respublika.lt

2018 birželio 21, ketvirtadienis

Matematikos profesorius Petras Katiliusnuotraukos (2)

2018 balandžio mėn. 15 d. 10:19:11
Algirdas AŽUBALIS
Petras Katilius gimė 1903 m. balandžio 7 d. Marijampolės aps. Šunskų vls. Katiliškių k. pasiturinčio ūkininko šeimoje. Jau vaikystėje artimas giminė - dėdė Vinculis, jaunystėje kiek studijavęs matematiką ir fanatiškai ją mėgęs, jį sudomino matematika ir gerokai joje pralavino, siūlydamas įdomius tekstinius uždavinius, mintinio skaičiavimo pratimus.

P.Katilius baigė Mokolų pradžios mokyklą, 1912 m. įstojo į Marijampolės gimnazijos parengiamąją klasę. 1914 m. kartu su gimnazija evakavosi į Voronežą. Mokėsi lietuvių gimnazijoje Voroneže, 1922 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Abiejose gimnazijose jį mokė stipriausi to meto Lietuvos mokytojai. Studijavo matematiką Lietuvos universitete (toliau - LU) Kaune, kurį baigė 1926 11 03, apgindamas diplominį darbą „Sferinių funkcijų asimptotinės reikšmės“ (vad. prof. O.Folkas). Pirmasis iš absolventų buvo komandiruotas į užsienį kaip Aleksandro fon Humbolto (von Humboldt, 1769-1859) fondo stipendininkas, studijavo Heidelbergo universitete. Išklausė tris semestrus prof. Karlo Jasperso (Jaspers, 1883-1969) skaitytą „Įvadą į filosofiją“ ir prof. Ernsto Hofmano (Hoffmann, 1880-?) skaitytą „Naujosios filosofijos istorijos“ kursą ir pas K.Jaspersą išlaikė filosofijos egzaminą. Teko atsakinėti apie Imanuelio Kanto (Kant, 1724-1804) veikalą „Grynojo proto kritika“.

Pas įžymųjį astronomą akademiką Maksą Volfą (Volf, 1863-1932) išklausė 4 semestrų kursą „Astronomijos elementai“ ir labai gerai išlaikė astronomijos egzaminą. Vadovaujamas vokiečių matematiko, žymaus diferencialinės geometrijos specialisto Karlo Oto Henricho Lybmano (Liebmann, 1874-1933) apgynė daktaro disertaciją „Apie kreivių tinklus ir erdvės dalinimą celėmis“ („Ąber Kurvennetze und Zellteilungen“), prieš tai pas tą patį K.Lybmaną išklausė 3 semestrų diferencialinės geometrijos ir 4 semestrų sustiprinto matematikos seminaro kursus. Kursui vadovavo ir prof. Artūras Rozenalis (Rosenthal, 1887-1959). Pas jį P.Katilius išklausė dar 3 kursus: elipsinių funkcijų, braižomosios geometrijos, rinktiniai funkcijų teorijų klausimai. Kai kuriuos klausimus seminare dėstė ir docentas Maksas Miuleris (Müller, 1901-?). Pas prof. Karlą Bopą (Bopp, 1877- ?) išklausė matematikos istorijos kursą apie žymiausio savo meto vokiečių ir pasaulio matematiko Karlo Frydricho Gauso (Gauss, 1777-1855) epochą. Taigi darbelio P.Katiliui Vokietijoje užteko...

