respublika.lt

Mokytojas iš pašaukimo - Jonas Murka

(0)
Publikuota: 2019 birželio 17 08:38:06, Jūratė Tamulytė Jagminienė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė
×
nuotr. 2 nuotr.
E. Murkienė ir J. Murka. Šiauliai, 1928

Šiais metais minime žinomo lietuvių inteligento, švietėjo, pedagogo, publicisto, vadovėlių mokykloms autoriaus, visuomenės veikėjo Jono Murkos (1889-1945) 130-ąsias gimimo metines. Manau pats metas priminti visuomenei apie šią neeilinę asmenybę daug nuveikusią Lietuvos švietimo ir kultūros srityse.

 

J.Murka gyveno sudėtingu, istorinių įvykių nestokojusiu XX a. pirmosios pusės laikotarpiu. Jis gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnų kaime (Kupiškio r.) gausioje vidutinių valstiečių šeimoje, kurioje augo trys sūnūs ir dukra. Tėvas Simonas Murka buvo raštingas, šviesus žmogus, mokęsis pradžios mokykloje, gebėjęs skaityti ir rašyti rusiškai. Jis siekė, kad ir vaikai gautų išsilavinimą. Sūnūs Jonas ir Juozas baigė mokslus. Tačiau likimas Murkų šeimai buvo negailestingas - vienas po kito šeimos nariai atgulė amžino poilsio. Pirmutinę džiova pakirto motiną, vėliau mirė broliai Juozas ir Viktoras, galiausiai tėvas ir sesuo. Jonas buvo vyriausias sūnus, silpnos sveikatos, tačiau labai tvirtos valios ir begalinio darbštumo. Jis jau nuo vaikystės uoliai kibo į mokslus. Savarankiškai pasiruošė, išėjo gimnazijos kursą ir įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją, kurioje mokantis jam didelę įtaką darė kalbininko Jono Jablonskio paskaitos.

Auksučiuose

1909 m., baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, dvidešimtmetis jaunuolis išvyko Šiaulių kryptimi ir pradėjo mokytojauti Auksučių pradžios mokykloje. Ta mokyklėlė buvo įkurta vietinio ūkininko seklyčioje. Kiek vėliau J.Murkos iniciatyva pastatydinta nauja medinė pradinė mokykla, kuri, deja, per karą 1915 m. sudegė. Auksučiuose (Kuršėnų r.) prasidėjo aktyvus pedagogo, mokslininko gyvenimas ir veikla. Jaunas mokytojas neapsiribojo vaikų mokymu ir suaugusiųjų švietimu, ėmėsi kur kas platesnės švietėjiškos veiklos. 1909-1910 m. jis ne tik Auksučių, bet ir gretimų kaimų beraščiams suorganizavo lietuvių kalbos kursus, kuriuose mokė lietuviškai skaityti, rašyti ir šiek tiek literatūros - suprasti poezijos ir prozos kūrinėlius. Ši veikla tais sunkiais ir painiais laikais buvo pavojinga. Apie tai savo atsiminimuose J.Murka rašė:

„<...> pradžios mokyklos mokytojas tais laikais buvo šnipinėjamas trijų valdžių: žandarmerijos, viešosios policijos ir gubernatūros per žemiečių viršininką, kuriam žinias teikdavo viršaičiai ir seniūnai. Už pasižymėjimą lietuviškoje veikloje (susirinkimo sušaukimas, slapto vakarėlio suruošimas ir slapto būrelio įkūrimas) grėsė tada trys mėnesiai kalėjimo, ištrėmimas į Rusijos rytus ir kratos tarp pažįstamų, ką jau kalbėti apie atleidimą iš tarnybos. Antra vertus, žmonės buvo tamsūs, įbauginti ir naivūs: savo švietėjus girdavo viešai, pasakodavo apie juos, ką tik žinodavo, jei tik klausytojas nebuvo uriadnikas arba rusas. Vadinasi, nuo žemiečių, viršininko akies visiškai pasislėpti nebuvo galima.“

Tačiau pavojai J.Murkos neišgąsdino, atvirkščiai - Auksučiuose jis su dar didesniu entuziazmu plėtė ne tik švietėjišką, bet ir kultūrinę veiklą: įkūrė klojimo teatrą, subūrė chorą, įsteigė jaunųjų ūkininkų būrelį, organizavo vakarones su tautiniais žaidimais, šokiais bei dainomis. Jo kraštietis Peliksas Bugailiškis atsiminimuose rašė:

