respublika.lt
LRDT LYRAS

Laimė likti gyvamnuotraukos (3)

2019 sausio mėn. 30 d. 10:45:37
Živilė KAVALIAUSKAITĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė

Šiaulietis Juozas Mocius - vienas iš septynių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų, šiemet įvertintas „Laisvės“ premija. Mirties bausmė, pakeista į 25 metus lagerio ir 5 metus be teisių, 17 metų darbo šachtoje - tik keletas skaičių iš 94-erių šiauliečio gyvenimo. „Gyvenau, kaip žmogus privalo gyventi. Buvo skaudžių, buvo juodų, buvo džiaugsmingų dienų. Kiekvieno žmogaus biografijoje, o tuo labiau valstybės istorijoje, yra įvairiausių spalvų. Mus palietė toks laikotarpis“, - sako J.Mocius.

 

Keturi broliai

„Laisvės“ premija septyniems partizanams buvo įteikta Sausio 13-ąją, per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. J.Mocius rodo ir dovanų gautą Trispalvę bei ant sienos pakabintą „Laisvės“ skulptūros bareljefą.

„Didvyriškų nuopelnų nepadariau, bet kad nudžiugau - tai taip, - apie apdovanojimą sako J.Mocius. - Kad būčiau troškęs dešimtmečiais, taip nepasakysi - žmogus turi būti kuklus. Malonu, kad kartu buvo įvertinta visa laisvės kovų veikla.“

J.Mociaus tėviškė - Dapkūnų kaime, netoli Meškuičių. Ūkininkų Onos ir Juozo Mocių šeimoje užaugo keturi sūnūs ir dvi dukros, Juozas, gimęs 1924 m., - jauniausias.

J.Mocius rodo įrėmintus keturis pažymėjimus: tris kario savanorio, vieną laisvės kovų dalyvio. Tai - keturi broliai Mociai: Juozas, Stasys, Vytautas bei kunigas Algirdas.

J.Mocius kartu su vyriausiu broliu Vytautu 1943 m. įstojo į LLA (Lietuvos laisvės armija). 1944 m. pavasarį savanoriu išvyko į generolo P.Plechavičiaus vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklą. P.Plechavičiui paleidus rinktinę, grįžo namo.

1944 m. liepą, artėjant frontui, iš namų Dapkūnų kaime išvyko šešiese: mama, sesuo Augutė, brolis Vytautas su žmona, globota žydaitė Bernadeta ir Juozas. Tėvas liko saugoti namų. Brolį Stasį, dar vežimams nepajudėjus, išsivarė vokiečiai rinkti sužeistų ir žuvusių.

Mocių šeimos kelionė į Vakarus baigėsi Šakynoje. Šeima nusprendė sukti namo, o J.Mocius patraukė toliau. Vežimų voroje sutiko sesers Onutės šeimą. Kitas susitikimas jų laukė tik 1977 m., kai sesuo į Lietuvą atskrido iš JAV. Daugiau nebesimatė: kai 1992 m. buvusio klasės draugo Vytauto Tamošaičio dėka J.Mocius su sūnumi nuskrido į JAV, gyvas buvo likęs tik sūnėnas.

Iki šiol J.Mociaus atmintyje įstrigęs susitikimas JAV su poetu Bernardu Brazdžioniu: „Lyg būtum radęs brangakmenį.“ J.Mociaus brolis kunigas Algirdas 1957 metais per tardymus buvo prisipažinęs kaltu dėl klebonijoje rastų kelių B.Brazdžionio eilėraščių...

Stebuklų būna

J.Mociaus kovos krikštas - 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynės. Tikintis, užaugęs religingoje šeimoje J.Mocius sako tik Sedos mūšyje pirmą kartą tikrai nuoširdžiai meldęsis. Ir dabar tiki: jo malda buvo išklausyta.

Po kautynių gerų žmonių padedamas J.Mocius iškeliavo tėviškės link. Laimingai pasiekė tetos namus.

