respublika.lt
 

Meilė savo kraštui be išskaičiavimonuotraukos (2)

2019 liepos mėn. 27 d. 20:15:36
Dalia BYČIENĖ

Petras Džervus Punioje nepaprastai gerbiamas ir vertinamas žmogus. Žinomas jis ne tik Puniai, žinomas visam Alytaus rajonui, šalies kraštotyrininkų bendruomenei už reikšmingus kraštotyrinius darbus ir už visą veiklą, skirtą gimtajam kraštui. Šiemet, švenčiant Valstybės dienos šventę Dauguose, Petrui Džervui buvo įteiktos Alytaus rajono Garbės piliečio regalijos.

×
nuotr. 3 nuotr.
Alytaus r. savivaldybės nuotr.

 

Gimtajai Puniai P.Džervus nusipelnė ne tik kaip istorikas, bet ir kaip 46-erius gyvenimo metus jos mokyklai atidavęs pedagogas. Kraštiečiai jį vertina už dzūkišką nuoširdumą, gražų tėvo pavyzdį, už tai, kad yra ištikimas šeimos žmogus, geras kaimynas, draugas. P.Džervus dėkoja likimui, kad jį parvedė į gimtinę.

Užrašė gimtinės istoriją

Tiksliau, ne tik likimui turi būti dėkingas. Vilniaus pedagoginiame universitete įvairiausiomis veiklomis ir žiniomis pasižymėjusį jaunuolį baigiant institutą įpareigojo tėvas. „Vaikeli, grįžk namo“, - pasakė. Parvažiavo, pradėjo dirbti mokykloje.

Ten gavo įpareigojimą vadovauti kraštotyrininkų būreliui. Iš naujo pažintis su savo kraštu, žmonėmis prasidėjo nuo Punios bažnyčios archyvų. Klebonas leido bažnyčios archyvą parsivežti į namus. Ir taip į juos pasinėrė. „Kaip į nuotykių filmą pasinėriau. Pareinu iš mokyklos ir krentu prie bažnyčios raštų iki vėlumos. Zakristijoje radau išlikusias Mirties ir Krikšto knygas, kuriose įrašai daryti dar 1658 metais. Stebiuosi, kaip laikas, karai ir trys gaisrai nesunaikino tokių vertingų dokumentų“, - stebisi kraštotyrininkas. Taip atsirado „Punios Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios istorija. 1425-2000“. Po to eilė atėjo Punios mokyklos istorijai. Kas paskatino rašyti apie mokyklą? „Niekas. Tik tai, kad tai mano mokykla, trečia pagal amžių, 1513 m. atsidariusi mokykla Lietuvoje“.

Trečią knygą P.Džervus parašė apie dingusį kaimą, Smolnicą (Smalinyčių k. - aut. past.). Kaimą, kuris yra ties Punia, anapus Nemuno. Kaip sako kraštotyrininkas, to kaimo net akmens nebėra. Ten dabar įkurtas „Žaltės slėnis“ - nedidelis pagoniškų skulptūrų parkas. O kur kaimas dingo? Vienus išvežė, kiti išvažinėjo. Nedidelis ir buvęs, septynių sodybų. Brangus tuo, kad vienoje jo krikštamotė gyveno. Pokariu ten partizanų buveinė buvo, dabar atrestauruotas Dainavos štabo bunkeris, yra vieno žuvusio partizano kapas. Knygoje yra ir partizanų istorija.

Šie darbai buvo gerai įvertinti respublikinėse kraštotyros darbų parodose. Už parašytas kraštotyros knygas 2005-aisiais P. Džervui skirtas konkurso Vytauto Nedzinsko vardui atminti apdovanojimas.

Norėjo būti karininku - tapo mokytoju

„Buvau rusų kalbos mokytojas. Niekada net negalvojau būti mokytoju. Taip gyvenimas patvarkė. Patiko ar nepatiko disciplina, kurios mokinau, nesvarsčiau, jaučiau pareigą. Turbūt ne taip ir blogai sekėsi, nes mano buvusių mokinių yra ir mokslų daktarų, profesorių, yra baigusių universitetus, karo mokyklas Rusijoje, vadinasi, ne taip jau blogai kažką įdėjome į galvas. Abu su žmona buvome rusų kalbos mokytojai“, - pasakojo.

Aš norėjau būti karininkas, bet manęs nepriėmė dėl sveikatos. Tada stojo į veterinariją. Nepriėmė, sako, tavo tėvas laikė rusų belaisvį, išnaudojo žmogų. Tų belaisvių Punios žmonės buvo prisiėmę daug. Ir ne dėl to, kad norėjo turėti vergą, o kad gyvybę norėjo išgelbėti. „Mes turėjome 16 hektarų, bet tėvus išbuožino. Tėvas, paprastas valstietis, per teismą apsigynė, įrodęs, kad mes tik sava šeima dirbome, be samdinių. Bet man vis tiek į charakteristiką tai įrašė. Likau be nieko. Susiradau mokyklą pats, o iš ten pavyko įstoti į pedagoginį. Ne tik institute įgytos žinios, bet ir dalyvavimas šokių ansamblyje, futbolo komandoje vėliau sugrįžus į Punią, pravertė“, - pasakojo P.Džervus. Dėstė fizinio lavinimo pamokas mokykloje, vadovavo šokių rateliui mokykloje, miestelyje - jaunimo.

Lietuviška dinastija

„Esu kaimietis, paprastas žmogus, ne iš bajorų, ne iš didikų, nepriklausęs ir nepriklausantis jokiai partijai. Nestojau ir viskas, ir niekas manęs neprivertė. Nors nukentėjau ne kartą. Negalėjau išvažiuoti niekur. Bet nieko, išgyvenau. Aš nieko gražesnio ir brangesnio už Lietuvą neturiu“, - taip save pristato jis pats.

Juokiasi - 30 metų atidainavęs ir atšokęs Punios etnografiniame ansamblyje „Levardra“. Visur su žmonele Tekle kartu. Kartu studijavo, kartu dirbo per gyvenimą nesusibarę. „Turiu perkūniškai puikią moterį, tikrą žemaitę. 63 metus kartu pragyvenome. Užauginome tris vaikus, turime penkis anūkus ir penkis proanūkius. Šeimoje - 6 Petrai. Senelis ir tėvas jau išėję amžinojo poilsio. Petras - aš, mano sūnus Petras, jo sūnus ir anūkas Petrai. Abu P.Džervaus sūnūs gyvena Punioje. Tik vienas dirba rimtą darbą Kaune, o kitas sugrįžta čia atgauti jėgų iš Vokietijos, kur turi darbą lietuviškoje bendrovėje. Duktė gyvena Kaune. Iš Lietuvos nepabėgo ir anūkai. Aš esu laimingas, nes turiu darnią šeimą, mes visi kaip kumštis. Mums visko čia užtenka“, - džiaugiasi P.Džervus.

Istorija tęsiasi

Anot P.Džervaus, per savo amžių Punia daug iškentė visais laikais. „Jaučiu pasididžiavimą čia gyvendamas. Jo manymu, Punioje, ne kitur vyko Margirio mūšis, dėl kurio vietos istorikai ginčijasi. Tai liudijančios kryžiuočių kronikos, įvairūs paprastų žmonių liudijimai to meto istorikams, rašytojams“, - įsitikinęs P.Džervus.

Anot kraštotyrininko, nelengvas buvo pokaris Puniai. 25 vyrai išėjo į mišką. Jų likimai įvairiai susiklostė. Į Sibirą ištremta 20 šeimų. Daug senų žmonių išmirė. Bet pati Punia nemiršta, toliau kuria savo istoriją. „Sodybas kažkas nusipirko, susitvarkė. Daugelio nepažįstu, nežinau, kas jie, ką daro. Tą istoriją turės užrašyti kiti“, - sako Alytaus kraštui nusipelnęs puniškis kraštotyrininkas.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
  • PREZIDENTAS: Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su į Lietuvą atvykstančia Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar ketinate dalyvauti Baltijos kelio minėjime?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +13 C

 

 +12 +14 C

+20 +22 C

 +23 +24 C

 

 +24 +25 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1104 PLN - 4.3529
RUB - 73.1897 CHF - 1.0875
GBP - 0.9155 NOK - 9.9263
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis