respublika.lt
 

Kunigas, statęs Lietuvos valstybės pamatus

2019 kovo mėn. 11 d. 08:00:11
Romas BACEVIČIUS

Liudvinavo bažnyčios šventoriuje ilsisi iškilus dvasininkas filosofas ir visuomenės veikėjas kun. dr. Vincas Bartuška (1881 01 09 - 1956 01 28), kurio nuopelnai kuriant Lietuvą - ypač ryškūs.

×
nuotr. 1 nuotr.
Tautos Tarybos delegatai dr. Jonas Bielskis ir kun. dr. Vincas Bartuška 1916 metais. Nuotr. iš kunigo Vinco Bartuškos giminės albumo

 

V.Bartuška (Bartoškevičius) gimė Magdalenos Kasakaitytės ir Vincento Bartoškevičių šeimoje, Kazliškių kaime, Šunskų parapijoje, sodyboje, iš kurios jau buvo kilę du kunigai - tėtės brolis Juozas ir senelio brolis. Šeimoje augo dar du broliai ir trys seserys. Vincas lankė šalia namų esančią pradžios mokyklą, o 1893-1898 metais mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Paskui įstojo į Seinų kunigų seminariją.

Seinų kunigų seminariją V.Bartuška baigė 1903 metais, o 1904 m. vasario 28 dieną buvo įšventintas kunigu.

Kun. dr. V.Bartuškos sūnėnas, jo brolio Baltramiejaus sūnus, Marijampolėje gyvenęs apaštalinis protonotaras prof. dr. Vincas Bartuška pasakojo, kad įšventintas kunigu jo dėdė Vincas pirmiausia buvo paskirtas vikaru į Kaimelį. Keletą mėnesių pabuvęs Kaimelyje, dar pusantrų metų padirbėjo Ilguvoje. Čia ne kartą apie Lietuvos likimą kalbėjosi su Ilguvos dvaro savininku Mlynarskiu, kuris sulenkėjusių Lietuvos kunigaikščių ir bajorų žemes laikė lenkų žemėmis, o į lietuvius žiūrėjo kaip į lenkų priešus. Toks jo priešiškas nusistatymas Lietuvos atžvilgiu kunigą karo metais žadino labiau domėtis Lietuvos likimu. Su tokiomis mintimis kun. V. Bartuška vyskupo buvo išleistas studijuoti filosofijos Fribūro (Šveicarija) universitete. Čia jis studijavo 1905-1911 metais.

Šveicarijoje kun. V.Bartuška daug bendravo su vokiečių banko vicedirektoriumi Juliumi Hofmanu. Jis buvo gerai susipažinęs su Vokietijos kolonijų padėtimi, papasakojo apie jos ateities planus būti galinga valstybe. Kunigas bijojo Vokietijos įsigalėjimo Lietuvoje ir maldose prašė Dievo, kad neišsipildytų jos noras valdyti pasaulį. Jei Vokietija pasiektų savo tikslą, lietuviai sutirptų vokiečių jūroje.

1910 metais kun. V.Bartuška keliems mėnesiams studijų reikalais buvo nuvažiavęs į Petrapilį. Čia jam teko ir katalikų darbininkų dvasios reikalais pasirūpinti, sekmadieniais jiems šv. Mišias aukoti. Ten suprato, kad rusai tebesvajoja apie savo šalies didybę ir mano, kad yra nuskriausti, nes netekę kai kurių teritorijų, sakydavo, kad dar XV a. Vilnius buvęs rusišku miestu. O Gedimino, Algirdo ir Vytauto ainiai tirpsta rusų jūroje.

Svajojo apie Lietuvą, atsidūrė JAV


1911 metais kun. V.Bartuška Fribūre apsigynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Baigęs mokslus Šveicarijoje, turėjo vilties grįžti į Tėvynę ir, kaip yra rašęs savo atsiminimuose, „dirbti savo brolių garbei, Lietuvos galybei ir didybei“, tačiau vis dėlto netrukus išvyko į JAV, Pensilvaniją, kur tapo Mount Karmelio lietuvių parapijos klebonu.

Netrukus atskriejo žinia apie Europoje prasidėjusį karą. Politika Amerikos lietuviams prieš karą nerūpėjo, nes nebuvo nė vienos draugijos, kurios tikslas būtų buvęs visomis galimomis priemonėmis kovoti už Vilniaus seime paskelbtą Lietuvos autonomiją. Vis dėlto daugeliui patriotų kilo klausimas, kas bus su Lietuva? Prasidėjo ginčai ir susirašinėjimai, kol galiausiai nuspręsta 1914 m. spalio 21 d. sušaukti Amerikos lietuvių organizacijų politinį seimą Čikagoje. Seimas tarėsi tris dienas, buvo visokių siūlymų. Kun. V.Bartuška asmeniškai siekė neutralios, kitų valstybių garantuotos nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Politiniams Lietuvos klausimams svarstyti ir Amerikos lietuvių politinei sąmonei ugdyti Čikagos seimas nutarė steigti Tautos tarybą ir įkūrė Tautos Fondą, kuris turėjo rūpintis pašalpos teikimu nukentėjusiesiems nuo karo ir propaganda sukurti naują Lietuvos valdžią. Kun. V.Bartuška nuolat ragino JAV lietuvius siekti Tėvynės laisvės, o jai laimėti siūlė aukoti Tautos Fondui.

1916 metais nuspręsta ką nors pasiųsti į Lietuvą išsiaiškinti padėties. Į Lietuvą vykti turėjo kun. V.Bartuška ir dr. J.Bielskis. Reikėjo gauti kelionei reikalingus leidimus iš rusų ir vokiečių ambasadorių. Nebuvo aiškus vokiečių ambasadoriaus nusiteikimas dėl Rusijos piliečių (kuriais abu lietuviai buvo) įsileidimo į Vokietiją. Juk karo metu tokios kelionės buvo suprantamos kaip šnipinėjimas. Lietuvių bičiuliai tvirtino, kad vokiečiai jų neįsileisią į Lietuvą ir atkalbinėjo važiuoti. Mount Karmelio parapijiečiai buvo įsitikinę, kad jų klebonas jau niekada negrįš atgal.

Kelionė į Lietuvą

1916 m. kovo 16 d. abu išplaukė į Lietuvą. Pirmasis sustojimas buvo Kirkvalde (Anglija), po to Kopenhagoje, Stokholme, Berlyne. Galiausiai traukiniu, „grožėdamiesi“ pro langą griuvėsių vaizdais, lyg šešėliais po jais slankiojančiais žmonėmis, atvyko į Kauną. Okupacinė valdžia ilgai negalėjo patikėti, kokiu būdu buvo galima iš JAV patekti į Lietuvą ir gyrėsi juos galinti areštuoti.

Tada abu nusprendė vykti pas vokiečių civilinės valdžios Lietuvai ir Kuršui atstovą kunigaikštį Izenburgą von Birstein prašyti leidimo laisvai pasidairyti po Lietuvą ir ištirti padėtį. Dešinioji jo ranka Mohl Bartuškos ir Bielskio paprašė raštu pateikti jų planus ir vykdymo būdus.

Dvi savaitės, praleistos Kaune, leido susidaryti tikrą vaizdą apie Lietuvą. Lietuvoje tada buvo galima kalbėti lenkiškai ar vokiškai, o lietuviškai - draudžiama. Tas draudimas galiojo net vaikams. Tačiau mokyklose buvo dėstoma lietuvių kalba, nors vokiečių kalbai buvo teikiama privilegijų. Kun. V.Bartuška aplankė išdegintą tėviškę. Tėvai ir brolis Baltramiejus stebėjosi ir džiaugėsi netikėtai išvydę sūnų klajūną. Paskui jis aplankė Vyšnialaukyje gyvenusią seserį, Pilviškius, Sasnavą, Gižus, Marijampolę, Liudvinavą, Kalvariją, Keturvalakius, Vilkaviškį, Naumiestį. Sužinojo lietuvių nuomonę apie vokiečius ir išgirdo apie jų daromas šunybes. Ne tik kaimo žmonės, bet ir likusi inteligentija aiškino, ką privalo daryti Amerikos lietuviai, kad sušelptų vargstančią Tėvynę ir padėtų jai gauti laisvę. Niekas nenorėjo vokiečių viešpatavimo Lietuvoje. Nepageidaujamas buvo ir rusų grįžimas.

Vilniuje kun. V.Bartuška apsilankė pas arkivyskupijos administratorių kun. K.Michelkevičių, prašydamas jo pasirašyti Lietuvos kunigų laiške popiežiui Benediktui XV, kad šis paskirtų lietuvių dieną pasaulio katalikų bažnyčiose.

1916 m. gegužės 24 d. kun. V.Bartuška išvyko tvarkyti reikalų į Berlyną. Grįžęs į Kauną, už nelegalų laiško rašymą, ryšių su žmonėmis palaikymą ir lankymąsi be valdžios leidimo įvairiose Lietuvos vietose, trims dienoms buvo pasodintas į kalėjimą bei nubaustas 1000 markių bauda. Tačiau netrukus vokiečiai kunigą paleido, nes norėjo dalyvauti Pasaulio pavergtųjų tautų kongrese ir bijojo būti į jį nepakviesti. Vėliau Berlyne vokiečių pareigūnai atsiprašinėjo ir siūlė kunigui prašmatniausią viešbutį bei automobilį, pasisvečiuoti ilgiau, susipažinti su šalies kultūra.

1916 m. birželio 27-29 d. Šveicarijoje, Lozanoje, vyko Pavergtųjų tautų kongresas, kuriame dalyvavo 27 tautų atstovai. Jame kun. dr. V. Bartuška perskaitė Lietuvos visiškos nepriklausomybės reikalavimą.

