respublika.lt

2017 vasario 28, antradienis

K.Skebėra - patriotas, literatasnuotraukos (2)

2016 gruodžio mėn. 27 d. 08:55:05
Vaclovas Juodpusis, muzikologas

Birželis... Jis ateina ir vėl nutolsta. Atrodo, tą mėnesį esame gerai įsidėmėję, nes jis Lietuvai - ypač skausmingas.

 

Birželio 15-ąją, 1940-aisiais, sovietai, įvesdami savo kariuomenę į Lietuvą, paskandino žmones prievartos, veidmainystės ir kančių liūne. O jau po metų, birželio 14-ąją, darbščiausią mūsų visuomenės dalį, inteligentiją išdangino į Sibirą, į Rusijos šiaurę, kur kiekvienas patyrė neapsakomą kančią. Ir antrosios sovietų okupacijos metais toji rusiškoji kančių jūra neišseko. Ji gilėjo ir platėjo. Ją patyrė tūkstančiai savo gimtinę mylinčių lietuvių šviesuolių, ėjusių su Tauta ir jai tarnavusių. Tarp jų buvo ir Kazimieras Skebėra, nuostabi, Lietuvai pasiaukojusi asmenybė, kurią, atrodo, jau pradedame užmiršti, visuomenę nardinant į menkavertes gyvenimo intrigėles, plepalus, kuriais užtvindytos televizijų programos, kad tik niekas nebeskaitytų knygų, o mėgautųsi kuo išmoningiau parengtomis programomis.

Nerašyčiau apie šį šviesuolį, pasakorių, jei nebūčiau jo sutikęs, bendravęs. Stebino jis kiekvieną savo geranoriška, šviesia veido išraiška, nors buvo patyręs nežmogišką pažeminimą ir prievartą sovietinio rojaus citadelėje - Vorkutoje, taip pat Irkutsko srityje, kur išliko tik patys ištvermingiausieji. O jau patekti ten galėjo ir pateko visi, niekam nenusikaltę ir jokių piktadarybių niekam nepadarę. Kai vėl paėmiau į rankas K.Skebėros knygą „Reikėjo mūsų kančių“, išleistą 1990 metais, ir ją susikaupęs vėl perskaičiau, žavėdamasis autoriaus rašymo stiliumi, nepaprastai vaizdžiu pasakojimu, kuris parodo tikrąjį sovietijos veidą, visišką nužmogėjimą. Trumputėje šios solidžios 367 puslapių knygos įžangoje jis rašė, kad „mūsų tautoj nėra Lukų ir Matų, kurie pajėgtų aprašyti lietuvių kančias, išgyventas Vorkutoje, Solikamske, Magadane, Kazachstane, Sibirlage ir kitose Rusijos vietovėse. Tegul man atleis tie, kuriems šitai skaityt nemalonu, kad aš ėmiausi plunksnos aprašyti savo prisiminimams iki Vorkutos konclagerių ir ten. Šitų prisiminimų būt nebuvę, jei manęs nebūt raginę, prašę ir aš nebūčiau įsipareigojęs jausdamas atsakomybę dėl ateities ir mūsų tautos istorijos...“

Sąžiningai darbavęsis kaip lietuviškos enciklopedijos talkininkas, entuziastas, K.Skebėra buvo dirbtinai, kaip ir daugelis kitų, apkaltintas „antisovietinių atsišaukimų ir spaudos platinimu“. 1944-ųjų rudenį prasidėjo jo persekiojimas, įsiveržus į jo butą Kaune ir viską - „paveikslus, knygas, rūbus, apavą, suvenyrus, laikrodžius“ - išnešus ir išvežus mašina. O jis pats buvo sulaikytas, tardytas, uždarytas saugumo rūsiuose, dar apkaltintas ir priklausymu Lietuvos laisvės armijai ar Nacionaliniam liaudies frontui. Per vieną tardymą išgirdo ir tokį riksmą:

- Sunaikinsiu jus ir visus į jus panašius. Nuvešim ten, kur velniai vaikus peri. Ten vegetuosit, kančiose baigsit savo gyvenimą. Ir nemanykit, kad jūs toks vienas - visa jūsų tauta tokia. Kankinsiu jus, kad jūsų ainiai, kurie jau nebus lietuviai, žinotų, jog prieš didžiąją rusų tautą nereikia kelti rankos... Išnaikinsim viską iš pašaknų. Išvešim pas baltus lokius, o jau ten pamatysit...

