respublika.lt

Marlonas Brando - Holivudo krikštatėvisnuotraukos

2019 balandžio mėn. 08 d. 12:00:05
Milda KUNSKAITĖ

Marlonas Brando (Marlon Brando) - pasaulio kino legenda, vienas didžiausių visų laikų amerikiečių aktorių, dukart „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ laimėtojas, politikos aktyvistas. Amerikietis žurnalistas ir rašytojas Stefanas Kanferas (Stefan Kanfer), nuodugniai tyrinėjęs M.Brando gyvenimą ir kūrybą, rašė: „Yra kinas iki Brando ir po Brando, lygiai kaip tapyba iki Pikaso ir po Pikaso, literatūra iki Hemingvėjaus ir po Hemingvėjaus, popmuzika iki Sinatros ir po Sinatros...“. Vaikystėje jo nemylėjo, palikdavo ir išduodavo artimiausi žmonės. Vėliau dėl jo iš proto kraustėsi milijonai. O jis taip ir neišmoko nuoširdžiai mylėti. Užtat vaidinti - išmoko. Ir dar taip, kad jo kūrybinis metodas ir vaidyba tapo pavyzdžiu ne vienos kartos Amerikos aktoriams.

 

Sunku pasakyti, ar kino istorijoje yra buvusi prieštaringesnė ir savitesnė asmenybė už Marloną Brando. Jį visada gaubė paslaptingas legendų ir gandų šydas. Naudodamasis Aktoriaus metodu, M.Brando padarė revoliuciją aktoriaus profesijoje: kunkuliavo kaip vulkanas, vaidindamas šiurkščius kiršintojus ir temperamentingus maištininkus, bet kartu gebėdavo apnuoginti jų pažeidžiamą prigimtį. O šalia to daužė visas pakeliui pasitaikančias moterų širdis ir savo įžūliais išsišokimais režisierius kone privesdavo iki infarkto.

Išgyvenimo instrumentas

Marlonas Brando gimė 1924 metų balandžio 3-iąją Omahoje, didžiausiame JAV Nebraskos valstijos mieste. Nepakenčiamą elgesį, emocingą vaidybą ir vėjavaikišką būdą lėmė sunki tėvų meilės negavusio M.Brando vaikystė. Tėvas, alkoholikas ir tironas, dažnai žemindavo, mušdavo sūnų ir žmoną. Nieko keista, kad visą gyvenimą Marlonas bandydavo nuversti autoritetus, dažnai konfliktuodamas su režisieriais. Po tėvų skyrybų jo mama taip pat nebepaleisdavo iš rankų butelio. Norėdamas kaip nors patraukti jos dėmesį, sūnus nuo 7 metų jai vaidindavo visokias sceneles - aktorystė jam visada buvo išgyvenimo instrumentas. M.Brando pabėgo iš namų ir išvyko užkariauti Niujorko. Iš pradžių Niujorko užkariautojas svajonių mieste gyveno ne itin gerai: nakvodavo, kur pakliūva, pinigų užsidirbdavo vairuodamas sunkvežimį, dirbo liftininku, pardavėju. Ir vėliau M.Brando griebdavosi bet kokio juodo darbo, kad galėtų susimokėti už mokslus aktorės ir teatro pedagogės Stelos Adler (Stella Adler) studijoje, ir kartu vaidindavo antrarūšiuose spektakliuose. Mokytoja jo pastangas pastebėjo. Praėjus tam tikram laikui S.Adler apie M.Brando atsiliepė taip: „Tas vaikiščias taps geriausiu Amerikos aktoriumi“. Stela apsiriko tik vienu aspektu: Marlono šlovė toli peržengė JAV sienas, jis tapo vienu didžiųjų aktorių pasaulio kino istorijoje. Išgarsėjo jis labai greitai - Stenlio Kovalskio vaidmuo T.Viljamso pjesėje „Geismų tramvajus“ (1947) sulaukė tiesiog grandiozinio pasisekimo. Paskui jis užkariavo kiną pjesės ekranizacijoje, kurioje suvaidino be jokio teatrališkumo. Pats M.Brando interviu visada pabrėždavo, kad jis yra didžiojo rusų teatro reformatoriaus K.Stanislavskio metodo šalininkas: šis sukūrė sistemą, kuri padėdavo pasiekti visišką aktoriaus vaidybos psichologinį įtikinamumą. Tais laikais Holivude aktoriai buvo mokomi save išreikšti fiziniais gestais, o pagal Stelos Adler sukurtą Aktoriaus metodą, plėtojusį K.Stanislavskio idėjas, atlikėjas semiasi įkvėpimo iš savo prisiminimų ir išgyvenimų, kad sukurtų natūralesnį ir tikroviškesnį paveikslą. Labai greitai M.Brando tapo milijonų dievaičiu. Nuo 1952-ųjų jis tris kartus iš eilės buvo nominuojamas „Oskarui“, kol pagaliau pelnė auksinę statulėlę už 1954 m. filmą „Uoste“ (po to sugebėjo ją pamesti). Amerika jį dievino, o kolegos aktoriai, tarp jų ir Džeimsas Dinas (James Dean) bei Polas Njumenas (Paul Newman), pradėjo mėgdžioti jo manieras.