„Sako, stebuklų nėra! Yra, yra stebuklų! Ten randu savo brolį Vytautą! Dar didesnis stebuklas: atvažiavo brolis kunigas Algirdas! Gudresnis ir paruošęs fiktyvų dokumentą!“ - emocingai prisimena J.Mocius.

1944 m. rudenį J.Mocius persikėlė pas brolį kunigą į Viduklę. Pasijauninęs, kad nepaimtų į armiją, įsidarbino Viduklės pradžios mokykloje ir saugusiųjų progimnazijoje.

Kunigas Algirdas jau dirbo su pogrindžio spauda, partizanus lankydavo, klausė išpažinčių, dalijo komuniją.

A.Mocius buvo areštuotas du kartus ir abu kartus nuteistas po 10 metų. Po antros bausmės į Lietuvą grįžo 1967 m. 1979 m. kunigas, lydimas maldininkų, iš Meškuičių į Kryžių kalną atnešė kryžių. Mirė 1999 m., palaidotas Meškuičių bažnyčios šventoriuje.

Bausmė po žeme

J.Mocius pasitraukė į pogrindį 1945 m. liepą, rudenį įsijungė į „Lydžio“ rinktinę, buvo paskirtas štabo ūkio skyriaus viršininku, gavo suklastotus dokumentus Antano Jonaičio vardu ir partizanų buvo įpareigotas dirbti Eržvilko valsčiaus mokesčių inspektoriumi.

1946 m. kovą su visais dokumentais ir pinigais prisistatė rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkui Jonui Žičkui-Viksvai. Tapo partizanu, slėpėsi po „Alfo“, „Kabailos“, „Šviedrio“, „Rainio“ slapyvardžiais. Spausdino „Laisvės varpą“, atsišaukimus, raštus. Dalyvavo kautynėse prie Eržvilko, Gaurės apylinkėse.

1947 m. sausio 18-ąją, išdavus kankinimų neatlaikiusiam ryšininkui, buvo suimti trise: Jonas Mačiulis-Skaisgiris, Jonas Rimšas-Šarūnas ir J.Mocius.

Prasidėjo 11 tardymo mėnesių. Nuosprendis: už tėvynės išdavimą ir antivalstybinę veiklą skiriama mirties bausmė. Po pauzės pranešta, kad remiantis 1947 m. įsaku, mirties bausmė keičiama į 25 metus lagerio ir 5 metus be teisių.

Komijos krašte J.Mocius praleido 28 metus, 17 metų dirbo Intos (Komija) šachtose, dar 11 metų - paviršiuje. Šachtoje J.Mocius patyrė dar vieną stebuklą, kai visai prieš nosį atskilęs gal 1,5 tonos uolos luitas tik brūkštelėjo.

Brangia istorine nuotrauka J.Mocius vadina įamžintas velykines pamaldas 120 metrų požemyje: šv. Mišias aukojo kunigas Kazimieras Vasiliauskas. Kad KGB neatpažintų, nuotraukoje maldininkai nufotografuoti iš nugaros.

Ilgai laukta diena išaušo 1957 m. rugsėjo 3-iąją: J.Mocius išėjo iš lagerio, bet turėjo likti neribotam laikui Intoje. Tais pačiais metais vedė politinę kalinę Leokadiją Stankevičiūtę - „Levutę iš Dzūkijos“.

Mocių šeimos džiaugsmas tremtyje - sūnus Rimutis ir dukra Linutė. Gimimas ir laidojimas lydėjo drauge: kapinėse amžino poilsio atgulė dar du kūdikiai.

Tamsiausios ir šviesiausios akimirkos

Kada buvo tamsiausias gyvenimo laikas? J.Mocius nedvejoja: baisiausias gyvenime buvo tardymas. Tai, ko žodžiais neįmanoma atpasakoti: patirti kančias, pasityčiojimą, žmogaus išniekinimą.