Taigi taip K.Skebėra ir buvo „išlydėtas“ į Vorkutą, kurioje praleisti metai nuostabiai vaizdžiai aprašyti minėtoje knygoje, kuri paliudija, kad jo turėta puikios atminties.

Kai teko susitikti su K.Skebėra, išsikalbėjome ir apie lietuvių liaudies dainas. Ir tada jis prisiminė, kad jos ne kartą skambėjo ir Vorkutos lageryje. Tad, skaitydamas jo knygą „Reikėjo mūsų kančių“, suradau vaizdingą prisiminimą.

- Niekad neužmiršiu, - rašė K.Skebėra, - kaip mes, penki lietuviai, sulindom kamputin ant gultų, kur ir aš „butą“ turėjau. Po keleto nereikšmingų frazių P.Žilinskas pasiūlė uždainuoti. Šitas jo pasiūlymas tokiomis sąlygomis, kada mes nuvargę, sušalę, alkani, visad lyg nekenčiami žvėrys persekiojami, buvo toks jaudinantis... Bet žodis „daina“ nuskambėjo tarsi burtas, buvo labai magiškas. Daina atrodė būtina, reikalinga, neatplėšiama. Ji staiga tapo lyg duona, lyg tąja paike, apie kurią dieną ir naktį tik ir sapnuoji. Ir mes uždainavome. Širdy buvo liūdna, bet mes dainavome. Dainavom Aukštaitijoj labai populiarią „Subatos vakarėlį balnojau juodbėrėlį“. Kodėl ją, o ne kitą - ir šiandien nežinau. Nuostabu, visi penki ir visi iš skirtingų vietų, bet dainą, pirmąją dainą, tarpusavy nepasitarę, dainavome tarsi senas, gerai susidainavęs kvintetas. Po to dainavom „Kur tas šaltinėlis“, „Oi giria giria, girelė žalioji“. Dainavome pusbalsiu, visiškai užsimiršę, kad esame konclagery katorgininkai, kad esame labai alkani, kad aplink mirtis siaučia. Nematėm mus apstojusių iš kitų sekcijų atėjusių žmonių, kurie išlindo iš visų kampų tokie pat alkani kaip ir mes. Jie klausėsi ir braukė ašaras, nors nesuprato dainos žodžių, juos jaudino melodija. O mes vis dainavom ir dainavom. Tik užgirdę, kad prie vachtos klaikiai skamba mušamas pakabintas geležinkelio bėgis, supratom, jog jau 22 valanda... Mes nutilom - mums pasipylė katutės, komplimentai. Kalbėjo įvairių tautų žmonės...

Po tremties į Lietuvą sugrįžęs K.Skebėra Vilniuje, Dailės institute, įsidarbino pozuotoju. „Pozavo ir man, - yra pasakojęs skulptorius Vladas Vildžiūnas. - Jis buvo didelis įvairiausių istorijų - būtų ir nebūtų - pasakotojas.“

Žvelgdamas į K.Skebėrą skulptorius Antanas Kmieliauskas kūrė šv.Kristoforą. Ši jo skulptūra ir dabar puošia Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčios šventorių. Pozavo ir dailininkui A.Aleksandravičiui, kai šis kūrė lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio paminklinį portretą.