„Tikiu!“


M.Brando visada siekė stebinti žiūrovus. Jis nebijojo eksperimentuoti su savo kalba ir balso tembru, neaiškiai burblenti ir būti natūralus. Pikti liežuviai kritikuodavo jo dikciją, bet jis užčiaupė nedraugams burnas, kai virtuoziškai susidorojo su Šekspyro „Julijus Cezaris“ dialogais. M.Brando viską darė dėl emocinės tiesos. Kaip tikram kūrėjui, jam patiko savaip interpretuoti personažus ir bandyti juos atskleisti per daugybę dublių ir improvizaciją. Kai Marloną vėjai nunešė į miuziklą „Vaikinai ir lėlės“ su Frenku Sinatra (Frank Sinatra), jų ideologijos susidūrė. Garsus dainininkas niekino savo kolegą, nepakentė repeticijų ir manė, kad bet kurį epizodą užtenka suvaidinti vieną kartą. Kad pamokytų nedraugą, M.Brando tyčia sumaudavo jų bendrą sceną, kurioje F.Sinatra valgė pyragaitį. Ją vis kartojant, nelaimėlis sukimšo 9 pyragėlius su sūriu, kol galų gale jį ištiko isterija.

Nors karjeros pradžioje M.Brando ir pasižymėjo perfekcionizmu, mokytis teksto jis nemėgo jau tada. Jei didžioji žvaigždė nusileisdavo iki scenarijaus skaitymo, tai jau buvo šventė, bet kad jį dar ir iškaltų - atleiskite. Paprastai Marlonas visoje aikštelėje išklijuodavo popierėlius su savo tekstu, kad reikiamu momentu galėtų užmesti akį. Erotinėje melodramoje „Paskutinis tango Paryžiuje“ išradingas tinginys ketino pritvirtinti paruoštukes tiesiog ant Marijos Šnaider kūno (Maria Schneider), bet piktadarys režisierius B.Bertolučis (B.Bertolucci) jam to neleido. „Supermene“ jis skaitė savo frazes nuo vaiko, kurį laikė ant rankų, sauskelnių. Beje, pats M.Brando savo kaprizus laikė įtikinamos vaidybos instrumentu. Jo nuomone, kai aktorius tik apytikriai moka savo replikas ir akimis ieško popierėlio su tekstu, ekrane atrodo, tarsi jis rinktų žodžius, nežinodamas, ką atsakyti. Netradiciniai metodai ir improvizacija Brando padėjo peržengti scenarijų ribas ir sukurti gilesnius personažus.

Daugiau negu chuliganas

Sulaukęs šlovės, M.Brando, kaip dažnai būna, susirgo žvaigždžių liga, mėgo savo poelgiais šokiruoti visuomenę.

M.Brando biografiją galima skaityti kaip anekdotų rinkinį su tragedijos intarpais. Lankydamasis zoologijos sode jis pradėjo varžytis su babuinu, kas toliau nuspjaus - ir laimėjo. Įsigyvendamas į paralyžiuoto kareivio vaidmenį filme „Vyrai“, jis sukaliojosi bare, sėdėdamas invalido vežimėlyje, o prie jo priėjusi moteris - misionierė išreiškė viltį, kad Dievas jį išgydys. Marlonas apsimetė, kad stebuklingai pasveiko ir puolė šokti ant stalo. Per vienus kviestinius pietus jis svečiams pasiūlė nusirengti nuogai ir pats parodė pavyzdį. Senatvėje jis reikalaudavo, kad prašymai duoti interviu būtų siunčiami faksu jo mastifui, vardu Daktaras Timas. Atsakydamas jo vardu jis paprastai pareikšdavo, kad „Marlono Brando nedomina“. Žiūrint iš šalies, jo išsidirbinėjimas kelia juoką, bet aplinkiniams jis dažnai tapdavo nepakenčiamas.