Netrukus kun. V.Bartuška nuvyko į Romą ir aplankė popiežių Benediktą XV. Jam įteikė Lietuvos kunigų prašymą paskirti lietuvių dieną pasaulio katalikų bažnyčiose. Tiesa, prieš tai jį buvo aplankęs Martynas Yčas, kuris agentūroms klaidingai pranešė, kad Šventasis Tėvas tokią dieną jau paskelbė. Iš tiesų, po M.Yčo apsilankymo Popiežius tik buvo pažadėjęs remti lietuvius, tačiau jis lietuvių neskyrė nuo lenkų ir visa parama būtų atitekusi lenkams. Benediktas XV kun. V.Bartuškai sakė, kad duodami aukas lenkams pasaulio katalikai manė šelpsiantys ir lietuvius. Kunigui teko gelbėti padėtį ir papasakoti Šventajam Tėvui apie tikrąją lietuvių situaciją. Tada Benediktas XV pažadėjo skirti Lietuvių dieną.

Po šios misijos kun. dr. V.Bartuška su dr. J.Bielskiu turėjo grįžti į JAV, bet po metų jis vėl grįžo į Europą, dalyvavo Šveicarijoje vykusiose Tautos tarybos ir kitokiose konferencijose, ne kartą buvo jų vicepirmininku, sekretoriumi. 1917-1918 metais kunigas dirbo Šveicarijoje, Lietuvių informacijos biure Lozanoje, buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pasiuntinys Europoje. Jis daug nuveikė demaskuodamas lenkų, siekusių įrodyti, kad reikia atkurti Didžiąją Lenkiją nuo Baltijos iki Juodosios jūros, užmačias.

Vėl Tėvynėje


Karui pasibaigus, kun. V.Bartuška sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Klaipėdoje, leido politikos ir satyros laikraštį „Žaibas“, kuris netrukus buvo uždraustas. Paskui dar kuriam laikui buvo nuvykęs į JAV. Vėl sugrįžęs į Lietuvą, 1926-1928 metais ėjo pėstininkų pulko kapeliono pareigas, atliko kitus kunigui skirtus darbus.

Kun. dr. V.Bartuška yra parašęs knygas „Kelionė Lietuvon Didžiojo karo metu“ (1918) ir „Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus keliais. Kritiškas 1914-1919 metų įvykių ir asmenų įvertinimas“, atskiru leidiniu išspausdino savo disertacijos santrauką, keletą brošiūrų.

Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą, garbusis kunigas iš čia buvo išvarytas, jo namas atimtas, tad teko apsigyventi Kaune, išsinuomotame bute. Po karo, vėl sugrįžus sovietams, kun. V.Bartuškai neliko vietos ir Kaune. Tada jis išvyko pas gimines, 1947 metų vasarą apsigyveno Netičkampyje, pas brolį Joną, paskui persikėlė į Liudvinavą pas savo seserį.

1947-ųjų rudenį į Sibirą buvo ištremtas kunigo brolis Baltramiejus su žmona ir sūnumi, 1948-aisiais - brolis Jonas su žmona, dukra ir dviem sūnumis. 1949 metais septynerius metus kalėjimo gavo kunigo brolio Jono sūnus Jonas. 1951 metais ištremtas ir brolio Baltramiejaus sūnus Juozas su šeima. Buvo ištremta ir sesuo Liorentienė. Pats kunigas tremties išvengė galbūt todėl, kad buvo daug nukentėjęs nuo vokiečių, o ir savo knygoje apie 1914-1919 metų kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės kritiškų žodžių vokiečiams negailėjo.

Kun.V.Bartuška paskutines gyvenimo dienas leido pas Liudvinavo kleboną kun. Juozą Matulaitį. Jis mirė 1956 m. sausio 28 d. ir buvo palaidotas Liudvinavo bažnyčios šventoriuje.

Kaip pasakoja vyresni Liudvinavo gyventojai, kun. V.Bartuška, aukodamas šv. Mišias, per pamokslą, nebijodavo kalbėti apie Lietuvos istoriją, aukštindavo Tautos didvyrius, gėdindavo komunistus ir ateistus.

Parengta pagal „XXI amžius“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • „DYZELGEITAS“: Pietų Korėja skirs baudas bei kels baudžiamąsias bylas prieš „Volkswagen“ ir „Porsche“ dėl jų vaidmens „dyzelgeito“ skandale, kuomet daugybėje dyzelinių automobilių buvo įdiegta programinė įranga, padedanti sukčiauti dėl taršos emisijų.
  • SIRIJA: Sirijos džihadistai ir sąjungininkai sukilėliai antradienį pasitraukė iš svarbios strateginės teritorijos šiaurės vakaruose, kai prezidento B. Al Asado pajėgos surengė puolimą prieš džihadistų kontroliuojamą Idlibo regioną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar nustebtumėte, jeigu V.Pranckietis dėl posto taptų „socialdarbiečiu“?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +19 C

 +15 +17 C

 

 +10 +11 C

+23 +25 C

 +16 +17 C

 

 +19 +21 C

0-2 m/s

 0-4 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1103 PLN - 4.3702
RUB - 74.2984 CHF - 1.0884
GBP - 0.9158 NOK - 9.9658
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis