respublika.lt

2018 rugsėjo 18, antradienis

L.Stulpinas - pirmasis Lietuvos jūrų kapitonasnuotraukos

2015 liepos mėn. 25 d. 08:47:03
Birutė BRAZAUSKIENĖ

Kasmet vykstančioje Klaipėdos Jūros šventėje tradiciškai pagerbiamas pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimas (1871-1933). Tai pirmasis lietuvis, tapęs tolimojo plaukiojimo kapitonu, ir vienas iš nelaimę Šiaurės Atlante patyrusio kruizinio laivo „Titanikas“ gelbėtojų. Atgautos Klaipėdos uosto pirmasis kapitonas, Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjas ir lietuviško prekybos laivyno pradininkas.

 

Netikėta lemtis

Gimęs ir augęs pasiturinčių ūkininkų šeimoje, Telšių apskrities Viešvėnų parapijos Jomantų kaime, būdamas 14 metų liko našlaitis. Po metų nuvyko į Liepojos uostą, ten įsitaisė latvių burlaivyje jaunesniuoju jūreiviu. Taip prasidėjo 48 metus trukusi jūrininko karjera... Jūreivystės praktikos įgijo latvių ir estų burlaiviuose. Penkerius metus tarnavo ledlaužyje „Ledokol II“, dalyvavo su juo ekspedicijoje į Šiaurės ašigalį. Būdamas bocmanu mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, įgijo tolimojo plaukiojimo laivo šturmano diplomą.

Tarnyba laivuose grūdino

1907 m. „Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovė“ įsteigė nuolatinį susisiekimą tarp Liepojos ir Niujorko, L.Stulpinas tarnavo jaunesniuoju šturmanu keleiviniame-krovininiame garlaivyje „Livonija“, vėliau kaip vyresnysis šturmanas plaukiojo tos pačios linijos laive „Estonija“. Čia jis sutiko kitą lietuvį - būsimą Lietuvos kariuomenės generolą V.Nagių-Nagevičių. Jis privalėjo keletą mėnesių atidirbti už Peterburgo karo medicinos akademijos skirtą stipendiją. 1908 m. L.Stulpinas paskirtas laivo „Lithuania“ kapitonu. 1909-1913 m. buvo vieno didžiausių ir geriausių to meto laivo „Birma“ kapitonu. Laivas plaukiojo tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos. 1912 m. balandžio mėn. L.Stulpino vadovaujamas laivas dalyvavo gelbėjant skęstantį „Titaniką“. Jei ne britų dienraštis „The Daily Telegraph“, papasakojęs visą šią istoriją, išgirstą iš pirmųjų lūpų, vargu ar būtume sužinoję apie lietuvio kapitono pasiaukojimą gelbėjant „Titaniko“ keleivius.

„Titaniko“ gelbėjimas

Pirmasis jūrų milžino nelaimės signalus „Birmos“ radistas užfiksavo 23.45 val., praėjus vos penkioms minutėms nuo tos akimirkos, kai „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu. Tuo metu L.Stulpino vadovaujamas laivas buvo maždaug už 100 jūrmylių nuo tragedijos vietos. Nedelsiant buvo pakeistas kursas. Vienas laivo radistu tarnavęs britas dienraščio žurnalistui pasakojo: „Vyriausias stiuardas, numanydamas, kad už šešių-aštuonių valandų jam teks maitinti, šildyti, įkurti, kaip tikėjomės ir meldėmės, šimtus išsigelbėjusių, sėdėjusių atvirose valtyse per ledinį šaltį, skubino kiekvieną pavaldinį ruošti maistą, orkaitėje be paliovos kepė begalė duonos, buvo gaminamas įvairus maistas, stiuardai ir stiuardesės ruošė kajutes, lovas, patalynę nelaimingiems keleiviams priimti. Visi darbavosi ir kartu tvyrojo didžiulis nerimas, kokio nebuvau anksčiau matęs. Tuo metu kapitonas ir visi jo padėjėjai susirinko ant kapitono tiltelio liūdnais veidais, skaičiuodami minutes. Pagalbos šauksmas telegrafu palietė visų širdis, todėl tikriausiai niekada anksčiau nebuvo taip karštai Dievo meldžiama greičio, kad galėtume laiku padėti, išgelbėti, sumažinti siaubą, kuris, puikiai suvokėme, bus nemažas. Ant tiltelio nebuvo ištartas nė žodis, kai skubėjome per tamsą“. „Birmos“ misija gelbėti keleivius buvo ne tik sunki, bet ir pavojinga. Skubėdamas į šiaurę aklinoje tamsoje L.Stulpino laivas pats turėjo laviruoti tarp vis tankėjančių ledo lyčių ir ledkalnių. Apie pusę dviejų nakties „Titaniko“ radistas pranešė, kad laivas nesulaikomai skęsta ir keleiviai jau pradėti sodinti į gelbėjimosi valtis. Tai buvo paskutinis ryšys su skęstančiu laineriu. „Birmai“ buvo likusios mažų mažiausiai keturios valandos kelio.