Nepaisant pamišėliškų išsišokimų, M.Brando niekada nebuvo tiesiog skandalingas juokdarys be vieno šulo galvoje. Jis mėgo skaityti ir mąstyti, užstodavo silpnesnius, gynė juodaodžių ir Amerikos senųjų gyventojų pilietines teises. Beje, jis atsisakė priimti „Oskarą“ už „Krikštatėvį“, protestuodamas prieš tai, kaip baltieji elgiasi su indėnais. Vargu, ar kine kada nors atsiras dar kita tokia ryški asmenybė.

Po motinos, kurią dievino, mirties M.Brando pradėjo tarsi vis mažiau domėtis profesija, daugiau tingėti ir palaipsniui ristis žemyn. Visą 7-ą deš. jį persekiojo komercinės nesėkmės, o jo šokiruojantys išsišokimai prodiuseriams kėlė siaubą. 1973 m. jį sugniuždė artimo draugo Volio Kokso (Wally Cox) mirtis: jis pasigrobė urną su jo pelenais ir laikė ją namuose, kad vienatvės akimirkomis galėtų su juo pasikalbėti. Marlonas vis labiau nusivylė kino pramonės komerciškumu ir savo sielvartus maldė valgydamas. Antsvorio problemos persekiojo jį iki gyvenimo pabaigos, po truputį naikindamos jo apolonišką grožį. 8-ojo deš. pradžioje su M.Brando jau niekas nenorėjo turėti reikalų, bet režisierius Frensis Fordas Kopola (Francis Ford Coppola) titaniškomis pastangomis apgynė jo kandidatūrą vaidinti „Krikštatėvyje“. Po 10 metų santykinės užmaršties M.Brando vėl staigiai iškilo į Amerikos kino olimpo viršūnę. Neįtikėtinas M.Brando talentas ir charizma nušlavė visus stereotipus, kaip turi atrodyti gangsteris. Principų neturinčio ir kartu išmintingo mafijos boso Vito Korleonės vaidmuo tapo vienu žinomiausių kino istorijoje ir parodė, kad Marlonas dar turi parako. „Paskutinis tango Paryžiuje“ tapo M.Brando kūrybinės karjeros viršūne ir jo paskutiniu reikšmingu darbu kine. Nors jam pavyko atgaivinti karjerą, vėliau jis daugiau plaukė pasroviui (neskaitant „Šių dienų Apokalipsės“).

Liūdnas finalas


M.Brando pergalių meilės fronte sąrašas priverstų pagarbiai švilptelėti net Kazanovą. M.Brando rezgė romanus su Merilin Monro (Marilyn Monroe), Greise Keli (Grace Kelly), Marlena Dytrich (Marlene Dietrich) ir krūva kitų gražuolių, tris kartus vedė ir, kukliausiais skaičiavimais, susilaukė 8 vaikų. Deja, tėvystė jam laimės taip pat nesuteikė. M.Brando sūnus nušovė savo sesers vaikiną, o ši po 5 metų nusižudė. Gražuolis Marlonas Brando, kurį buvo įsimylėję milijonai moterų, paskutiniais gyvenimo metais kentėjo dėl nutukimo: sirgdamas cukriniu diabetu jis svėrė 140 kg ir beveik apako. Gydytis aktorius atsisakydavo. Likus nedaug laiko iki mirties didysis Holivudo aktorius neteko praktiškai viso savo turto. Bankrutavusio M.Brando skolos siekė per 11 mln. dolerių. Paskutines dienas Marlonas leido aptriušusiame namelyje ir gyveno tik iš vyriausybės skirtos pašalpos. Kino apdovanojimus jis nuo kreditorių slėpė po lova. Didysis aktorius mirė nuo plaučių nepakankamumo 2004 m. liepos 1 dieną visiškame skurde. 


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PALEISTAS: Egipto teismo sprendimu į laisvę paleistas televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistas Mahmudas Huseinas (Mahmoud Hussein), kuris buvo sulaikytas 2016 m.
  • KELIUOSE: praėjusią parą, gegužės 22-ąją, Lietuvos keliuose įvyko 92 eismo įvykiai; 12-oje eismo įvykių sužeista 15 žmonių; dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 4 eismo įvykiai; žmonės šiuose įvykiuose nenukentėjo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar daug tikitės iš naujo prezidento?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +14 +16 C

  +14 +15 C

 

 +10 +12 C

+25 +27 C

 +20 +24 C

 

+19  +21 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 1-6 m/s

 

USD - 1.1171 PLN - 4.3038
RUB - 71.7625 CHF - 1.1252
GBP - 0.8828 NOK - 9.7598
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis