respublika.lt

2017 rugsėjo 20, trečiadienis

Laisvalaik kortel

Moteris iš miestelio, kuriame anksčiausiai pateka saulė, arba Davė Dievulis ir drėbtelėjonuotraukos

2017 rugpjūčio mėn. 15 d. 07:59:45
Dalia Savickaitė

Yra toks Lietuvos rytiniame pakraštyje ir vadinamas visiems toliau nuo jo esantiems grėsmę keliančiu - Didžiasalio pavadinimu. Jis - ne tik negrėsmingas, bet ir labai patrauklus savo susitelkusia bendruomene. Ypač mokyklos, kuri turi ne tik puikią krašto istorijos ekspoziciją, bet ir intelektualų, patyrusį, kultūrine veikla garsėjantį pedagogų kolektyvą. Kai apie jį pasakoja muzikos mokytoja Valentina Sinkevič, atrodo, kad jame niekas net neįsivaizduoja, jog pasibaigus pamokoms pasibaigia ir mokytojo darbas.

 

Ir, greičiausiai, tai tiesa, nes vargu ar tikėtina, kad tiek įvairiausių pasiekimų, diplomų už kraštotyrinę veiklą, tarmės puoselėjimą, modernų istorijos ir krašto kultūros pateikimą vaikai parvežtų iš respublikinių konkursų, jei mokytojai gyventų tik asmeniniais rūpesčiais. Jau vien mokytojos Nijolės Keraitės pasiekimai! Prusinant ne tik mokinius, bet ir visą pedagogų, bibliotekininkų ir visų to pageidaujančių bendruomenes. Mokyklos pedagogai šiandien net vadinamajame užsienyje - Baltarusijoje - žinomi. V.Sinkevič, A.Misiūnienė buvo pirmosios, kurios vyko į Baltarusijos Pelekų ir Vainiūnų lietuvių bendruomenes padėti ten gyvenantiems etniniams lietuviams išlaikyti tapatumą. Dabar šiuos darbus tęsia ir E.Sekonienė bei S.Pauliukėnienė. Valentina ten vykdavo pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Tuomet gerus norus įrodyti buvo sunkiausia, nes „užsieniečius“ baugino neįprastas jiems Lietuvos himnas, pasieniečiai uoliai tikrindavo, ar neveža kontrabandos, o visa veikla buvo stebima lyg pro didinamąjį stiklą. Vietos lietuviai, kurių vaikaičiai jau nebekalbėjo lietuviškai, atvesdavo juos, kartu dalyvaudavo. Nei metodikų, nei patirties veikti naujomis politinėmis sąlygomis nebuvo. Matyt, tai, ką nuveikė pirmosios misionierės, pasiteisino, nes iki šiolei pamokėlės Baltarusijos lietuvių bendruomenėse vyksta.

V.Sinkevič su nuoskauda kalba apie tai, kad muzikos mokytojo darbo prasmė nuvertinama. Jos manymu, svarbiausia dirbti su informacijai imliausiais pradinukais. Jei pavyksta „atkapstyti“ vaiko galias, užauga žmogus, kuris turi puikų muzikinį skonį ir nepaliauja jo tobulinti. Tokio žmogaus gyvenamoji aplinka visad bus estetiška ir tobulėti kvies kitus. Ar mokyklos vadovai skiria deramą dėmesį pradinukų muzikinio skonio ugdymui, atskirti labai paprasta: jei vaikas dainuoja aukštai, mokytoja - sopranas, jei žemai, mokytoja - altas, o jei balsas lankom vaikšto, tai reiškia, kad mokytojas per muzikos pamoką vertė uždavinius spręsti... Pati ir mokytojauja, ir ansamblį turi, ir kankliuoti moko, ir gitarą su vaikais virkdo, ir vargonininkauja Ceikinių bei Mielagėnų bažnyčiose, ir vadovauja suaugusiųjų vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Bekaras“, ir Didžiasalio kapeloje sukasi, ir zosiauja. Bet apie viską iš eilės.

Apie muzikinio ugdymo svarbą jai leidžia kalbėti labai netradicinė asmeninė patirtis. Kaip juokaudama sako, matyt, todėl, kad gimė 1974 m. sausio 13 d., kai nugaišo šeimos telyčia: bobutė sakė, kad negera diena... Būdama dvejų prarijo varžtą. Apie Ignalinoje esantį gydytoją nebuvo ko ir galvoti, suaugusiųjų pirštai buvo per stambūs jį iškrapštyti... Išgelbėjo broliukas mažais piršteliais gerklėje pamakalavęs ir svetimkūnį pasiekęs. Vaikas - ne gydytojas, buvo pažeistos balso stygos. Metus maža mergaitė galėjo tik šnibždėti... Daug kas nesitikėjo, kad balsas grįš, o dar su tokia jėga kaip dabar... Penktoje klasėje mokiusi mokytoja B.Gasparavičienė pabudino pomėgį muzikai, bet ji mokytojavo trumpai. Kaimo vaikui atokiuose Bernotuose apie muzikos mokyklą svajoti buvo tiesiog utopija, bet Valentina visur pradėjo dalyvauti, dainuoti. Kaip sako, „balsas tempė“ per įdomiausius gyvenimo potyrius. Dainuojanti mergaitė niūniavo visur, bet reikėjo apsispręsti ir dėl tolesnių mokslų. Norėjosi muzikos, bet natų visai nepažįsta, nei muzikos teorijos, nei istorijos... bet noras didžiulis. Matyt, buvo lemta, nes tuometinis choro „Varpas“ vadovas Petras Pošiūnas atvažiuodavo pas uošvienę į Bernotus. Sužinojęs apie merginos norą, pasikvietė pas save ir dvi savaites prieš stojamuosius į LMTA „kalė“ jai į galvą būtiniausius stojimui dalykus. Kažką „įkalė“, bet vėl gelbėjo gamtos dovanotas balsas. Priėmimo komisijos nariai kraipė galvas - ką daryti? Sakė galintys ją priimti, bet nuoširdžiai nesuvokiantys, kaip ji mokysis - visiškai nėra pradžiamokslio. Tokia buvo ne ji viena. Kursiokas uteniškis Audrius Juodzevičius - likimo draugas. Taip ir „arė“ abu visus studijų metus ir kartu su visu kursu, ir už tai, ko nežinojo... Įveikė dėstytojų abejones ir sau dar kartą įrodė, kad kas turi būti, tas ir bus. Balsas nuvylęs buvo tik vieną kartą - po skyrybų pusmetį ir vėl tik šnibždėjo, buvo baisu prarasti gyvenimo prasmę... Gyvenimo svajonę - baigti muzikos mokslus - įgyvendinti galėjo ir lengviau, jei į muzikos pamokas mokykloje būtų pažiūrėta rimčiau...

Didžiausiu savo pasiekimu Didžiasalio mokykloje, į kurią dirbti pakvietė buvusi auklėtoja N.Berdikšlienė, laiko Laisvės kovų ir netekčių respublikiniame konkurse užimtą antrąją vietą. Kartu su ugdytiniais V.Garšanovu, K.Aduškina, R.Čepulyte buvo atlikta pagal V.Guobienės žodžius jos pačios parašyta daina „Svajonės kapas“. Mokinius ypač pakiliai nuteikė tai, kad galėjo koncertuoti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip užauga krašto patriotai. Prasmingiausiomis ir paveikiausiomis mokykloje laiko integruotas pamokas, kuriose muzika, dailė, gamtos mokslai, literatūra, o kartais ir matematika papildo viena kitą. Pernai, pvz., mokykloje vyko pamokos, skirtos garsiosios aklosios dainininkės, dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimui. 1855 m. gimusi, jaunystėje apakusi, anksti mirus vyrui sugebėjusi užauginti vaikus, pateikė gausybę dainų. Jai skirtos pamokos pareikalavo didelės atidos, nes tokiuose renginiuose dalyvauja visa bendruomenė. Energingoji mokytoja nepaliauja stebėtis savo kolegėmis - asmenybėmis Nijole Keraitiene, Maryte ir Aldona Misiūnienėmis. Kaip ji sako - seno kirpimo mokytojos, kurios suvokia mokytojo atsakomybę, jo veiklą mato kaip visos bendruomenės vertybių kūrimą, kaip asmeninį pavyzdį. Jų per ilgus metus susikurtas autoritetas veda paskui save visus. Jei jos neorganizuotų renginių, neskatintų dalyvauti konkursuose, bendruomenė prarastų didelę dalį savitumo.