Beje, į jį, kaip charakteringų bruožų žmogų, žvelgė ir kiti to meto dailininkai. O rašytojas Vytautas Girdzijauskas, daug bendravęs su K.Skebėra, kaip savo romano „Danguje kitaip“ pagrindinio personažo prototipą matė kaip tik šį žmogų, kurį daug kas vadino keistuoliu, nors buvo beveik savamokslis, tačiau labai apsišvietęs, daug skaitęs, pasiaukojęs kraštotyrai, lietuvybei. Jaudina tai, kad 1988 metais gautą 30 tūkstančių rublių katorgininko kompensaciją jis paaukojo Vytauto Didžiojo universitetui. 1967 metų pabaigoje paleistas iš tremties K.Skebėra grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Širvintų rajone, netoli Bagaslaviškio esančiame Bagdyšių kaime, prie jo gyventos trobelės 1991 metais pastatytas kryžius. Domėjosi viskuo, kas vyko Lietuvoje. Sovietinis saugumas užfiksavo jį dalyvavus SSRS ir Vokietijos slaptųjų protokolų pasirašymo mitinge, kuris vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę gyveno Vilniuje, Stiklių gatvėje, o 2003 metų kovą palaidotas Širvintų rajono Šiaulių kaimo kapinėse. Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais, įgyvendindama projektą „Apie žodį - išlekiantį ir sugrįžtantį“, Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Taip pat Gelvonų miestelyje, prie kultūros namų, atidengta atminimo lenta.

Taigi kaip ryški asmenybė tebūna nepamirštamas Kazimieras Skebėra.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATIDARĖ: Širvintų rajone, Bartkuškio kaime, atidarytas naujas vaikų dienos centras, kuriame bus teikiamos kokybiškos užimtumo ir ugdymo paslaugos vaikams, skatinama pozityvi tėvystė.
  • PERTEKLIUS: šių metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 230,9 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP, praneša Finansų ministerija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Nuo ko mes tolstam? Ar ne nuo laisvės ir nepriklausomybės?
2. Pabėgėlius „integruoja“, išbėgančiais nesirūpina - kas? Valdžia, kurią išsirinkome
3. Kaip viskas pinga
4. Gavo valdžią - išvertė kailį
5. Buvusio ministro, buvusio Seimo nario K.Skrebio klausimas Vyriausybei: Kur dingsta mūsų pinigai?
6. Prie D.Grybauskaitės vagia mažiau... O prie A.Smetonos?
7. Signataras Z.Vaišvila: Ar tapo saugiau?
8. Latviją tuoj lenksime 3 kartus
9. R.Ozolas dar pavojingas
10. Lietuva jau sugriauta
11. R.Paksas: Ekonominės nepriklausomybės praradimo pradžia
12. Verslininkas D.Mockus: Norime sugrąžinti tai, kas teisėtai priklauso Lietuvai
13. Trys klausimai Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui
14. Ačiū už dovaną – dvikalbystę Vasario 16-osios proga
15. 1000000 eurų už Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą
16. Kodėl laimėjo Landsbergis?
17. Teismo abejonės: ar tikrai reikėjo uždaryti „Snorą“?
18. R.Paksas: Europos Sąjungai reikia gelbėtis nuo valstybių nepriklausomybės duobkasių
19. Visi laukė permainų. Ar sulaukė? Išskirtinis premjero S.Skvernelio interviu „Vakaro žinioms“
20. Kodėl žmonės nebetiki, kad dar valdo savo valstybę?
21. Z.Vaišvila: Griūva melo sistema
22. B.Bradauskas: Žinojau, kad politika nešvari, bet nesitikėjau, kad tokia
23. R.Paksas: Lietuvoje vykdoma operacija „Skatink emigraciją!“
24. Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterijos skyriaus viršininkė R.Kazėnienė: Vagys privalo sėdėti
25. Istorikas Č.Laurinavičius: Nuspręs Briuselis, ar reikia Basanavičiaus
reklama
darbas

Ar jau pajutote, kad veikia vaikų nemušimo įstatymas?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės teatruose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +1   +3 C

 +2   +4 C

 

   -1   +3 C

  +7   +10 C

  +5   +8 C

 

    +5   +7 C

    6-11 m/s

     5-10 m/s

 

      5-10 m/s

USD - 1.0587 PLN - 4.3148
RUB - 61.1026 CHF - 1.0664
GBP - 0.8528 NOK - 8.8383
reklama
pirtis