respublika.lt

2017 rugpjūčio 18, penktadienis

Lietuvos švietimo istorijos muziejui - 95nuotraukos (2)

2017 balandžio mėn. 11 d. 09:03:33
Jūratė Jagminienė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Šiais metais Lietuvos švietimo istorijos muziejus mini 95-ąsias įkūrimo metines. Ta proga stabtelime - atsigręžiame į muziejaus veiklos pradžią...

 

Tokia jau gyvenimo tikrovė, kad bėgant metams keičiasi žmonių kartos, keičiasi tautos gyvenimas ir nepastebimai tampa istorija. Per 95-erius muziejaus veiklos metus ne kartą keitėsi ir muziejaus statusas, ir pavadinimas, ir adresas, ir veiklos sritys.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus
- vienas seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje. Senesni tik Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. Visi trys muziejai, įkurti garbingų Lietuvos vyrų Vlado Nagevičiaus, Pauliaus Galaunės, Vinco Ruzgo bei jaunos ir ambicingos lietuvių inteligentijos iniciatyva, beveik kartu pradėjo savo veiklą. Jų pastangos ir veikla buvo vaisingos ir pateisino visos Tautos lūkesčius.

Švietimo ministerija, matydama sudėtingą tuometinių mokytojų padėtį ir mokymo priemonių trūkumą, 1922 m. žiemos atostogų metu surengė mokytojų ir mokinių vaizdinių mokymo priemonių parodą pradinėje mokykloje Prezidento g. Paroda turėjo didžiulį pasisekimą, todėl buvo nutarta jos pagrindu organizuoti nuolatinę mokytojų ir mokinių vaizdinių mokymo priemonių ekspoziciją. Miesto burmistras Jonas Vileišis pasirašė įsakymą dėl V.Ruzgo paskyrimo būsimo muziejaus direktoriumi ir paskyrė kuklius tris kambarius Laisvės al.12.

1922 m. lapkričio 18 d. įvyko oficialus muziejaus atidarymas. Iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo Kauno miesto burmistras J.Vileišis, LR švietimo ministerijos Pradinio mokslo departamento direktorius Juozas Vokietaitis, Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjas L.Kairiūnaitis, Kauno miesto ir apskrities švietimo inspektorius Juozas Damijonaitis, Amerikos lietuvių „Sandaros“ įgaliotas atstovas J.Ivaškevičius, Kauno miesto valdybos mokyklų komisijos atstovai Aleksandras Timinskis ir K.Volockis, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos nariai Antanas Busilas ir Jurgis Gūžys bei kiti svečiai.

1923 m. muziejus buvo perkeltas į bent kiek erdvesnes uždaryto restorano patalpas Prezidento g.2. Tačiau ir šios patalpos muziejaus netenkino. 1925 m. pradžioje miesto valdžia išnuomojo Pedagoginiam muziejui ir centrinės bibliotekos skaityklai jau tinkamesnes, erdvesnes, muziejaus reikmėms pritaikytas patalpas Laisvės al.24. Šiose patalpose muziejus įsikūrė daug geriau. Praėjus vos metams nuo muziejaus įkūrimo, muziejus jau turėjo šiuos skyrius: 1) Pedagogikos, 2) Negyvosios ir gyvosios gamtos, anatomijos ir fiziologijos, 3) Kraštotyros, geografijos, istorijos, 4) Matematikos, 5) Darbinio mokymo ir grafikos, 6) Rankdarbių. Jau vien muziejaus skyrių pavadinimai rodo gamtamokslinę kraštotyrinę linkmę. Nehumanitarinį muziejaus profilį patvirtina ir prie jo veikę du būreliai: kraštotyros ir gamtamokslinis. 1937-1940 m. muziejuje veikė ir Egiptologijos skyrius, kuriame buvo eksponuojami doc. Marijos Rušinskaitės-Arcimavičienės deponuota Amono Ra šokėjos, gimusios 945 m. pr. m. e. mumija, kaukės ir kiti eksponatai. 1940 m. šie eksponatai perduoti saugoti M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

Muziejuje buvo ir gyvosios gamtos kampelis, kuriame buvo auginamos retos kambarinės gėlės, šilkaverpiai, terariumuose - voveraitės, vėžiai, ropliai, akvariumuose - kelių rūšių žuvys ir kita. Šiuo kampeliu labai domėjosi muziejaus lankytojai, ypač vaikai.

