respublika.lt

2018 birželio 23, šeštadienis

Mokslo premijos laureatas dr. Giedrius Gasiūnas: Galimybė Nobelio premijai išlieka PORTRETnuotraukos (1)

2018 balandžio mėn. 01 d. 12:38:22
Irena BABKAUSKIENĖ

Biochemikui dr. Giedriui Gasiūnui ir jo kolegoms dr.Tomui Šinkūnui, dr.Tautvydui Karveliui bei grupės vadovui profesoriui Virginijui Šikšniui neseniai Lietuvos mokslų akademijoje įteikti Lietuvos mokslo premijos laureatų diplomai už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“. Pasaulinio pripažinimo sulaukusi Vilniaus universiteto mokslininkų komanda pirmoji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą DNR redagavimo įrankį, kuris gali tapti smarkiu proveržiu gydant genetines ligas.

 

Apie dešimtmetį trukusį darbą, premiją ir mokslininkų padėtį Lietuvoje kalbame su šios komandos nariu dr. Giedriumi Gasiūnu.

- Darbas, už kurį gavote Lietuvos mokslo premiją, buvo per žingsnį nuo Nobelio premijos. Bent jau taip buvo prognozuojama. Kodėl prognozės nepasitvirtino?

- Lietuvos spauda ne visai tiksliai interpretavo visa tai. Nobelio premijos paprastai yra skiriamos, kai jau būna tikrai pripažintas pasiekimas - nuo atradimo būna praėję 10-20 ir daugiau metų. Dar niekam nepaskirta premija už genų redagavimo technologiją, tad galimybės išlieka tokios pačios.

- Žodžiu, Nobelio premija dar gali būti?


- Manau, tokia galimybė išlieka.

- Jūsų komanda viena pirmųjų pasaulyje atrado, kad Cas9 baltymas gali būti naudojamas tiksliam DNR redagavimui - gali veikti kaip molekulinės DNR žirklės. Gal galėtumėte populiariai ir visiems suprantamai paaiškinti, kaip tos atrastos žirklės karpys DNR? Ir kam to reikia?

- DNR molekulę, kuri randama kiekvienoje mūsų ląstelėje, galima palyginti su gyvybės knyga, kai nukleotidai, kuriuos paprastumo dėlei galima pavadinti raidėmis, užrašo sakinius - genus. Genai savo ruožtu koduoja baltymus, kurie atsakingi už visas organizmo gyvybines funkcijas. Kiekvienoje mūsų ląstelėje randama DNR, kuri sudaryta iš daugiau nei 3 milijardų tų raidžių. Kartais atsitinka taip, kad užtenka vieno vienintelio neatitikimo, tai yra vienos neteisingos raidės iš tų 3 milijardų, kad ta klaida lemtų genetinę ligą.

Iki šiol mokslo pasiekimai leido tas ligas diagnozuoti, nustatyti priežastis, rasti tą mutaciją, bet nebuvo įrankio, kaip tą mutaciją pakeisti. Mokslininkams naujų genomo redagavimo įrankių labai reikėjo, tik neaišku buvo, kur jų ieškoti.

- Paradoksalu, bet tą įrankį atradote... jogurto indelyje?

- Darbas, už kurį dabar esame premijuoti, buvo pradėtas prieš dešimt metų. Tada negalvojome apie genetines ligas, tikslas buvo paprastesnis: suprasti ir ištirti, kaip bakterijos apsisaugo nuo viruso.