Kita Valentinos veiklos erdvė - Didžiasalio kultūros namai. Veikla kapeloje kiek apmalšo, nes visų numylėtasis senasis smuikininkas Gilioras Berdikšlis pašlijus sveikatai išvažiavo pas vaikus į Kauną. Kiti taip pat ne jaunikliai - reikia ieškoti pamainos. Aktyviajai moteriai nesinori apleisti šios veiklos, tad laikinai į talką pasikviečia savo draugus iš vokalinio instrumentinio ansamblio „Bekaras“. Apie šį ansamblį, tokią muzikavimo formą mažose kultūros įstaigose pristatančius kolektyvus, greičiausiai jau taip pat galima pasakoti kaip apie paveldą. Kai Didžiasalyje dirbo A.Jeleniauskas, tokia muzikavimo forma - estradiniai ansambliai - buvo labai populiari. Bet tai buvo taip seniai... „Bekaro“ susikūrimo ištakas galima rasti 1996 m. tuometinėje rusiškoje Didžiasalio mokykloje. Vėliau kolektyvas išsivažinėjo. Miestely likę prieš penketą metų vėl susibūrė. Dabar jau grupe besivadinančiame „Bekare“ - tikri fanatikai. Vyrai, vadovaujami Valentinos, iš savo algų susipirko instrumentus, įrangą, įsirengė signalizaciją, kitas patrauklumo ir saugos priemones. J.Prokopenkovas, dabar dirbantis Utenos elektros tinkluose, į repeticijas atvažiuoja net iš ten. Žmonės pasiilgo tokių tikro garso muzikos kolektyvų. Kai teko koncertuoti Daugėliškyje, sužinojo, kad jau 20 metų nieko panašaus ten gyvenantys nebuvo girdėję, ir dar ilgai nepaleido nuo scenos.

Ką reiškia „zosiauja“? V.Sinkevič sukūrė personažą - Zosę, kuri yra laukiama ir pramoginėse, ir edukacinėse programose, ir net politikų benefisuose. Tai tarmiškai kalbanti moteriškaitė. Ne iš rašto kalbanti, o gyvai reaguojanti į konkrečią to momento aplinką, norinti išmokti ir tarptautinius žodžius, suprasti, ką jie reiškia ir kaip skamba tarmiškai. Unikalus, patrauklus, nevulgarus personažas. Tai lyg antra Valentinos oda. Išradingoji moteris sako, kad tapusi Zose ji išsako visus savo skaudulius, kurių šiaip gal niekad nepasakytų - tiesiog neišdrįstų taip „traukti per dantį“ kasdienybės, politikų. Vis dėlto... mokytoja... vargonininkė...

Ir tai dar ne viskas. Kai mokiniams pasakojo apie žydų muziką, netikėtai suprato, kad gali vienu metu tą patį tekstą rašyti abiem rankom. 2009 m. kolegės paskatino dalyvauti konkurse „Rašom“. Jame konkuruojama dėl gražiausios rašysenos. Ji parašė ne tik gražiai, bet ir abiem rankom. Geriausią darbą rinko net 11 tūkst. žmonių. Ja nepatikėjusi vertinimo komisija pasikvietė ir paprašė savo netradicinį sugebėjimą pademonstruoti. Pelnė pirmą vietą ir kelionę į Stokholmą keturiems... Bandydama suprasti tą gebėjimą, ji „perkratė“ šeimos istoriją ir prisiminė, kad bobutė buvo kairiarankė. Ją pačią, matyt, „sulaužė“ buvusi švietimo sistema, kurioje kairiarankystė nebuvo toleruojama. Tik dabar kitoniškumas suprantamas kaip privalumas...

Kodėl ji tokia savita, tokia energinga? Valentina užaugo sentikio ir lietuvės katalikės šeimoje. Mamai teko priimti griežtai tradicijas saugančios sentikių bendruomenės papročius. Jie - keturi šeimoje augę vaikai - buvo krikštyti pagal tėvo, kurį labai gerbė, liniją. Šeimoje buvo švenčiamos visos šventės. Gal ilgai trunkančios sentikių apeigos, gal tiesiog žemės, kurios dovanomis maitinosi, vibracijos ar dar kas, bet jau nuo 13 metų mergaitė suvokė, kad tai ne jos tikėjimas. Persikrikštyti pasiryžo tik sulaukusi 25-erių. Bet slaviškas pradas tikriausiai paliko pėdsaką jos temperamente. Tai padeda ir gyvenime, nes kai Didžiasalyje liko tik lietuvių mokykla, slavų tautų ir mišrių šeimų vaikai pradėjo mokytis joje. Jai tiesiog lengviau suprasti jų būsenas, pabūti tarpininke tarp kartų ir tautų. Šiose teritorijose kūrėsi pirmieji iš Rusijos ištremti sentikiai, šalia ėjusios šalies sienos nuolat „judėjo“. Apylinkės tautiškai margos. Nors miestelyje nėra ryškus poreikis palaikyti baltarusišką kultūrą (į Didžiasalio plytų gamyklą tarybmečiu važiavo rusakalbiai baltarusiai, o senųjų baltarusių ir LDK kultūrų pažinimas tuomet buvo „ribojamas“), asimiliacija nėra pats geriausias būdas. Geriau, kad norėdami gerbti save gerbtume ir kitus. Problema yra, mokykloje vos ne pusė moksleivių - slaviškomis pavardėmis. Todėl Valentina aktyviai prisidėjo prie Didžiasalio gimnazijos kreipimosi dėl Ignalinos r. įtraukimo į Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo remiamą zoną. Ignalinos r. rytai visad buvo probleminiai kultūriniu požiūriu, nes netolimos Rimšės apylinkėse pavardės - lenkiškos, joje sodybas sparčiai superka visaginiečiai. Ignalinos r. visad buvo to fondo remiamas. Dabar kalbama tik apie paramą kitoms paribio savivaldybėms. Visi šie rūpesčiai - vienai Valentinai, kurios namuose kasdien laukia ir du paaugliai sūnūs... Davė Dievulis ir drėbtelėjo.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Bergene vyksiančio jubiliejinio, 90-ojo, pasaulio dviračių plento čempionato jaunių vaikinų pavienio starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovai Romas Zubrickas ir Kęstutis Vaitaitis užėmė atitinkamai 42-ą ir 60-ą vietas.
  • GOLBOLAS: Suomijoje vykstančio Europos golbolo čempionato trečiosiose B grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 12:4 nugalėjo Belgijos komandą ir iškovojo antrąją pergalę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar valdžia daro pakankamai, kad grįžtų emigrantai?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +7  +13 C

 

   +10   +11 C

   +12  +16 C

  +13 +16 C

 

   +14  +17 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1972 PLN - 4.2785
RUB - 69.5066 CHF - 1.1535
GBP - 0.8862 NOK - 9.3420
reklama
Velyke2017