Muziejaus organizatoriai neapsiribojo vien muziejine veikla. Pirmiausia pažymėtina, kad muziejus veikė kaip lektoriumas, kuriame paskaitas skaitė to meto žymūs visuomenės veikėjai, mokslininkai, pedagogai: Kazys Grinius, Jonas Vileišis, Kazys Sleževičius, Jonas Vabalas-Gudaitis, Vaclovas Biržiška, Jonas Šliūpas, Antanas Purėnas, Vladas Lašas, Vincas Čepinskis, Antanas Busilas, Antanas Vokietaitis, pats V.Ruzgas ir dar daug kitų tuometinio Kauno inteligentijos atstovų. Paskaitos buvusios labai įdomios ir populiarios. Salė visada buvo perpildyta paskaitų lankytojų. Iš viso surengta daugiau kaip 70 paskaitų, kurių klausėsi ne tik pedagoginė, bet ir plačioji Lietuvos visuomenė.

Kita muziejaus veiklos darbo forma - parodų rengimas. 1933 m. Ugniagesių rūmuose (1930 m. muziejus ir skaitykla buvo perkelti vėl į kitas patalpas - Ugniagesių rūmus) buvo surengtos trys užsienio šalių - čekų, latvių, rusų - vaikų literatūros parodos.

Nuo 1924 m. muziejus kas antri metai organizuodavo mokytojų ir mokinių darbų parodas, kurių tikslas - pasidalyti gerąja patirtimi.

1934 m. lapkričio mėn. surengta Raudonojo Kryžiaus organizacijos mokytojų ir mokinių darbų paroda. Tada Lietuvoje buvo daugiau kaip 130 Raudonojo Kryžiaus organizacijos jaunimo būrelių, kurie jungė 4020 narių. Pedagoginis muziejus XX a. 4 deš. tapo Raudonojo Kryžiaus organizacijos jaunimo centru. Muziejus sukaupė apie 100 šią veiklą atspindinčių albumų iš viso pasaulio ir Lietuvos.

Minėtina muziejaus veiklos darbo forma - spaudos apžvalgos-parodos, rengiamos kas dveji metai. Parodose vykdavo leidėjų, autorių, skaitytojų susitikimai, konferencijos. Tokia muziejaus veikla tarpukario Lietuvos kultūriniame gyvenime - akivaizdi nauda visuomenei.

Pedagoginiame muziejuje (tiesa, su pertraukomis) veikė vaizdinių mokymo priemonių gamybos dirbtuvės. Ten vykdavo pratybos, per kurias buvo gaminami herbariumai ir kitos vaizdinės mokymo priemonės gamtos mokslo pamokoms. Visų šių darbų mokytojus ir mokinius dažniausiai mokydavo pats V.Ruzgas. Vyresnių skyrių pradinių klasių mokytojai, konsultuojami V.Ruzgo, čia pat muziejuje pravesdavo pamokas ir laboratorinius darbus. Muziejus turėjo kartono, knygrišystės, medžio ir metalo darbų įrankių komplektus, kuriuos naudodavo organizuojant pradinių mokyklų mokytojams trumpalaikius darbelių kursus. Muziejus mielai skolindavo įrankių komplektus mokykloms.

V.Ruzgo pastangomis muziejuje susiformavo dar viena nauja darbo kryptis - mokomosios ekskursijos. Vėliau tos dalykinės gamtinės mokomosios ekskursijos išaugo į mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie vykdavo visoje Lietuvoje. Ekskursijos tapo pavyzdžiu kitoms - geografinėms, istorinėms ir kraštotyrinėms, literatūrinėms - ekskursijoms, kurios buvo mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų programos dalis, o jau patys mokytojų kvalifikacijos kursai - tai garsių pedagogų J. ir A.Vokietaičių sumanymas.

Per 1922-2017 m. muziejus patyrė ir konfliktinių situacijų, pvz., 1936 m., kai muziejus buvo iškraustytas į bibliotekos patalpas, nes reikėjo patalpų lombardui. Kai burmistro pareigas ėjo Merkys, tai jo pavaduotojas pulk. Rusteika 1936 m. pareikalavo vieną pagrindinę salę ištuštinti ir perduoti miesto lombardui. Duodamas tokį nurodymą, Rusteika motyvavo tuo, kad lombardas duoda savivaldybei pelną, o muziejus tik nuostolį, atsiminimuose rašė V.Ruzgas. Kita konfliktinė situacija susiklostė 2000 m., kai norint grąžinti patalpas vienuolių bendrijai muziejus buvo verčiamas išsikelti į gatvę arba net likviduotis. Tačiau įsikišus pedagoginei ir plačiajai visuomenei, konfliktas buvo išspręstas muziejaus naudai.

