingas visiems, kurie nors maža dalele prisidėjo prie šio iškilaus statinio. Negaliu negrįžti prie pradžių pradžios - skulptorius A.Belevičiaus pagal kurio projektą buvo sukurtas pirmasis, medinis koplyčios modelis. Vėliau gimė idėja pastatyti ją mūrinę, todėl projektas keitėsi, o jos autoriai yra V.Kuklys, V.Jonika ir aš. Tačiau ne tai svarbu. Kur kas svarbiau, kad mes visi dirbome kartu. Taip atidavėm skolą istorijai, pagerbėme žuvusius.“ (Merkio kraštas, 1994.10.12). Penkis kryžius koplyčios smaigėms iš akėčių nukaldino pats J.Kaupinis.

J.Kaupinio iniciatyva prasidėjo ir tęsiasi Laisvės kovotojų ir jų rėmėjų šventės Merkinėje. Merkinės kryžių kalnelyje laisvės kovų dalyvių pagerbimo renginiai vyksta nuo 1989 m., juose buvo ir yra kalbama apie skaudžias istorijos pamokas.

J.Kaupinio iniciatyva ir jo paties surinktos kolekcijos pagrindu netoli Kryžių kalnelio, buvusiame NKVD pastate, kuriame buvo kalinami ir tardomi partizanai bei jų rėmėjai, 1996 m. atidarytas Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus. J.Kaupinis buvo šio muziejaus vadovas. Muziejuje sukaupta 15 tūkst. eksponatų, atspindinčių Lietuvos partizanų gyvenimą, gyventojų tremtį bei Tautos atgimimą. Eksponuojama apie 800 daiktų: partizanų skiriamųjų ženklų, nuotraukų, dokumentų, kovų vietose aptiktų radinių, bylojančių apie pokario kovas ir tremtinių dalią.

Visos nuotraukos, eksponatai buvo pradėti rinkti dar 1966 m. Iš pradžių J.Kaupinis juos saugojo namie, paskui mokykloje, po savo kabineto grindimis, nes manė, kad tenai ne taip pavojinga. 1988 m. buvusioje cerkvėje esančiame muziejuje įrengė skyrelį „Kančia, Atgimimas“. Tik vėliau visi sukaupti eksponatai buvo perkelti į Genocido muziejų.

Kraštotyros muziejaus ir memorialinio Kryžių kalnelio kūrėjas Juozas Kaupinis mirė 2004 m. kovo 10 d., palaidotas Merkinės kapinėse.

2005 m. Laisvės kovų ir kančių muziejus ir Merkinės kraštotyros muziejus buvo apjungti, suteikiant vieną pavadinimą: Varėnos r. savivaldybės Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. 2017 m. sausio 1 d. Varėnos r. sav. Tarybos sprendimu įsteigtas Merkinės krašto muziejus, apjungęs Merkinės kraštotyros ir genocido, Perlojos istorijos ir V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinį muziejus.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUSMĖ: sekmadienį Irake trys prancūzai nuteisti mirties bausme už priklausymą teroristinei „Islamo valstybės“ grupuotei.
  • KETVIRTA VIETA: Poznanėje (Lenkija) vykstančio pirmojo pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės etapo vyrų dviviečių baidarių 1000 m distancijos finale sekmadienį Lietuvos atstovai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar reikia įteisinti nelietuviškų raidžių rašybą pasuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +9 +11 C

  +11 +13 C

 

 +9 +11 C

+15 +17 C

 +20 +23 C

 

+19  +22 C

4-5 m/s

 4-5 m/s

 

 2-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis