respublika.lt

2018 liepos 22, sekmadienis

Lituanistė T.Bikinaitė-Puriuškienėnuotraukos

2018 birželio mėn. 24 d. 18:45:22
Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Teresė Aldona Bikinaitė-Puriuškienė gimė 1938 m. birželio 24 d. Panevėžio apskrityje, Naujamiesčio vls., Prievačkos kaime.

 

1956 m., baigusi Naujamiesčio vidurinę mokyklą, kurį laiką darbavosi „Pašuojo“ kolūkyje. Nuo 1958 m. ji dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Telšių rajono Viešvėnų, Kaunatavos, Lauko Sodos ir Degaičių aštuonmetėse mokyklose. Kartu 1959-1966 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1968 metais Teresė išvyko arčiau Vilniaus - į Širvintų raj., regis, į Gelvonų vid. mokyklą. 1969 m. ji jau dirbo Vilniaus 19-ajame vaikų darželyje auklėtoja, po to 2 metus dirbo Lietuvos Rašytojų klubo prie LTSR Rašytojų sąjungos kultūrinio masinio darbo inspektore.

1971-987 metais T.A.Bikinaitė-Puriuškienė dirbo Vilniaus universiteto mokslinėje bibliotekoje, taip pat dėstė Vilniaus universitete ir jo Kauno vakariniame fakultete praktinę lietuvių kalbą, kalbos kultūrą, lietuvių kalbos ir literatūros mokymo vidurinėje mokykloje metodiką, lietuvių kalbos istoriją. Dirbdama universitete, ji aktyviai dalyvavo mokslinėje ir visuomeninėje veikloje, skelbė mokslinius straipsnius, vertė baltarusių rašytojų kūrybą.

T.Bikinaitę-Puriuškienę sudomino Antano Vienažindžio (1841-1892), aukštaičio nuo Zarasų, - lietuvių poeto, kunigo gyvenimas ir kūryba. A.Vienažindys - vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį „Dainos“, kuris buvo išspausdintas 1894 m. Daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis. Poetas buvo baigęs Varnių kunigų seminariją, paskutiniaisiais gyvenimo metais kunigavo Žemaitijoje, Laižuvoje.

Susidomėjusi poeto ir kunigo gyvenimu ir veikla T.Bikinaitė-Puriuškienė lankėsi jo gyventose vietose, ieškojo jo pėdsakų, rausėsi archyvuose, bibliotekose, parengė ir 1987 m. apgynė disertaciją „Antanas Vienažindys (1841-1892)“ filologijos mokslų kandidato (dab. daktaro) laipsniui įgyti.

Žemaitijoje apie lietuvių kalbos mokytoją T.Bikinaitę-Puriuškienę liko patys gražiausi prisiminimai. Mokytoja Teresė buvo jauna, energinga, reikli ir kūrybinga pedagogė, ieškojo patrauklių mokymo formų ir metodų, kartu su kolegomis ir mokiniais ruošė spektaklius, poezijos vakarus, montažus, pati labai daug skaitė, rašė eilėraščius. Buvo Lietuvos patriotė, tą nelabai slėpė ir todėl kartą vos rimtai nenukentėjo. Dirbdama Kaunatavoje, parašė eilėraštį apie savo tėvą, kalintą sovietų kalėjime. Kadangi buvo atlapaširdė, labai tikėjo žmonėmis, tą eilėraštį paskaitė artimai draugei, mokyklos pionierių vadovei D. (autoriui pavardė žinoma). Netrukus sulaukė „svečių“ iš Telšių raj. KGB skyriaus. Eilėraščiai buvo paimti... Bet tai buvo jau 1960 m., chruščiovinis „atšilimas“. KGB, pasitelkdamas Lietuvos rašytojų sąjungą, nutarė Teresę išauklėti tikra tarybine poete. Kaunatavoje 1960 m. pavasarį įvyko iki tol neregėtas renginys: atvyko žymūs to meto jaunieji poetai. Jie surengė viešą literatūrinį teismą, bet gailėdami jos talento, pasiūlė švelnią bausmę - perkelti į kitą mokyklą, KGB pasižadėjus toliau ją stebėti. Taip 1960 m., aš, atvykęs dirbti į Telšių raj. Lauko Sodos mokyklą, susitikau su ja. Nuo tų metų mūsų pažintis tęsėsi iki jos mirties, be Lauko Sodos, kartu kurį laiką dirbome Telšių raj. Degaičių mokykloje, Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete.

