respublika.lt

2018 balandžio 21, šeštadienis

Muziejininkas Vincas Žilėnas (1907-1982)nuotraukos

2018 sausio mėn. 02 d. 09:07:38
Prof. Libertas Klimka

Vincas Žilėnas - išskirtinė asmenybė mūsų kultūros istorijoje: tarpukariu jis darbavosi okupuoto Vilniaus lietuviškoje spaudoje, pokario metais tapo žymiu kultūros istoriku ir muziejininku, sukūrė dabartinio Lietuvos nacionalinio muziejaus struktūrinius pagrindus, sukaupė jo fondus. Jo nuopelnai išsaugant ir populiarinant lituanistinį paveldą lygintini su Eustachijaus Tiškevičiaus bei jo bendraminčių veikla XIX a. viduryje, įkuriant Senienų muziejų Vilniuje, taip pat XX a. pirmosios pusės muziejininkų Pauliaus Galaunės bei Pelikso Bugailiškio muziejininkystės darbais.

 

Gimė Vincas Žilėnas paskutiniąją 1907 metų dieną, gruodžio 31-ąją, Vaišniūnuose. Įdomus šis senoviškas kaimas: jo sodybos - prie Dringio ežero, Ažvinčių ir Minčios girių pietiniame ir Aukštaitijos nacionalinio parko rytiniame pakraščiuose. Rašytiniuose šaltiniuose Vaišniūnai minimi jau 1554 m. Nuo senų senovės čia gyveno žvejai, sielininkai, miškininkai, visokių miško verslų mokovai. 1922 m. kaimą pusiau ties ąžuolu perkirto demarkacijos linija. Okupuotoje kaimo dalyje veikė „Ryto“ draugijos lietuviškoji mokykla; jos pastatas tebėra išlikęs ir šiandien. Baigęs joje pradinius skyrius, Vincukas toliau mokėsi Švenčionėliuose ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. Studijos Stepono Batoro universitete suteikė puikų kultūrologo ir istoriko išsilavinimą. Beje, studijuojant jam teko kurį laiką pagyventi Signatarų namuose, kur tuomet buvo įsikūrusi Antano Krutulio, mokytojo ir muzikologo, vieno iš Dailės muziejaus kūrėjo, šeima. Dar ten gyveno ir garsus kolekcininkas Povilas Karazija. Sakytume, atsitiktiniai sutapimai, tačiau ar ne tokie atsitiktinumai pastūmėja žmogaus gyvenimą viena ar kita linkme...

Nuo 1935 m. V.Žilėnas buvo „Vilniaus žodžio“ vyriausiasis redaktorius, o 1938-1939 m. - oficialus „Lietuvos žinių“ Lenkijoje korespondentas. Jo straipsniai neaštrino įtemptų tautinių santykių, buvo nuosaikūs, santūrūs ir tolerantiški. Pokariu pakviestas dirbti į Mokslų akademijos Teisės ir istorijos institutą, ėmėsi tvarkyti jo etnografijos muziejų. V.Žilėno pastangomis ypač svarbūs tautos ir valstybės istoriją liudijantys rinkiniai, kuriuos sudarė Vilniuje veikusios mokslo draugijos, 1952 m. buvo sujungti - jie tapo Istorijos ir etnografijos muziejaus fondais. Muziejus iš Mokslų akademijos pavaldumo buvo perduotas Kultūros ministerijos žinion. Direktorius jau 1948-aisiais pradėjo organizuoti etnografines ekspedicijas, ieškant senosios kaimo buities ir tautodailės eksponatų, užrašinėjant paprotinę medžiagą. O laikai buvo neramūs - krašte vyko žūtbūtinės rezistencijos kovos. Pasak profesoriaus Vacio Miliaus pasakojimų, važiuojant miškingomis Švenčionių krašto vietovėmis direktorius liepdavęs garsiai dainuoti; taigi lietuviška daina - tarsi savųjų atpažinimo ženklas...