„Auksučiuose Jonas Murka visa siela ir turimomis žiniomis pasineria į darbą ne tik vaikų mokymo, bet ir suaugusiųjų švietimo bei kultūrinimo darbo, per kelis metus gerokai išprusinant tos apylinkės kaimo visuomenę, su ja artimai bendraudamas ir visiškai pritapdamas, net sau žmoną pasirinkdamas iš savo išauklėtų ir išlavintų mokinių, būtent Eleną Gedaminaitę, būsimą jo darbų padėjėją, knygų vertėją, o ligos metu ištikimą slaugytoją ir rūpintoją. Jos gi brolis Albertas Gedaminas, gerai išsilavinęs vyras, tapo vėliau aktyviu spaudos darbuotoju ir vietos kultūrinio sąjūdžio žymiu veikėju.“

A.Gedaminas uoliai talkino
J.Murkai įgyvendinant švietėjiškus sumanymus, tapo jo bičiuliu ir bendraminčiu. Gedaminų sodyba vietos gyventojams buvo šviesos ir žinių oazė. Troboje skaitydavo laikraščius, knygas, žaisdavo šaškėmis, o seklyčioje šeštadienių ir sekmadienių vakarais jaunimas pasišokdavo... 1912-1913 m. vasarą A.Gedamino klojime buvo suvaidintos pjesės „Ekspropriatoriai“ ir „Tiktai niekam nesakyk“.

J.Murka palaikė draugiškus santykius ir su aplinkinių kaimų inteligentais. Šiaulių apskrityje mokytojavo tuo metu dar nespėję išgarsėti, vėliau žymūs pedagogai, vadovėlių autoriai Stasys Matjošaitis (Šiupylių kaime) ir Antanas Vireliūnas (Sereikių kaime), be kurių sunku įsivaizduoti nepriklausomos Lietuvos pradinių mokyklų kūrimosi procesą. Taip sutapo, kad Šiaulių apskrityje vienu metu gyveno ir dirbo trys jauni ambicingi Lietuvos vyrai, būsimi „Sakalėlio“, „Vaikų darbymečių“ bei geografijos vadovėlių autoriai.

Auksučiuose J.Murka rašė „Metodikos etiudus“ - vieną brandžiausių savo teorinių studijų, skirtą tėvams, pradedantiems dirbti mokytojams ir mokytojų kursų kursantams. Juos visą gyvenimą nuolatos papildydavo ir taisydavo. „Metodikos etiudai“ - tai viena pirmųjų tokio pobūdžio knygų Lietuvoje, joje aiškiai pabrėžta mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo reikšmė.

Pedagoginį darbą nutraukė artėjantis frontas

J.Murka ir A.Vireliūnas su kitais karo pabėgėliais pasitraukė į Suomiją. 1916 m. gyveno Petrapilyje (dabar Sankt Peterburgas), ten karo pabėgėliams Antano Purėno vadovaujamuose kursuose dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Tuo laikotarpiu jis išleido vadovėlio „Vaikų darbymečiui“ pirmąsias dalis. 1917 m. pavasarį persikėlė į Voronežą ir netrukus įsijungė į pedagoginę veiklą.

„J.Murka ypač gerbė savo mokytoją J.Jablonskį - jo įkvėptas pradėjo lituanisto darbą, kurį tęsė visą gyvenimą. Lietuvių gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, toliau rengė lietuvių kalbos vadovėlius mokykloms. 1917 m. išspausdino „Lietuvių kalbos vadovėlio“ antrą dalį. Voroneže vakarais lankė Mokytojų institutą, daug savarankiškai mokėsi. Šis laikotarpis, nors ir labai sunkus, J.Murkos gyvenime buvo ypatingas: 1917 m. rugpjūčio 21 d. Voronežo Romos katalikų bažnyčioje kun. Jasienskis sutuokia
J.Murką (27 m.) su Elena Gedaminaite (22 m.). Ponia Jablonskienė buvo svočia, Povilas Karazija ir Konstantinas Jablonskis - liudytojai“, - atsiminimuose rašė Elena Murkienė.

