respublika.lt

2017 spalio 18, trečiadienis

Lietuvių liaudies kūrybos puoselėtojanuotraukos (2)

2017 balandžio mėn. 05 d. 08:56:22
Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

 

 

„Daina yra kažkas nepaprasto! Dainos - neapčiuopiamas grožis, jos - liaudies siela, varguolių ramintoja. Jeigu nebūtų pasaulyje dainų, tai būtų liūdna, atrodytų kaip miškas be paukščių, kaip pieva be gėlių, kaip žmogus be sielos... Mane dainos lydi nuo vaikystės iki senatvės. Dainos šildė ir ramino, sunkią gyvenimo naštą lengvino...“


Rožė Sabaliauskienė


Rožė Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė - žymi tautosakos pateikėja ir rinkėja. Padainavo įvairiems tyrinėtojams 633 dainas, pasekė 80 pasakų, 30 sakmių, pateikė 500 patarlių ir priežodžių, 200 mįslių, apie 450 burtų ir prietarų, 60 anekdotų, dešimtis liaudies medicinos, meteorologijos ir kitokių pastebėjimų.

Tautosakos kūriniai - dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. - dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tautosaka buvo ir lieka svarbiausias šaltinis mūsų psichologijai, filosofijai, estetikai, sociologijai pažinti. Tautosakos rinkėjų pastangomis sukauptas didžiulis lietuvių tautosakos lobynas. Tarp tautosakos pateikėjų ir rinkėjų viena iškiliausių figūrų - dzūkė R.Sabaliauskienė.

Šio straipsnio tikslas - naudojantis publikuota literatūra trumpai priminti R.Sabaliauskienės biografiją, atkreipti dėmesį į jos asmenybę, literatūrinius gabumus ir, aišku, aptarti jos surinktą bei pateiktą tautosakinę medžiagą.

R.Sabaliauskienės tautosakos medžiaga buvo užrašinėjama penkiasdešimt metų (1934-1984). Šį darbą dirbo pati R.Sabaliauskienė ir daugelis tautosakos rinkėjų - Matas Untulis, Jonas Balys, Pranas Bieliauskas, Juozas Jurga, Margarita Vymerytė, Jurgis Dovydaitis, Norbertas Vėlius. Etnografinę medžiagą užrašė pati R.Sabaliauskienė. Dalis jos tautosakos ir etnografinės medžiagos saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraštyne.

R.Sabaliauskienė gimė 1901 m. Puvočių kaime, bežemio Tamulevičiaus šeimoje. Tėvas buvo mokyčiausias kaimo žmogus. Žiemą mokydavo kaimo vaikus, vasarą taisydavo žmonėms knygas, maldaknyges, kurias sunešdavo aplinkiniai žmonės. Turėjo specialias stakles ir knygas aptaisydavo oda. Dar mokėjo skiepyti vaikus nuo raupų. Motina buvo gera dainininkė, gera audėja ir juostų pynėja. Tėvas anksti mirė plaučių uždegimu, o motina liko jauna našlė su keturiais vaikais. Kaip ir visi neturtingi kaimo vaikai, Rožė piemenavo, patyrė sunkią samdinės dalią. O pati skaudžiausia nelaimė - ankstyva motinos mirtis, po kurios Rožę užgulė visi ūkio darbai, neturtas, karai. 1924 m. Rožė ištekėjo už Sabaliausko. Nors ištekėjo, kaip ji pati sakė, ne meilės vedama, su vyru sugyveno gražiai: Sabaliauskas suprato ją, leido skaityti, vaidinti klojimų vakarėliuose. R.Sabaliauskienė buvo pagrindinė vaidintoja, deklamuotoja. Ji visada mėgo skaityti, perskaitytą knygą galėdavo atmintinai atpasakoti. Vėliau įniko skaityti laikraščius, dėl to kaime atsirado priežodis: „Ir tu kaip Sabaliauskienė su laikraščiais.“

