respublika.lt

2018 rugsėjo 18, antradienis

Matematikų patriarchas Zigmas Žemaitisnuotraukos

2014 balandžio mėn. 13 d. 15:26:35
Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Tai Zigmas Žemaitis, gimęs 1884 11 08 Švenčionių aps., Tverečiaus vls. ,Daktorių k. Jo tėvai - Juozapas Žemaitis ir Agota Motiejūnaitė-Žemaitienė turėjo apie vieną valaką (apie 20 ha) žemės. Zigmukas buvo aštuntas vaikas iš devynių.


Užaugo 4 broliai ir 3 seserys. Dar nesulaukęs 7 metų, sesers padedamas, Zigmas pradėjo mokytis skaityti iš senos lenkiškos maldaknygės, o po metų - ir iš lietuviško „Aukso altoriaus“. Baigdamas dešimtus metus, ėmė mokytis rusiškoje pradžios mokykloje Tverečiuje. „Tverečiuje tuo metu buvusi trijų skyrių liaudies mokykla, - rašo ignalinietis matematikos mokytojas Antanas Karmonas. - Visus tris skyrius mokė vienas mokytojas rusų kalba. Nepavydėtinas buvo to mokytojo darbas. Pamokas reikėjo dėstyti iš karto trims skyriams. Tačiau blogiausia, kad mokiniai gerai nemokėjo ne tik rusų, bet ir kitų kalbų. Daugelio mokinių tėvai namuose kalbėjo lietuviškai. Skaityti pramokdavo lenkiškai, nes bažnyčioje reikėjo melstis iš lenkiškų maldaknygių. O mokykloje mokytojas reikalavo kalbėti rusiškai“. (Karmonas A. Matematikos aruodų turtintojai. Utena, 2011. 76 p.)

Gabus Zigmukas mokyklą baigė 1896 m. pavasarį. Po to dvejus metus Zigmas padėjo tėvams namuose. Kadangi Žemaičių šeimą dažnai lankydavo Tverečiaus klebonas, knygnešių organizatorius Jonas Burba (1853-1915), tai jo veikiami tėvai leido į aukštesnius mokslus vyresnįjį Zigmo brolį. Pasimokęs tas vyresnysis brolis Liudvikas dirbo vaistinėje provizoriaus padėjėju. 1898 m. jis ir pasiuntė Zigmą į Vilnių rengtis vaistininko mokinio egzaminams. Broliui persikėlus į Odesą, Zigmas ten 1902 m. išlaikė vaistininko mokinio egzaminus. Ėmė dirbti vaistinėje ir kartu savarankiškai mokėsi toliau.

Eksternu išlaikęs brandos atestato egzaminus, 1903 m. įstojo į Novorosijsko (nuo 1933 m. - Odesos, nuo 1945 m. - Odesos I.Mečnikovo) universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Lėšų pragyvenimui užsidirbdavo privačiomis pamokomis. Studijuodamas dalyvavo lietuvių kultūros draugijos „Rūta“ veikloje, 1905-1907 m. revoliucijos įvykiuose. 1909 m. Z.Žemaitis universitetą baigė I laipsnio diplomu.

1909 m. ėmė dėstyti matematiką Vilniaus gimnazijose. Beje, kai kurie profesoriai jam siūlė likti universitete, ruoštis magistro laipsniui ir dėstytojavimui. Tačiau tam sutrukdė dvi priežastys: buvo katalikas ir tris kartus areštuotas revoliucijos metu. Vilniuje dalyvavo Lietuvių mokslo (4 metus buvo sekretoriumi), Lietuvių dailės, „Rūtos“ draugijų veikloje.

Aktyviai Z.Žemaitis dalyvavo organizuojant pirmąsias lietuvių dailės parodas. Buvo vienas lietuvių spaudos leidinių, išleistų iki 1904 m. lietuvių kalba, parodos organizatorių. Parodoje buvo eksponuojama apie 6500 spaudinių, ji veikė iki I pasaulinio karo, paskui jos eksponatus perėmė Lietuvių mokslo draugija. 1915-1918 m.

Z.Žemaitis mokytojavo lietuvių gimnazijose Voroneže. Greta mokymo darbo daug dirbo su saviveiklininkais. Taip pat Z.Žemaitis buvo Draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti revizorius. Aktyviai veikė Lietuvių vyriausiojoje taryboje Rusijoje, kuri reikalavo Lietuvai nepriklausomybės. Už tai kurį laiką buvo bolševikų kalintas.

1918 m. įkūrė lietuvių gimnaziją Švenčionyse, kuri dabar vadinama jo vardu, ir jai vadovavo. 1919 m. dirbo Vilniaus universiteto atkūrimo komisijoje. 1919 m. balandį, pasitraukus bolševikams iš Švenčionių, Z.Žemaitis buvo išrinktas miesto burmistru. Gegužės 2 d. jiems grįžus, čekistai suėmė visus 13 miesto valdybos narių ir 8 iš jų pakeliui į Švenčionėlius sušaudė. Z.Žemaitis ir dar 4 žmonės lietuvio čekisto dėka liko gyvi.