1928 m. P.Katilius - LU Matematikos-gamtos fakulteto jaunesnysis asistentas, 1930 m. habilitavosi ir tapo privatdocentu. Buvęs jo studentas fizikas Aleksandras Pakalniškis (1910-2012 JAV) rašė: „Jaunas ir stambus vyras, pilnas energijos ir pasitikėjimo savimi. Mėgo jis viešai pajuokti studentus. Silpniau išmanančiam patardavo pereiti į Humanitarinių mokslų fakultetą. Jeigu ir ten būsią sunku, tai dar galėsiąs pereiti į Teisių fakultetą. Tokia esanti natūrali gradacija. Jo paskaitos buvo sausos ir sunkios, be perėjimų ir paaiškinimų, kaip ir sunkus suprasti buvo jo parašytas milžiniškas analizinės geometrijos konspektas“. Iki 1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete, iki 1982 m. - Vilniaus universitete (toliau - VU). 1941 m. išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi, bet tikruoju profesoriumi tapo tik 1966 m., nes po karo atsisakė laikyti marksizmo egzaminą, be kurio vakarietiški diplomai ir atestatai nebuvo pripažįstami. 1944-1960 m. - VU Geometrijos, 1960-1980 m. - Geometrijos ir aukštosios matematikos, 1980-1982 m. - Geometrijos ir topologijos katedrų vedėjas.

P.Katilius „Į paskaitas ateidavo be jokių užrašų, tačiau su savimi visada turėdavo dėstomo dalyko knygą, į kurią kartais pažvelgdavo. Mums, studentams, jo dėstomos paskaitos buvo labai aiškios, mintys nuoseklios, apibrėžimai - trumpi ir suprantami,“ - rašo jo buvęs studentas, garsus fizikas prof. habil. dr. Adolfas Bolotinas. Dviejų žymių fizikų vertinimai - skirtingi. Jie abu gali būti teisingi, nes tarp jų - apie 15 m. tarpas. Pedagogai su metais tobulėja.

P.Katilius paskelbė darbų apie kreivių tinklus paviršiuose. Parašė paskaitų konspektą „Analizinės geometrijos paskaitos“ (1932), antrąjį ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje lietuvišką aukštosios matematikos vadovėlį „Analizinė geometrija“ (1940, III leid. 1973), vadovėlius: „Diferencialinė geometrija“ (1961), „Geometrijos pagrindai“ (1966). 1934-1940 m. buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“, 1976-1985 m. buvo „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ vienas autorių ir geometrijos straipsnių konsultantas. Nuo 1961 m. redagavo pagrindinį Lietuvos matematikos mokslo leidinį „Lietuvos matematikos rinkinys“. Respublikinės premijos laureatas (1971), nusipelnęs dėstytojas (1978). Lietuvos matematikai VU gražiai paminėjo jo 90-metį. Mirė prof. P. Katilius 1995 m. gegužės 15 d. Vilniuje. Jo gyvenimo draugė Teodora Katilienė (1920-2004) sudarė ir paskelbė kolektyvinę monografiją („Petras Katilius“, Vilnius, 2003) apie šį iškilų mokslininką. Joje kai ką parašė ji pati, daug ką - P.Katiliaus kolegos ir mokiniai. Bene tiksliausiai P. Katiliaus veiklą sudėtingu laikotarpiu, kuriame jam teko gyventi ir dirbti, įvertino jo mokinys, dabar VU docentas dr. Romualdas Kašuba: „Kiekvienas iš mūsų tempia savo naštą, neretai vaizdžiai ir tiksliai vadinamą kryžiumi. Padejuodami, padūsaudami, kai per sunku, - bet visi skelbiame savo tiesą, savaip teigdami savo gerąją naujieną. Profesorius Petras Katilius gyvąją mokslo, žmogiškojo kilnumo ir akademinės šviesos naujieną sklaidė ištvermingai, vyriškai ir ryžtingai“. Tiksliau prof. P.Katiliaus veiklą vargu ar galima įvertinti. Beje, R.Kašubos rašinys pavadintas: „Buvo toks Žmogus“.


Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: vyriausybė trečiadienį nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti 18,8 mln. eurų; šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniams patikrinimams atlikti.
  • VICEMINISTRAS: trečiadienį žemės ūkio viceministro pareigas pradeda eiti Darius Liutikas; numatoma paskirtojo viceministro veiklos sritis - kaimo plėtros ir žuvininkystės koordinavimas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Kas kaltas dėl 2009-2010 metų krizės?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +14 C

   +12  +15 C

 

   +11  +14 C

  +19   +25 C

   +23  +29 C

 

   +17   +20 C

    8-13 m/s

   2-6 m/s

 

     2-5 m/s

 

reklama
Prenumerat 2018