Šiauliuose - brandžiausi gyvenimo ir veiklos metai

1918 m. J.Murka grįžo į Lietuvą. Pradžioje išvyko į tėviškę, čia rengė vadovėlius mokykloms ir keletą jų iki rudens spėjo parašyti. Rudenį apsigyveno Šiauliuose. Šiauliuose jis tapo pedagoginės veiklos iniciatoriumi - „varikliu“. Įsitraukė į aktyvų visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą. Su bendraminčiais 1919 m. įkūrė Šiaulių pedagogų ir specialistų būrelį, rengusį kursus matininkams, geležinkelininkams, paštininkams, buhalteriams, sąskaitininkams, mokytojams ir kitų profesijų specialistams. J.Murka jiems dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1920 m. būrelis paruošė 60 paštininkų, 30 sąskaitininkų, 20 mokytojų. Tais pačiais metais jo iniciatyva buvo atidaryti parengiamieji vidurinio mokslo kursai, vėliau tapę suaugusiųjų gimnazija.

Mokytojo profesija jam buvo pati svarbiausia ir vertingiausia. Tik mokytojas jam buvo vertas žmogus ir visus, kas jam patiko, norėjo padaryti mokytojais.

1918-1921 m. J.Murka dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje, 1921-1922 m. dirbo Dotnuvos žemės ūkio mokykloje, 1922-1923 m. - Šiaulių mokytojų seminarijoje, o 1926-1927 m. mokytojavo Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje.

Mokytojas J.Murka buvo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas, jis buvo didelis Tėvynės mylėtojas, patriotas. Taip, pavyzdžiui, 1919 m. vasarą, vokiečiams palikus Lietuvą, Kuršėnuose pasirodė baltagvardiečių, Bermonto-Avalovo kariuomenė. Toji kariuomenė greitai užėmė Šiaulius ir kitas artimąsias vietoves - Radviliškį, Joniškį.

Šiaulių gimnazijos jaunimas pajuto gresiantį pavojų Lietuvos Nepriklausomybei. Tada mokytojai Murka ir Šileika organizavo slaptą mokinių kovos būrį.

J.Murka pasižymėjo tvirta valia ir begaliniu darbštumu. Nors buvo silpnos sveikatos, daug dirbo įvairiuose mokytojų kursuose, vykusiuose Šiauliuose, Palangoje, Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose. Švietimo ministerija jį skirdavo į egzaminų komisijas. O vakarais, neretai ir naktimis, J.Murka rašė vadovėlius, straipsnius į „Tautos mokyklą“, „Švietimo darbą“, „Vairą“, „Mokyklą ir gyvenimą“ bei kitus periodinius leidinius. Per gana neilgą gyvenimą jis išleido 58 devyniolikos pavadinimų knygų laidas. Paminėtinos „Mažasis lietuvių kalbos vadovėlis“ (dvi dalys, 1925-1928), „Diktantai pradžios mokyklai“ (1925, 1933), Lietuvių kalbos vadovėlis“ (3 dalys, 1917-1921), 13 laidų, „Metodikos etiudai“ (1919), „Vaikų darbymečiui“ (1916-1935) - šešios vadovėlio knygos keturių skyrių pradžios mokyklai, 37 laidos - pats didžiausias ir reikšmingiausias J.Murkos darbas.

Sunki įsisenėjusi liga nesiliovė varginusi J.Murkos. 1928 m. jis išvyko gydytis į sanatoriją Prancūzijoje, Aubiure, o 1929 m. - į Davoso sanatoriją Šveicarijoje. Čia jis neleido laiko veltui - klausė paskaitų Ciuricho universitete, studijavo specialiąją literatūrą, gilinosi į psichologijos bei pedagogikos dalykus.

J.Murka buvo labai išsilavinęs, aukštos inteligencijos, plačių interesų žmogus. Mokėjo septynias (gal ir daugiau) užsienio kalbas. Neatsitraukdamas nuo gausių darbų 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Turėjo sukaupęs turtingą biblioteką.

Netrukus po jo mirties biblioteka ir asmeninis archyvas dingo...

J.Murkos gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau labai prasmingas. Savo pedagogine veikla jis nusipelnė didelės pagarbos ir autoriteto ne tik kaip mokytojas, vadovėlių mokykloms autorius, visuomenės veikėjas, bet ir kaip aktyvus gimtosios lietuvių kalbos puoselėtojas.

1928 m. už pedagoginę veiklą J.Murka apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Apie J.Murkos gyvenimą būtų galima pasakyti trumpai - jis nepailstamai dirbo Lietuvos žmonėms, buvo mokytojas iš pašaukimo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s