1968 m. lapkričio 15 d. Istorijos ir etnografijos muziejus, įsikūręs Vilniaus pilių teritorijoje, naujajame Arsenale, lankytojams atidarė išsamią ir turtingą Lietuvos valstybės istorijos ekspoziciją. Taip buvo pratęstas XIX a. vidurio inteligentijos pradėtas darbas - nacionalinio muziejaus kūrimas, parodant Lietuvos valstybingumo istoriją ir tautos kultūrą atspindinčias kolekcijas. Tai buvo ypač svarbus įvykis vangioje kultūros tėkmėje sovietmečiu, žadinęs tautinę savimonę ir patriotinius jausmus. Tačiau komunistų partijos ideologai greit perprato tokios veiklos pavojus totalitarinei sistemai. V.Žilėnas tapo nepageidaujamas... Juolab kad nebuvo, kaip pats sakydavo „išverstarankovis“, uolus instrukcijų vykdytojas. Priverstas palikti 1973 m. direktoriaus postą, V.Žilėnas žinojo, kad muziejaus fonduose jau sukaupta 243 tūkst. eksponatų, o pradėdamas dirbti buvo radęs jų tik 15 tūkst. Ir svarbu, kad pavyko surinkti ir išsaugoti daug tarpukario valstybingumo istorijai brangių simbolių: nepriklausomos Lietuvos įstaigų atributiką, žymių krašto veikėjų asmeninių daiktų. Ir netgi atgauti šiek tiek į Rusiją išvežtų Senienų muziejaus eksponatų. Direktoriaujant V.Žilėnui, muziejus pradėjo veikti kaip mokslo įstaiga: buvo sukurtos inventorizavimo taisyklės, pradėta eksponatų restauracija, rūpintasi specialistų kvalifikacija. Tad ne veltui visuomenėje prigijo toks neoficialus įstaigos pavadinimas - „Žilėno muziejus“. Išstumtą į pensiją patyrusį muziejininką ir kultūros istoriką priglaudė Vilniaus universitetas, pavesdamas jam kurti Mokslo muziejų. Tuometinis rektorius profesorius Jonas Kubilius neapsiriko: universitetas jubiliejiniais 1979 metais jau galėjo svečiams parodyti mokslo raidos Lietuvoje ekspoziciją.

Muziejininkui darbų ir rūpesčių niekada netrūkdavo; tačiau viena valandėlė kasdien - tradiciniam kavos puodeliui bičiulių Burokų šeimoje. Skubėdavo į jų butą Gedimino prospekte, skvernais plevėsuodamas ir elegantiškai vis nukeldamas skrybėlę sutiktiesiems pažįstamiems, - tokį Vincą Žilėną prisimena seni vilniečiai. Tikras dvasios aristokratas, gyvenantis meno ir kultūros vertybėmis matuojamame pasaulyje! Tiek nuveikęs tautinei tapatybei, pats V.Žilėnas tik labai trumpai tepagyveno nepriklausomoje šalyje, - kai Vilnius 1939-aisiais buvo sugrįžęs Lietuvai. Mirė iškilusis kultūros istorikas ir muziejininkas 1982 m. spalio 24 d. Muziejinė jo veikla nuolat prisimenama, ėmus giliau studijuoti dvasinės rezistencijos totalitarinei sistemai apraiškas ir būdus, Sąjūdžio ištakas. 2011 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus leidiniu buvo paskelbtas Vinco Žilėno kūrybinis palikimas. Tai svarbiausieji, iki šiol mokslinio aktualumo nepraradę Lietuvos kultūros istorijai ir muziejininkystės problemoms skirti straipsniai, publikuoti to meto spaudoje, taip pat Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas nepublikuotas rankraštinis jo palikimas: istorijos bei muziejininkystės tyrimų apmatai, atsiminimai apie muziejinės veiklos metus ir kt. Leidinyje taip pat pateikiami artimųjų, bičiulių, kolegų ir bendraminčių atsiminimai, kuriuose Vincas Žilėnas iškyla kaip kruopštus, kūrybingas muziejinės veiklos profesionalas ir atviras, tiesus, tolerantiškas žmogus.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽKARDYTA: Armėnijos nacionalinio saugumo tarnyba šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią serijai teroro aktų šalyje; skelbiama, kad du Armėnijos piliečiai ketino susprogdinti visuomeninę svarbą turinčiose vietose 100-150 savadarbių nuotolinio valdymo sprogstamųjų įtaisų.
  • TVARKYMAS: ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šeštadienį dalyvavo pavasario talkoje „Darom 2018“ - vienuoliktus metus gyvuojančios akcijos metu premjeras tvarkė aplinką Vilniaus rajone.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Malta 2 proc

Ar lengva Lietuvoje auginti vaikus?

balsuoti rezultatai

Ką manote apie kultūros padėtį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +4 C

   +8  +11 C

 

   +3   +4 C

  +11   +19 C

   +10  +16 C

 

   +10   +16 C

  6-11 m/s

    7-12 m/s

 

     6-11 m/s

 

USD - 1.2309 PLN - 4.1677
RUB - 75.7375 CHF - 1.1970
GBP - 0.8761 NOK - 9.6050
reklama
Vėlykė 2018