Pilsudskininkams-želigovskininkams užgrobus Vilnių ir Švenčionis, Z.Žemaitis persikėlė į Kauną ir buvo vienas iš Lietuvos aukštųjų kursų organizatorių, metus jiems vadovavo. 1922 m. vasario 16 d. šie kursai buvo perorganizuoti į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas). 1922-1940 m. Z.Žemaitis buvo šio universiteto profesorius, Matematikos-gamtos fakulteto dekanas, 1930-1940 m. - Geometrijos katedros vedėjas. Nuo 1940 m. - Vilniaus universiteto profesorius (atgavus Vilnių, Matematikos-gamtos fakultetas buvo perkeltas iš Kauno į Vilniaus universitetą), 1940 m. - prorektorius, 1946-1948 m. - rektorius, 1944-1964 m. - Matematinės analizės katedros vedėjas. Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete dėstė analizinę geometriją, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialinę geometriją, matematikos istoriją bei mokymo metodiką, Vilniaus universitete - pastaruosius du dalykus bei variacinį skaičiavimą, vadovavo studentų pedagoginei praktikai. Buvo puikus pedagogas. Buvęs jo studentas Vytauto Didžiojo universitete Aleksandras Zujus rašo: „Jis buvo nepaprastai geras mokytojas. Ne be reikalo studentai sakydavo, kad tas, kuris sąžiningai klausė Žemaičio paskaitų, be ypatingo pasiruošimo gali bent patenkinamai išlaikyti egzaminus. 

Z.Žemaičio mokslinė veikla ir buvo daugiausia skirta matematikos didaktikai bei istorijai. Z.Žemaitis buvo pirmosios Lietuvos matematikos ir fizikos mokytojų konferencijos, įvykusios 1928 01 03-05 Kaune, organizacinio komiteto pirmininkas. Vykdant konferencijos nutarimus, 1931 11 02 įkurta Lietuvos gamtininkų draugija. Z.Žemaitis buvo aktyvus jos narys. Matematikos mokytojams taip pat buvo naudingi minėti Z.Žemaičio matematikos istorijos darbai.

Nepaprastai svarbu tai, kad Z.Žemaitis pirmasis Lietuvoje pradėjo skaityti matematikos mokymo vidurinėje mokykloje metodikos (matematikos didaktikos) paskaitas (1922 m.). Kaip rašė jo studentas, o vėliau kolega Petras Rumšas (1921-1987), „carizmo laikais studentai, baigę aukštąją mokyklą, tapdavo mokytojais, neturėdami jokio pedagoginio pasirengimo, išėję „dvigubo užmiršimo sistemą“, t.y. pamiršę elementariąją matematiką, vėliau pamiršdavo ir aukštąją <...>. Lietuvoje padėtis buvo šiek tiek geresnė, nes Z.Žemaičio rūpesčiu <...> pradėta skaityti matematikos mokymo metodika ir numatyta pedagoginė praktika mokykloje. Tačiau visa tai buvo palikta metodikos dėstytojo iniciatyvai ir vidurinių mokyklų malonei.

Kadangi mokyklos nebuvo įpareigotos priimti studentus į pedagoginę praktiką, o pačios nemėgo praktikantų, kurie gadiną mokinius, Z. Žemaičiui tekdavo pavargti, kol surasdavo mokyklą, kuri sutikdavo praktikantams leisti atlikti bent po 1-2 pamokas. Tokia pedagoginė praktika buvo nepakankama, todėl Z.Žemaičiui tekdavo ne tik skaityti metodikos paskaitas, bet ir vesti atitinkamas pratybas, kuriose studentai skaitydavo referatus, recenzuodavo vadovėlius, o svarbiausia - imituodavo pamokas; vienas studentas vesdavo „pamoką“ pasirinkta tema, o likusieji atlikdavo mokinių vaidmenį“. (Rumšas P. Zigmas Žemaitis ir vidurinė mokykla // Zigmas Žemaitis. Vilnius, 1979. 64 p.) „Jo paskaitos išsiskirdavo nepaprastu aiškumu ir nuoseklumu.  Egzaminus pas jį laikyti buvo tiesiog malonumas“, - taip jis vertinamas savo pokario studento, vėliau irgi kolegos Adolfo Bolotino. (Bolotinas A. Apie save ir Fizikos fakultetą. Vilnius, 2006. 55 p.)

Apibendrinant visą Z.Žemaičio įnašą į matematikos didaktiką, galima išskirti 5 pagrindines jo kryptis: 1) matematikos terminijos kūrimas (nuo 1917 m.); 2) matematikos mokymo modernizavimas vidurinėje mokykloje (nuo 1926 m.); 3) matematikos didaktikos dėstymas aukštojoje mokykloje (nuo 1922 m.); 4) matematikos istorijos tyrimai (nuo 1927 m.); 5) aukštosios ir vidurinės mokyklos ryšių palaikymas bei plėtimas (nuo 1922 m.).

Z.Žemaitis visą gyvenimą buvo aktyvus visuomenininkas: skaitė paskaitas kultūros būreliams, buvo Vilniečių sąjungos pirmininkas, Vilniaus vadavimo sąjungos centro valdybos narys, Lietuvos aeroklubo pirmininkas (tarp Pabaltijo valstybių jo vadovaujamas aeroklubas savo veiklos rezultatais užėmė I vietą, o sklandymo sporte - II vietą pasaulyje), pokario metais - „Žinijos“ draugijos narys, 1961-1968 m. - Lietuvos matematikų draugijos vicepirmininkas (šios draugijos konferencijos metu 1969 06 24 jis ir mirė). 1959 m. Z.Žemaitis tapo nusipelniusiu mokslo, 1963 m. - nusipelniusiu kultūros veikėju, 1947-1950 m. buvo LSSR Aukščiausiosios tarybos deputatas.

Z.Žemaičio anūkai - garsus Lietuvos pianistas Petras Geniušas ir dirigentas Julius Geniušas. Vilniaus universitete yra Z.Žemaičio vardu pavadinta amfiteatrinė auditorija, Lietuvos matematikų draugijos aukščiausias apdovanojimas yra Z.Žemaičio medalis.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1671 PLN - 4.2955
RUB - 79.4113 CHF - 1.1236
GBP - 0.8888 NOK - 9.5620
reklama
Ukis 2018