„Patarlė sako: žmogus gyveni, mokaisi ir kvailas miršti. Atrodo, tokias baisybes pergyvenome, prie visko pripranti, pradedi vertinti kitaip, tų baisumų taip nebejauti.“

O kokios šviesiausios akimirkos? J.Mocius susimąsto. Viena iš šviesiausių - žinia, kad panaikinta mirties bausmė. Antras momentas, kai iš lagerio paleido. Nors niekur išvažiuoti nebuvo leidžiama: liko tremtis.

O šviesų šviesiausia - kai 1958 m. vasarą su žmona susiruošė atostogų į Lietuvą.

„Štai, po tiek laiko artinamės prie savo gimtosios žemės! Staiga pro langą pamačiau pirmą lietuvišką užrašą! Visas sudrebėjau. Ašaros ištryško. Ir skausmas, ir džiaugsmas. Mintyse ir žodžiuose kartojau: „Dieve, Dieve, aš vėl esu savo ir savo tėvų gimtojoje žemėj!“

Skausmas ir džiaugsmas, likęs iki šiol, sublizga ašaromis.

1976 m. Mocių šeima nelegaliai grįžo į Lietuvą - teisės tam neturėjo. Grįžo visa šeima. Atkaklumas ir rubliai galiausiai 1977 m. padėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir butą Šiauliuose.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, J.Mocius aktyviai įsijungė į atkurto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) veiklą, buvo išrinktas LLKS Prisikėlimo apygardos vadu. Jam suteiktas dimisijos kapitono laipsnis.

„Turėtų Lietuva gyvuoti“

- Kas jus palaikydavo sunkiausiomis akimirkomis?

- Religinis ir tautinis tikėjimas. Ir tėvų dvasia. Jie įdiegė pagarbą ir meilę tėvams, artimiesiems, gimtajam kraštui bei Tėvynei.

- Jautėte pareigą pasirinkti pogrindį?

- Tuometinių sąlygų apsuptyje kitoks supratimas, mąstymas ir negalėjo būti. Jeigu didžiosios tikrosios vertybės būdavo nuvertinamos arba nevertinamos iš viso, ką tada?

100 procentų idealizuoti aš niekuomet nepageidauju ir tai beveik neįmanoma. Gyvenimas yra gyvenimas, jis susideda ir iš teigiamų, ir iš neigiamų dalelyčių. Kaip jos panaudojamos, įgyvendinamos, priklauso individualiai - nuo kiekvieno.

- Kas jums šiandien teikia džiaugsmo?

- Sunkus klausimas. Jūsų apsilankymas džiaugsmas - tam tikras teigiamų jausmų sužadinimas, domėjimasis mūsų praeitimi. Nereiškia, kad Juozo pasakojimu - domėjimasis Lietuvos istorija.

Turėtų Lietuva gyvuoti. Kartais kraštutinumai užgožia tikruosius tikslus, kai nori vien sau gero, o kitam - nesvarbu. Bet asmenų be klaidų gyvenimo veikloje turbūt nebuvo ir nebus. Svarbu, kad jos būtų padaromos ne iš blogos valios, ne savo iniciatyva.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAISVINTI: Libijoje išlaisvinti 14 darbininkų iš Tuniso, kurie buvo pagrobti prieš kelias dienas; ketvirtadienį nežinomi ginkluoti žmonės sučiupo Tuniso piliečius, kai šie autobusu važiavo į darbą; buvo pranešta, kad pagrobėjai ketino iškeisti juos į Libijos pilietį, nuteistą Tunise už narkotikus.
  • BIATLONAS: JAV vykusių pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų mišrioje estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda - Vytautas Strolia, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalja Kočergina - buvo aplenkta ratu ir užėmė 17-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 C

  -1 C

 

  0 C

+4 C

+2 C

 

+4   +7 C

3-4 m/s

1-2 m/s

 

 6 m/s