respublika.lt

2018 vasario 19, pirmadienis

M.Mačernis - pedagogas, mokslininkas, eruditasnuotraukos

2017 balandžio mėn. 10 d. 08:55:39
Roma Bužienė, Danutė Ardavičienė

Mečislovas Mačernis kaip pedagogas, mokslininkas ilgokai buvo primirštas. Jis (garsiojo poeto Vytauto Mačernio pusbrolis) - vienas iš Nepriklausomos Lietuvos moderniosios mokyklos kūrėjų, dirbusių ir praktinėje, ir teorinėje veikloje. Leonas Jovaiša ypač teigiamai vertino šio pedagogo nuopelnus lietuvių pradinės mokyklos didaktikai, o Algirdas Ažubalis akcentavo M.Mačernio indėlį kuriant matematikos didaktikos metodus. „Vertinant M.Mačernio nuopelnus XX amžiaus I pusės Lietuvos švietimui, visų pirma akcentuotina autoriaus siekiamybė skleisti savo Tėvynėje naujausias Vakarų Europos didaktikos idėjas“, - teigė Juozas Banionis straipsnyje „Matematikas Mečislovas Mačernis - didaktikos mokslo pirmeivis Lietuvoje“.

 

Mečislovas Mačernis prisimintas tik 1987 metais. Profesorius Leonas Jovaiša prabilo apie Mačernio asmenybę ir jo mokslinę veiklą, pabrėždamas, kokios didžiulės vertybės slypi pedagoginiame M.Mačernio palikime. Neseniai išleista jo knyga „Pradinio mokymo patirtis Lietuvoje 1931-1940 metais“. Tai vertinga dovana ne tik mokslininkams, tyrinėjantiems lietuviškos mokyklos praeitį, bet ir mokytojams.

Iš biografijos


Gimė jis 1897 metais Plungės rajono Gedrimų kaime. Tėvai turėjo stambų ūkį, tačiau dėl skolų jį pardavė ir persikėlė gyventi į Telšius. Ten jaunasis Mačernis, vos baigęs šešias gimnazijos klases, pradėjo mokytojauti pradinėje mokykloje, o po trejų metų - jau Telšių gimnazijoje. Tada jis ir ėmė domėtis pradinio mokymo teorija. Berlyno universitete studijavo matematiką, o grįžęs mokytojavo, kartu baigė dar ir Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą (filosofiją ir pedagogiką).

Mačernio žmona buvo šveicarė, kilusi iš pasiturinčios šeimos. Su M.Mačerniu susipažino Berlyne, bestudijuodami susituokė ir atvažiavo į Lietuvą. Elegantiškais bateliais apsiavusi Kretingos geležinkelio stotyje iš vagono įšoko tiesiog į balą... Buvo visai kaip romane. Susipažįsta, įsimyli ir paskui išrinktąjį keliauja į pasaulio kraštą. Lietuva gal ir nebuvo pats pasaulio kraštas, bet gili provincija tada buvo tikrai. Atvažiavusi mokėsi kalbėti lietuviškai, šeimininkauti. Išmoko... O štai klimatas trapiai sveikatai netiko. Susirgo greitąja džiova. Nuo šios ligos mirė vienas po kito jų vaikai, o ji pati, kaip patarė gydytojas, išskubėjo į Šveicariją, kad pasigydžiusi vėl sugrįžtų į Lietuvą ir jau būtų visą gyvenimą drauge. Ir mirė beveik drauge. Tik tris mėnesius ilgiau gyveno už savo vyrą.

Naujų pedagoginių idėjų sklaida

Domėtis naujomis pedagoginėmis idėjomis M.Mačernis pradėjo 1926 m., vadovaudamas Tauragės mokytojų seminarijai. Tais metais pasirodė jo parašyta „Aritmetikos metodika“, kurioje novatoriškai akcentuoja skaičiaus sąvokų formavimo svarbą. Tačiau pedagogas siūlo dar svarbesnius pertvarkos uždavinius - pedagogų ruošimo klausimus. Juos pateikia 1928 m. Fizikos ir matematikos mokytojų konferencijoje, kurią padeda ruošti Lietuvos universitetas ir Švietimo ministerija. M.Mačernio tyrimų tikslas, remiantis moderniu europietišku patyrimu, iškelti mokyklai tikslą: „paruošti ir išauklėti <...> pilietį, kuris tinkamai atliktų savo pareigas, kaip šeimynos ir valstybės vyras“. Siūlomas praktinis aritmetikos mokymas, sietinas su ekonominiais ir socialiniais gyvenimo reiškiniais. Pavyzdžiui, apskaičiuoti lietuvio emigranto kelionės išlaidas į „laimės šalį“ Ameriką... Gal ir mūsų šiandieniniai keliauninkai rimčiau pasvarstytų emigracijos „kaštus“?