Iš lietuviškų Vilniaus krašto laikraščių sužinojusi, kad renkamos lietuvių liaudies dainos ir pasakos, Rožė užsigeidė kaip nors pasiekti Vilnių. Ir proga pasitaikė - 1933 m. pavasarinė maldininkų kelionė į Kalvarijas. (Toji kelionė aprašyta atsiminimų knygoje „Prie Merkio mano kaimas“.) Nuvykusi į Vilnių R.Sabaliauskienė susirado įžymiausius tautosakos rinkėjus: Matą Untulį, Praną Bieliauską, Juozą Aidulį. R.Sabaliauskienė prisimena: „Untulis daug kalbėjo apie dainas, sakė, kad tai mūsų, lietuvių, turtas, kad dainos žūsta ir kad jas reikia rinkti. Labai džiaugėsi mane, dainininkę, sutikęs. Klausinėjo, kaip gyvena kaimo žmonės. Aš vis pasakojau, o jis kažką rašėsi į mažas korteles, sakydamas, kad tai bus dar vienas žodelis Didžiajam lietuviškam žodynui“ („Prie Merkio mano kaimas“, p.213-214).

1934 m. R.Sabaliauskienė susitiko su Pranu Bieliausku. Kovo mėnesį Marcinkose vyko parapinės rekolekcijos. Parapijų kunigas Butkevičius pakvietė P.Bieliauską išpažinčių klausyti. Tuo pasinaudodamas, jis ir susitiko su R.Sabaliauskiene. Per kelias dienas iš R.Sabaliauskienės P.Bieliauskas užrašė 78 dainas. 14 iš jų paskelbta „Varguolių dainose“ (1937).

Draugiški santykiai užsimezgė ir su tautosakos rinkėju Juozu Aiduliu. Jo paraginta, ji ėmė rašinėti laiškus iš kaimo. Rašinėlis „Kaimo moters laiškas“ išspausdintas 1938 m. Vilniaus krašto vienkartiniame leidinyje, o „Laiškas iš kaimo“ - „Versmėje“ 1939 m.

Po Antrojo pasaulinio karo Sabaliauskų šeima persikėlė į Lentvarį. Mirus vyrui, 1966 m. R.Sabaliauskienė atvyko į Vilnių, kur gyveno iki pat mirties. Vilniuje ji įsitraukė į aktyvią veiklą. Nesitenkindama liaudies kūrybos užrašinėjimu, ji ir pati rašinėjo etnografinius vaizdelius, juos spausdino „Tarybinėje moteryje“, „Švyturys“. Jos dainos ir pasakos buvo spausdinamos įvairiose rinktinėse, o ji pati dalyvaudavo mokyklų ir įvairių klubų rengiamose tautosakos vakaronėse ir t.t.

Su pasakojamąja tautosaka, jos sekimo tradicijomis glaudžiai susijusi R.Sabaliauskienės atsiminimų knyga „Prie Merkio mano kaimas“, kurią 1972 m. išleido „Vagos“ leidykla. Tai biografinio pobūdžio atsiminimai, kupini etnografinių detalių, pastabios akies užfiksuotų kaimo buities paveikslų. „Ji tarsi analitikė atrenka savo gyvenimo įvykius, neperkraudama jais pasakojimo, ir ieško būdų, kaip, užuot atvėrus plačią įvykių panoramą, trumpai, bet įtaigiai pristatyti skaitytojui ano meto realijas, žmones ar jų tarpusavio santykius“ (V.Daugirdaitė, „Folklorinės patirties apraiškos gyvenimo pasakojimuose“, „Tautosakos darbai“, t.XXXII, p.217). Knygą sudaro 23 pasakojimai-atsiminimai. Autorės atsiminimus papildo pluoštelis nuotraukų. Juozas Aidulis knygos pratarmėje nurodo: „Jaudinančiomis gyvenimo detalėmis, pastebėjimais ir pergyvenimais, betarpiškumu ir etnografiniu tikroviškumu jie sudomins ne vieną etnografą, tautosakininką, kalbininką, liaudies buities tyrinėtoją, papildys ir paįvairins memuarinės literatūros fondą, o gal ir paskatins ne vieną rašyti atsiminimus.“ Norbertas Vėlius, rašydamas apie šią knygą, pabrėžia: „Atsiminimuose atsiskleidžia liaudies menininko asmenybė, kurią svarbu pažinti, norint geriau suprasti pačią liaudies kūrybą. Čia apstu ir tiesioginių duomenų apie tautosakos gyvavimą XX a. pirmojoje pusėje: pavartota daug patarlių ir priežodžių, gamtos garsų pamėgdžiojimų, dainų, žaidimų ir kt. tautosakos kūrinių, pateiktų natūralaus pasakojimo tėkmėje“ („Liaudies kūryba“, Vilnius, 1991, p.241). Apie šią knygą buvo parašyta keletas recenzijų šalies spaudoje: Vytauto Kažukausko „Ne vien Puvočių kaimas...“ („Literatūra ir menas“, 1973-01-20), Vytauto Česnulio „Prie upelės srauniosios“ („Raudonoji vėliava“, 1972-09-16) ir kt. - bei pažangiame JAV lietuvių laikraštyje „Vilnis“ („Atsiminimai, skirti anūkams“, 1972).