Antrasis pasaulinis karas nutraukė įsibėgėjusius darbus. Vokiečių okupacijos metais muziejus buvo uždarytas, o jo eksponatai išslapstyti. Dalis eksponatų ir visas archyvas žuvo. Po karo muziejus ilgą laiką veikė kaip metodinis kabinetas prie Kauno miesto liaudies švietimo skyriaus, kuriam vadovavo V.Ruzgas. 1958 m. tuometinio švietimo ministro M.Ged-vilo įsakymu Pedagoginis muziejus reorganizuotas į Respublikinį pedagoginį muziejų. Jam suteiktos dar prieš karą buvusios patalpos Laisvės al.24. Muziejininko Prano Juozapavičiaus (1917-1988) iniciatyva įrengta pirmoji naratyvi ekspozicija. Direktoriumi ir toliau dirbo V.Ruzgas. 1979 m. muziejus persikėlė į naujas patalpas Žaliakalnyje - Žemaičių g.85, kurios buvo specialiai pritaikytos muziejaus reikmėms. 1986 m. muziejaus direktoriaus Jono Bielskio (1938-2004) iniciatyva įrengta nuosekli, istorinė, mokslinė ekspozicija. 1997 m., minint Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejų, ekspozicija atnaujinta, papildyta atkurtos nepriklausomos Lietuvos mokyklų pertvarkos dokumentine, ikonografine, daiktine medžiaga. Vykdytos mokslinės ekspedicijos į lietuvių diasporos mokyklas Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, 1997 m. į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje.

2000 m. muziejus persikraustė vėl į naujas muziejui nepritaikytas buvusios profesinės mokyklos patalpas Vytauto pr.52. Prasidėjo kapitalinis pastato remontas. Per tą laiką 2002 m. pasikeitė muziejaus steigėjas, muziejus pervardytas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi.

Pažymėtina, kad per 95 metų laikotarpį muziejui vadovauja tik ketvirtas direktorius. Muziejaus jubiliejaus proga tai kuklus bandymas pagerbti trijų muziejaus direktorių - Vinco Ruzgo, Benedikto Šukviečio ir Jono Bielskio - atminimą. Nuo 2004 m. muziejui vadovauja direktorė Živilė Jakaitė.

Po priverstinės pertraukos muziejus pirmuosius lankytojus pasitiko 2005 m., atverdamas duris į ką tik įkurtą V.Ruzgo memorialinį kambarį (aut. Jūratė Jagminienė, dail. Viktorija Paliokienė). O jau 2006 m. muziejus plačiai atvėrė duris pedagoginei ir plačiajai visuomenei, pristatydamas naują, modernią, informatyvią, interaktyvią ekspoziciją „Iš amžių glūdumos į mus“, skirtą supažindinti lankytoją su švietimo raida Lietuvoje nuo pirmosios mokyklos prie Vilniaus katedros paminėjimo 1397 m. iki 1990 m. (aut. Gabija Mackevičiūtė, Jūratė Jagminienė, Edmundas Kazlauskas, dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė). Ekspozicija sulaukia daug teigiamų lankytojų įvertinimų - yra įdomi ne tik lietuviui, bet ir atvykusiam iš svetur.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

  • se 2017 balandžio mėn. 29 d. 18:23:30

    bet svietimas panasusy litra tepalo o gal

  • 1 litas 2017 balandžio mėn. 12 d. 19:36:53

    bet 95 ir gavno panasus

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽUOJAUTA: Saulius Skvernelis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl šį vakarą Barselonoje, Ramblos rajone, nekaltų žmonių gyvybes nusinešusio teroro išpuolio.
  • SUSITIKIMAS: sąžiningai ir atsakingai atliekamas pataisos pareigūnų darbas turi būti deramai įvertintas, pažymėjo teisingumo ministrė Milda Vainiutė, susitikusi su profesinių sąjungų vadovais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar normalu, kad bankas teiraujasi net to, kur dirba jūsų artimieji?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +13  +17 C

   +13  +15 C

 

   +17 +19 C

   +20  +26 C

  +21  +26 C

 

   +19  +26 C

    4-8 m/s

     1-4 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.2575
RUB - 69.4730 CHF - 1.1311
GBP - 0.9090 NOK - 9.3243
reklama
Labas vasara