Dirbdama Lauko Sodoje, T.Bikinaitė ištekėjo už Rygos aviacijos instituto studento Algio Puriuškio, kilusio nuo Rokiškio. Teresei, anot kolegės (jau mirusi) Aldonos Norvilienės, reikėjo gimti ir gyventi ne tais laikais, o XIX a. dvarininkų šeimoje, kur būtų galėjusi užsiiminėti poezija, muzika ir kitais menais, o viską padarytų tarnaitės... Tuo metu vyras buvo ir liko labai praktišku žmogumi. Tačiau Teresė buvo abejinga tik buičiai. Kitur ji buvo gana ryžtinga.

Teresė dirbo Vilniuje, rašinėjo eilėraščius, keliavo A.Vienažindžio pėdomis, rinko medžiagą archyvuose, išspausdino per 20 straipsnių apie jį to meto leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Tarybinė mokykla“, „Mūsų kalba“, „Gimtasis žodis“, „Moksleivis“, „Kultūros barai“ ir kituose.

T.Bikinaitė draugavo ir bendradarbiavo su Baltarusijos rašytoja Alena Vasilevič. Ji išvertė ir išspausdino apie dešimt A.Vasilevič apsakymų lietuviškuose tarybinių metų leidiniuose. Jos kolegė A.Vasilevič išvertė į baltarusių kalbą ir išspausdino per dešimt T.A.Bikinaitės eilėraščių Baltarusijos laikraščiuose ir žurnaluose.

1989 m. pasirodė T.Bikinaitės knyga mokiniams „Antanas Vienažindys 1841-1892. Gyvenimas ir kūryba“, o 1996 m. išėjo jos kruopščiai parengta monografija „Vienužis“.

Teresė su dideliu entuziazmu įsitraukė ir į veiklą mokant kitakalbius lietuvių kalbos, apie 1991-1992 m. porą kartų per savaitę važinėdavo dėstyti vakariniuose kursuose Visagine, apie 8 mėnesius buvo išvykusi lyg į Novosibirską ar Krasnojarską mokyti ten likusių tremtinių palikuonių lietuvių kalbos. Išvažiavo su dideliu entuziazmu: „Oi, kiek čia bus gerų emocijų, daug galėsiu apie tai parašyti“. Deja, neparašė nieko. Kai paklausiau, kodėl ji nieko nerašo apie tai, ji atsakė: „Apie ką ten rašysi - juk temačiau vien pijokus...“ Taigi tokia Rusijos kasdienybė...

1996-2001 m. ji dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete (toliau VPU), dėstė kalbos kultūrą.

Man, kai ją sutikdavau M.Mažvydo bibliotekoje, pasakojo renkanti medžiagą monografijai „Aušros“ gadynės poetai“. Apie tai prabėgomis kalbėjomės keletą kartų. Tačiau jos sūnus doc. G.Puriuškis sakė, kad jokių paliktų rankraščių neradęs. Gal ji juos sunaikino, o gal kur nors paslėpti jie guli? Šia tema yra paskelbusi tik vieną straipsnį.

Netikėtai prisėlino baisi liga ir Teresė, pakovojusi su ja porą metų, 2012 m. gruodžio 16 d. mirė. Sūnūs Teresę palaidojo greta jos tėvų Naujamiestyje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠGELBĖJO: Izraelis naktį JAV ir Europos šalių prašymu evakavo iš Sirijos į Jordaniją 800 organizacijos „Baltieji šalmai“ gelbėtojų ir jų šeimų narius; tai pirmas kartas septynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare, kai Izraelis leido sirams išsigelbėti nuo karo per savo teritoriją.
  • PASIRODYMAS: „Vilniaus festivaliai“ pristato pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiantį pasaulinę muzikos garsenybę Philippe Jaroussky; prancūzų baroko scenos superžvaigždė savo pasirodymą sekmadienio vakarą surengs Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar dalyvaujantys rinkimuose politikai turėtų nurodyti, ar nebuvo pripažinti sumaišę interesus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate, kad nuo kitų metų parduotuvėse įvedinėtų nedarbo sekmadienius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +16   +19 C

   +15  +16 C

 

   +16 +18 C

  +25  +28 C

   +22  +24 C

 

   +22  +25 C

    2-4 m/s

  2-5 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1670 PLN - 4.3229
RUB - 74.0532 CHF - 1.1633
GBP - 0.8945 NOK - 9.5905
reklama
Ukis 2018