Vaisingiausi jo gyvenimo metai buvo 1935-1940-ieji, kai jis dirbo įsteigto Klaipėdos pedagoginio instituto inspektoriumi, o vėliau ir direktoriumi. Mečislovui Mačerniui tuo laikotarpiu labiausiai rūpėjo mokslo reikalai. Parašė daugybę straipsnių, o 1939 ir 1940 metais rankraščio teisėmis išleido tris „Didaktikos“ knygas. Jose ryškus mokslininko rūpestis vaiko visapusišku ir harmoningu auklėjimu. M.Mačernis, dėstydamas studentams bendrąją metodologiją (didaktiką), matematikos dėstymo metodiką, didelį dėmesį skyrė pedagoginio proceso tobulinimui ir aktyviai plėtojo mokslinę veiklą. Jo darbus patvirtina straipsniai leidinyje „Pedagoginis metraštis“, žurnale „Švietimo darbas“ ir 1940 m. išleista „Skaičiavimo ir geometrijos metodika“. Pastaroji turėjo praktinę prasmę: buvo pateikti net konkrečių temų pamokų planai.

Gaila, kad po 1940-ųjų, pertvarkant Lietuvos švietimo sistemą pagal sovietmečio reikalavimus, M.Mačernio metodika tapo nereikalinga... Dešimt metų blaškytas po sovietinius kalėjimus ir tremtį, į savo gimtąją Žemaitiją sugrįžęs 1950 metais, jis, plungiškių laimei, dar beveik du dešimtmečius mokytojavo Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir išliko mokinių atmintyje kaip reiklus, didelės erudicijos pedagogas. O apie jo praeitį, mokslinius darbus su juo dirbę pedagogai žinojo labai mažai. Apie kalėjimą ir tremtį - tik iš nuogirdų. Ar prisimindavo, ar pasakodavo apie tuos metus namiškiams? Sakė, kad buvo sunku, ir daugiau nieko. Tokie buvo senosios kartos žmonės. Ir mylėjo tauriau, ir kentėjo kantriau.

M.Mačernis - vienas mylimiausių mokytojų

„Atmintyje liko nuostabūs mokytojai, nusipelnę meilės ir pagarbos. Argi galime pamiršti mokytoją M.Mačernį? Jis tiesiog „sirgo“ savo dėstomu dalyku, stengėsi juo sudominti. Būdavo, susikviečia gražų vakarą, kai dangus giedras, mus į mokyklą, pro paprastą teleskopą rodo mėnulį ir vis klausia, ar mes matome mėnulyje tamsias dėmes, su užsidegimu aiškina, kas tai... Buvo įdomu, nors paskui ne vienas prisipažindavome nieko nematę... Suprantama, primityviu mokykliniu teleskopu sunku buvo ką įžiūrėti“, - rašė 1959 metų XXIX laidos abiturientai leidinyje „Plungės akademiko Adolfo Jucio mokyklai-90“ (seniau - Plungės gimnazija, - aut. past.).

Dabar suvokiam, kokia Dievo dovana buvo apdovanotas šis didelės pagarbos vertas Mokytojas, nusipelnęs pedagogikos mokslui. Jeigu būtume įdiegę M.Mačernio idėjas apie visapusišką harmoningo vaiko auklėjimą, gal dabar nebūtų tiek problemų šiandien? O buvęs reiklaus, įdomaus mokytojo etalonu garsėjęs Mokytojas dar nusipelnė ir tuo, kad užkrėtė plungiškius meile šachmatams. Nuo M.Mačernio laikų iki šių dienų Plungė tapo šachmatų mylėtojų miestu.

Panaudota sukaupta archyvinė Plungės švietimo istorijos muziejaus medžiaga, M.Mačernio buvusių bendradarbių, mokinių prisiminimai, J.Banionio straipsnis apie M.Mačernį - mokslininką.

Parengta pagal savaitraštį  „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TYMAI: 2017 metais tymų protrūkiai Europoje pareikalavo 35 žmonių gyvybių; Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pernai šiame regione keturgubai išaugo susirgimų tymais skaičius.
  • AUTOBUSAS: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nuo šiol savo reikmėms turės naują nuolatinį autobusą; rinktinė juo naudosis per visas treniruočių stovyklas, vyks į oficialias ir kontrolines rungtynes Lietuvoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
5. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
6. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
7. Euras ir toliau plaunamas
8. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
9. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
10. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
11. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
12. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
13. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
14. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
15. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
16. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
17. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
18. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
19. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
20. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
21. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
22. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
23. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis
24. Kariams trūksta sveikatos. Kas gintų Lietuvą?
25. R.Karbauskio karikatūra per M.A.M.A. Laisvas žodis ar didžiulė desperacija?

Ar turite vaikų?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -6   -4 C

   -9  -7 C

 

   -3  -1 C

    -3   0 C

   -2  -1 C

 

   -2  -1 C

    2-3 m/s

    1-2 m/s

 

      1-2 m/s

 

USD - 1.2348 PLN - 4.1719
RUB - 70.8493 CHF - 1.1519
GBP - 0.8904 NOK - 9.7148
reklama
Labas vasara