2007 metais pasirodė publikacija, aprašanti visiškai naują iki tol nežinomą bakterijų apsaugos nuo viruso mechanizmą. Jis pagrįstas tuo, kad pieno rūgimo bakterijos, kurios naudojamos jogurtui gauti ir randamos kiekviename jogurto indelyje, turi tokią sistemą keistu pavadinimu CRISPR-Cas, kuri padeda bakterijoms apsisaugoti nuo viruso. Prof. Virginijų Šikšnį ta publikacija sudomino. Jis ir man, ir mano kolegoms Tautvydui, Tomui pasiūlė doktorantūros metu ištirti, kaip tos sistemos veikia. Tyrimams pasirinkome dvi sistemas. Viena buvo labai sudėtinga. Kita, kurią tyriau aš, veikė paprasčiau - ten vienintelis baltymas buvo atsakingas už visą viruso sunaikinimą. Išsiaiškinę, kaip tas baltymas, vadinamas Cas9, atpažįsta ir sunaikina viruso DNR, supratome, jog šį baltymą galima panaudoti kaip molekulines žirkles genomui redaguoti. Tai reiškia, kad jis perkerpa DNR molekulę būtent toje vietoje, kur jam nurodo kirpti maža RNR molekulė. O RNR yra kita labai svarbi ląstelėse randama molekulė, kurią, mūsų atveju, buvo galima lengvai pasigaminti mėgintuvėlyje ir panaudoti. Mes tą ir padarėme - pademonstravome, kad pakeisdami tą trumpą RNR molekulę, nukreipiame baltymą kirpti norimą vietą ir kirpti labai tiksliai.

- Jūsų jau atrasta DNR redagavimo technologija yra baigtinis veiksmas ar tai bus nesibaigiantis procesas?

- Ir dabar tiriame. Tas DNR redagavimo įrankis, kaip ir viskas, nėra tobulas. Norime, kad jis būtų dar tikslesnis, dar geresnis. Ir dirbame toj srity.

- Ar dėl to su bendražygiais įkūrėte startuolį „CasZyme“ - pradėtiems darbams tęsti? Papasakokite apie startuolio tikslus.

- Taip, tiems darbams. Ši sritis vystosi labai sparčiai: startuoliai kuriasi ir JAV, ir Pietų Korėjoje, kurios yra stiprios mokslinės valstybės. Pasitelkdama „CRISPR-Cas“ technologiją, „CasZyme“ komanda siekia praplėsti įvairiose srityse dirbantiems tyrėjams ir įmonėms prieinamų genų redagavimo įrankių pasiūlą, teikti genų redagavimo mokslinių tyrimų paslaugas užsienio mokslininkams ir įmonėms.

- Ką įkurtam startuoliui reiškia pasirašyta partnerystės sutartis su chemijos pramonės milžine JAV bendrove „DowDuPont“?

- Tai yra didžiulė kompanija, kur dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Tai, kad sugebėjome su jais pasirašyti sutartį, rodo mūsų pripažinimą ir mūsų darbų įvertinimą, o mūsų startuoliui tai labai gera pradžia, nes naujai įmonei ne taip lengva susikurti vardą, ne taip lengva pradėti. Juk būtent biotechnologijų srityje reikalingos didelės investicijos.

- Yra toks stereotipas, kad mokslininkas ir komercija yra nesuderinami...

- Mokomės. Reikia eiti koja kojon su laiku. Kai gali, kai moki tą panaudoti - tai ir daryk. Lietuvoje yra ir labai sėkmingų mokslo ir komercijos suderinimo pavyzdžių. Buvęs „Fermentas“ dabar „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuriantis ir gaminantis gyvybės mokslų produktus moksliniams tyrimams ir diagnostikai, irgi kilęs iš mokslinių tyrimų. Visa lazerių pramonė kilo iš mokslo.

- Kaip atėjote į mokslą?


- Augau Kvetkų kaime Biržų rajone, Latvijos pasieny. Nuo pat vaikystės buvau susijęs su biologija, gyvybės mokslais, nes mama buvo biologijos mokytoja, tėtis - medžiotojas, dažnai vesdavosi į mišką. Gamta labai domėjausi. Tik mokykloje labiau didesni objektai domino - žavėjausi ornitologija, stebėdavau paukščius. Bet vėliau pasirinkau biochemiją. Studijos pas mus geros tuo, kad galima išbandyti darbą laboratorijoje, nes bakalauro, magistro darbai paprastai yra praktiniai ir tenka dirbti laboratorijoje. O ten padirbus, pamatai, ar tai patinka.

- Įsiminė vienas prie Vyriausybės vykusio jaunųjų mokslininkų piketo plakatas, kuriame rašoma: „DR - reiškia pakankamai išsilavinę, kad gautų minimumą“. Kaip pakomentuotumėte mokslo žmonių padėtį ir galimybes Lietuvoje?

- Mano manymu, problema yra ne tik daktaro mokslo laipsnį turinčių mokslininkų algos, kas lengviausiai matoma, bet yra didesnė bėda - NĖRA sistemos karjerai tęsti. Nėra tokios podoktorantūros sistemos, kai sudaroma galimybė, kad galėtum išvažiuoti, pasimokyti, padirbėti. Taip pat nėra tvarkos, kaip mokslininkai galėtų grįžti ir įkurti savo laboratorijas.

Doktorantūros studijos yra skatinamos valstybės - doktorantai gauna stipendiją, gal dar įsidarbina institucijose, projektuose. O kai baigiasi doktorantūra, lieka tik jaunesniojo mokslininko etatas, tas minimumas. Tad doktoranto padėtis geresnė nei jaunojo tyrėjo, nes doktoranto pajamos paprastai būna didesnės nei pradėjusio dirbti daktaro mokslo laipsnį turinčio darbuotojo atlyginimas.

- Gal todėl šiandien gabiausi mokslininkai pasirenka darbą užsienyje. Jūs likote. Kodėl?

- Apsisprendimą labiausiai lėmė tai, kad prof.V.Šikšnys doktorantūros studijoms pasiūlė labai įdomią temą, visiškai naują, kas mane labai sudomino.

Mokslininkų migraciją apskritai matau kaip teigiamą dalyką. Reikėtų paaiškinti sistemą, kaip Vakaruose viskas veikia. Paprastai norint gerai išmokti, reikia ir studijuoti geriausiuose universitetuose, ir dirbti gerose laboratorijose, todėl kad tas naujų sričių atradimas, naujų metodų išmokimas ateina per praktiką. Dėl to daugelis Vakarų valstybių skatina tuos mainus ir paprastai po disertacijos daktaro laipsniui būna tas laikas, vadinama podoktorantūra. Mokslininkai važiuoja į kitas laboratorijas 2-3 metams padirbėti, vėliau, sukaupę patirtį, kuria savo laboratorijas.

- Kantrybė - svarbiausias mokslininko bruožas, juk tyrimai trunka metų metus?

- Manau, kantrybė nėra svarbiausia savybė. Nes kantriai galima daužyti galvą į sieną ir nieko nepasiekti. Mano manymu, svarbiausia - kritiškumas ir kūrybingumas. Nes paprastai mokslininkai turi būti tokie, kurie kritiškai vertina viską. Ir savo atradimus. Atradimai leidžia sukurti teoriją - į ją reikia pažiūrėti kritiškai ir ją tikrinti. Įrodyti, kad tikrai taip yra, absoliučiai neįmanoma, dėl to didžiausi mokslininkai kritiškai bando tai paneigti. Žinoma, kantrybė mokslininkui irgi būtina - reikia kantrybės pabaigti darbą.

- Jei jau atradote DNR žirkles, paimprovizuokime, - koks mūsų visuomenės DNR? Ir kurią vietą reikėtų redaguoti?

- Mūsų visuomenė istoriškai vystosi labai seniai. Mūsų DNR yra patirtis iš įvairių laikotarpių. Ji buvo visokia - buvo gera, buvo bloga. Jei aš galėčiau redaguoti, tai pirmiausia žiūrėčiau į tą paskutinįjį blogąjį laikotarpį, tai yra paskutinę okupaciją, ir iškirpčiau iš ten atsineštas ydas: korupciją ir biurokratiją. Ši DNR mutacija trukdo mums efektyviai pasivyti Vakarų valstybes.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • O KUBILIUS DAR 2018 balandžio mėn. 01 d. 17:10:45

    NOBELI NEGAVO ,UZ PENSININKU APVOGIMA?

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MOLDOVA: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį palaikė Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir dar septynių šalių raginimą Rusijai išvesti savo pajėgas iš atsiskyrusio Moldovos regiono.
  • UŽUOJAUTA: JAV prezidentas Donaldas Trampas penktadienį susitiko su šeimomis žmonių, kuriuos nužudė nelegaliai į šalį atvykę asmenys.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar švenčiate Jonines?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8   +12 C

   +8  +12 C

 

   +8  +12 C

  +17   +21 C

   +16  +18 C

 

   +14   +18 C

    1-3 m/s

   1-4 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1648 PLN - 4.3148
RUB - 73.5314 CHF - 1.1534
GBP - 0.8766 NOK - 9.4328
reklama
Sveikata Grožis