Vertingiausia R.Sabaliauskienės dainuojamoji, pasakojamoji, trumpųjų pasakymų (smulkioji) tautosaka, etnografiniai dzūkų šeimos, kalendorinių papročių aprašymai spausdinami antrojoje jos knygoje „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986). Šioje rinktinėje R.Sabaliauskienė iškyla kaip didelio talento dainininkė, nė kiek ne menkesnė pasakotoja, o kartu ir sunkiai pralenkiama smulkiosios tautosakos žinovė. Leidinyje dainos, smulkioji tautosaka ir etnografinė medžiaga daugiausia pateikiama iš pačios R.Sabaliauskienės sudarytų rinkinių, o pasakojamoji tautosaka - iš R.Sabaliauskienės ir N.Vėliaus. Visą gausų R.Sabaliauskienės tautosakos palikimą apibendrina knygos pradžioje spausdinamas įvadas. Jame dainuojamąją tautosaką analizuoja Pranė Jokimaitienė, Bronius Ambraziejus aptaria pateikėjos melodijų savitumus, Norbertas Vėlius - pasakojamąją tautosaką. P.Jokimaitienės ir N.Vėliaus parengtuose paaiškinimuose skelbiamos žinios apie spausdinamus tautosakos kūrinius (metrika, paplitimas ir kiti pastebėjimai). Į rinktinę „Atbėga elnias devyniaragis“ folkloristė P.Jokimaitienė surinko geriausias ir būdingiausias R.Sabaliauskienės repertuaro dainas, N.Vėlius publikuoti parinko keliolika gražiai pasektų pasakų, juokų, anekdotų, sakmių. Šią tautosaką ypač pagyvina skelbiami šmaikštūs ir žodingi patarlių, priežodžių, mįslių ir minklių variantai, vaizdingai perteikta etnografinė medžiaga, pasakojanti apie senuosius dzūkų papročius, susijusius su prietarais, burtais, oro spėjimais.

R.Sabaliauskienė mirė 1987 m. sausio 20 d.

R.Sabaliauskienės tautosakos lobynas, manau, sudomins visus besidominčius lietuvių etnologija, paskatins plėsti akiratį, gal net atrasti pasakas, sakmes, pasakojimus, dainas, mįsles kaip neišsemiamą žinių ir išminties šaltinį. Varėnos viešosios bibliotekos fonde saugomos R.Sabaliauskienės knygos „Prie Merkio mano kaimas“ ir „Atbėga elnias devyniaragis“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista knyga „7 Vilniaus dailės ir literatūros vienkartiniai leidiniai (1937-1939)“, kurioje rasime R.Sabaliauskienės „Laišką iš kaimo“ ir „Kaimo moters laišką“, „Liaudies kūrybos“ I tomas (1969), kuriame išspausdinti R.Sabaliauskienės atsiminimai iš piemenavimo laikų „Piemenėlių vargai ir jų džiaugsmai (kaip būta senovėje)“, „Lietuvių tautosakos“ 1 ir 2 tomai, kuriuose išspausdintos R.Sabaliauskienės dainos.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NETIKĖTAI: Lietuvos ledo ritulio čempionate antradienį Vilniaus „Geležinio vilko“ komanda išvykoje po pratęsimo kiek netikėtai 7:6 nugalėjo „Juodupės“ ekipą; pergalingą įvartį 27-ąją pratęsimo sekundę pelnė Dominykas Bisturys.
  • KELIAI: ankstų trečiadienio rytą šalyje kritulių nėra, oro temperatūra nuo 11 iki 13 laipsnių šilumos; Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik Vilniaus apskrityse yra drėgnų kelių ruožų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl „Lidl“ tyčiojasi iš religijos?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +4  +9 C

 

   +3 +8 C

   +12  +16 C

  +10 +14 C

 

   +8 +11 C

    8-13 m/s

     3-8 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2298
RUB - 67.4711 CHF - 1.1504
GBP - 0.8915 NOK - 9.3260
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12