Pasiekusi nelaimės vietą, „Birmos“ įgula pamatė čia anksčiau atskubėjusį britų garlaivį „Carpatia“. Jis atsisakė bet kokios L.Stulpino ir jo įgulos siūlytos pagalbos. Tokiam anglų sprendimui greičiausiai įtakos turėjo arši konkurencija tarp skirtingų bevielio telegrafo ryšio operatorių, kurių įrangą naudojo rusų ir britų laivai... Ir tai po 30 kapitono padėjėjų ir įgulos bemiegių valandų ir pastangų padėti... 1913-1918 m. L.Stulpinas vadovavo didžiausiam kompanijos laivui „Russia“. Juo 1918 m. gegužės-birželio mėnesiais lietuviai karo pabėgėliai per Liepojos uostą grįžo iš Suomijos į Lietuvą.

Tarnystė Lietuvos valstybei

1918 m. L.Stulpinas ėmėsi prekybos mišku ir netrukus tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į uostamiestį, buvo pirmasis Klaipėdos uosto viršininkas, uosto kapitonas ir šias pareigas ėjo iki mirties. Tapo vienu iš Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjų, išrinktas šios sąjungos garbės pirmininku. Jis kartu su kitais kūrė Lietuvos prekybos laivyną. 1929 m. apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.

1930 m. Lietuvoje jau buvo 10 diplomuotų tolimojo plaukiojimo kapitonų, baigusių navigacijos institutą Suomijos Turku mieste. Tačiau vesti į tolimus kraštus Lietuvos vėliava paženklintą laivą tebuvo šių kapitonų svajonė. Savojo laivyno Lietuvos valstybė nebuvo pradėjusi kurti. Didžiausia kaltė dėl to teko to meto Lietuvos valdžiai, kuri sunkiai įsivaizdavo Lietuvą būsiant jūrų valstybe. Jūroje plazdančios lietuviškos trispalvės L.Stulpinas taip ir neišvydo. Lietuvos vėliavos ant pirmųjų Lietuvos prekybos laivyno laivų „Kretinga“ ir „Utena“ suplevėsavo vėlų 1936 metų rudenį, praėjus trejiems metams po įžymaus kapitono mirties. L.Stulpinas po sunkios ligos mirė 1933 metų liepos 15 dieną. „Palaidokite mane prie jūros“ - toks buvo paskutinis įžymaus kapitono prašymas.

Pirmojo lietuvio kapitono valia buvo įvykdyta - L.Stulpinas palaidotas Smiltynėje. Jo antkapio akmuo tarsi švyturys pasitinka iš tolimų vandenynų į Klaipėdą sugrįžtančius laivus.

Atminimo įamžinimas


Sovietmečiu kapitonas nebuvo viešai minimas. 1988 m. įkurta iniciatyvinė grupė Liudviko Stulpino atminimui įamžinti. Ji pasirūpino sugriauto paminklo Smiltynės kapinėse atstatymu, skulptūrinio biusto prie namo, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis uosto kapitonas, pastatymu. 1990 m. birželio mėn. atidengtas paminklas Smiltynės kapinaitėse (skulpt. Regimantas Midvikis, arch.Adomas Skiezgelas). 1991 m. liepos mėn. prie namo Sankryžos g.7, kuriame gyveno kapitonas, atidengta memorialinė lenta ir skulptūrinis biustas (skulpt. Justas Mickevičius, arch. Petras Šadauskas). Tais pačiais metais sukurtas medalis „Jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas“ (skulpt. Motiejus Narbutas). 1997 m. Klaipėdos 28 vidurinei mokyklai suteiktas jūrų kapitono Liudviko Stulpino vardas. 2006 m. mokykloje atidarytas pirmojo Klaipėdos uosto kapitono muziejus. 2008 m. sukurtas dokumentinis filmas „Liudvikas Stulpinas. Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas“. Tais pačiais metais, minint kapitono mirties 75-ąsias metines, netoli gimtinės Jomantų miško take (Telšių r.), atidengtas paminklinis akmuo „Vėjų rožė“.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1671 PLN - 4.2955
RUB - 79.4113 CHF - 1.1236
GBP - 0.8888 NOK - 9.5620
reklama
Ukis 2018