respublika.lt

Knygnešys ir advokatas Č.Petraškevičiusnuotraukos (4)

2016 balandžio mėn. 12 d. 08:51:07
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

Panevėžį garsino ne tik menininkai, kariškiai, mokytojai, bet ir advokatai. Vienas iš tokių - Česlovas Petraškevičius.

 

Būsimasis knygnešys, žymus advokatas ir visuomenės veikėjas Česlovas Petraškevičius gimė 1886-ųjų kovo 15 dieną Mitrišiūnų k. (Saločių vlsč., Biržų apskr.; dabar Pasvalio r.). Apie 1904 metus aukso medaliu jis baigė Rygos gimnaziją. Tačiau medalio negavo, nes buvo įtartas, kad veikia prieš caro valdžią. Mokydamasis Rygoje, Č.Petraškevičius priklausė lietuvių moksleivių socialdemokratų kuopelei „Šviesa“. Būdamas visai jaunas pradėjo dalyvauti ir knygnešių veikloje - platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo su Liudu Jakavičiumi, Kipru Bieliniu.

Tėvai sūnų, baigusį mokslus Rygoje, buvo numatę palikti dirbti ūkyje ir nelabai norėjo leisti mokytis toliau. Bet būdamas gabus Česlovas troško daugiau žinių, todėl 1906-aisiais įstojo studijuoti teisės į Petrapilio universitetą ir jį 1910 metais baigė I laipsnio diplomu. Mokėsi savo lėšomis, kartu dalyvavo slaptoje lietuvių studentų socialdemokratų veikloje.

Kadangi tuo metu Petrapilio universitete teisę dėstė garsūs carinės Rusijos teisininkai, Č.Petraškevičius gerai pasirengė būsimai juristo profesijai. Iš pradžių jis pradėjo praktiką pas žinomą advokatą, kriminalinės teisės žinovą Bobriščevą-Puškiną.

Vedė 1912 metais. Jo žmona buvo išsilavinusi moteris, neblogai išmaniusi statybos reikalus ir turėjusi svarų balsą vėliau Panevėžyje statant vasarvietę.

Baigęs mokslus Petrapilyje Č.Petraškevičius vertėsi advokato praktika. Pirmojo pasaulinio karo metais priklausė Petrapilio lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti, buvo valdybos narys. Dirbo ir Centriniame komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti - ėjo sekretoriaus pareigas. 1917-aisiais jis dirbo Petrapilio lietuvių Seime, Socialdemokratų frakcijoje.

1917 m., po Spalio perversmo, Č.Petraškevičius išvyko iš Petrapilio į Voronežą. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime, bet bičiuliams padedant Č.Petraškevičius buvo išlaisvintas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, dirbo Lietuvos atstovybėje.

Grįžęs į Lietuvą, trumpai pagyvenęs kitur, apsistojo Panevėžyje. Vertėsi advokato praktika. Šį darbą jis labai mėgo: buvo iškalbingas ir klientams puikiai atstovaudavo teisme. Būdamas pilietiškai aktyvus, dalyvavo vietos Socialdemokratų partijos veikloje. 1921 metais kaip jos atstovas buvo išrinktas į miesto tarybą.

Kaip Panevėžio miesto tarybos narys rūpinosi elektrinės statyba. Tuo reikalu buvo išvykęs į Berlyną. 1924-aisiais vėl pateko į Panevėžio miesto tarybą, kurios nariu išbuvo iki 1931 metų. 1924-aisiais išrinktas į Lietuvos miestų sąjungos valdybą ir buvo jos pirmininkas.

Kartu ir toliau Panevėžyje vertėsi advokato praktika. Iki 1933-iųjų prisiekusysis advokatas, po to, po teismų reformos, advokatas. Gyveno nuosavame name Sodų g.17. Prasidėjus sovietų okupacijai 1940-aisiais, turtas buvo nacionalizuotas, uždrausta verstis advokato praktika.

Siekdamas išvengti susidorojimų, Č.Petraškevičius paliko Panevėžį ir slapstėsi Kaune. Tik Lietuvos teritoriją užėmus nacistinės Vokietijos daliniams grįžo į Panevėžį. Turėjo 2 sūnus ir 2 dukteris, jauniausioji - dukra Onutė. Buvo geras tėvas ir labai darbštus.

1941 metai - lemtingi jo gyvenime. Rugsėjo 1-ąją, važiuodamas motociklu, susidūrė su akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko arklių tempiamu vežimu. Per avariją Č.Petraškevičiui sužeistas stuburas. Rugsėjo 2 d. ligoninėje jis mirė - gydytojai nebesugebėjo padėti. Jo kapas yra senosiose Panevėžio kapinėse (Apvaizdos takas). Visą gyvenimą buvęs kuklus, Č.Petraškevičius nenorėjo iškilmingų laidotuvių.

1943 metais namas Sodų g. grąžintas žmonai Onai Petraškevičienei. 1944 m. sugrįžus sovietų valdžiai, ji su vaikais pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje, vėliau JAV.

Nors pagal darbo specifiką Č.Petraškevičius gyveno mieste Sodų g. ir turėjo savą namą, visą laiką planavo įsigyti ir vasarnamį poilsiui bei susitikimams su draugais. Tad 1927-aisiais jis iš buvusio carinės Rusijos generolo Čaikovskio paveldėtojų nusipirko 20 ha sklypą, kuris tada buvo maždaug 3-4 km atstumu už miesto.

Natalija Čaikovskienė ir Zinaida Kavaliauskienė turėjo skolų - 6000 Lt skolos Žemės ūkio banke ir 5000 Lt vokiečių banke. Žemė buvo parduodama iš varžytynių. Č.Petraškevičius išpirko vekselius ir gana pigiai tą sklypą įsigijo.

1927 metais jis pradėjo statybos darbus. Jau liepos 7-ąją gavo leidimą betonuoti pamatus namui ir kūtei su daržine. Pagal kai kuriuos duomenis, statybos pabaiga laikomi 1934-ieji. Tačiau dar dalis pastatų iškilo ir 1934-1938 metais.

1935-aisiais Č.Petraškevičius gavo leidimą statyti medinį klojimą Pilies g. Sodyba buvo gražiai sutvarkyta - įrengti teniso kortai ir kitos sporto aikštelės. Antrame namo aukšte įrengtas šeimininko kabinetas, mansardoje buvo vaikų miegamieji. Svetainė ir valgomasis įkurta pirmame aukšte.

Ypač gražus pastato balkonas. Jame šeimos nariai galėjo kaitintis saulėje. Prie pagrindinio įėjimo buvo veranda, kur šeimininkas su svečiais mėgo gerti arbatą. Šioje sodyboje, kurią aplankydavo garsūs panevėžiečiai, Č.Petraškevičius ir jo šeima gyvendavo tik vasarą. Čia vykdavo įdomūs kultūriniai renginiai. Česlovas mėgo bendrauti su jaunais žmonėmis ir buvo jiems nemažas autoritetas.

1997-aisiais, atliekant pagrindinio pastato konstrukcijų tyrimus, AB „Vilniaus komprojektas“ specialistai nustatė, kad tai yra Lietuvoje vienintelis dviejų aukštų su mansarda ir bokštu medinis pastatas. Šiandien iš Č.Petraškevičiaus sodybos išlikę visi statiniai, išskyrus klojimą. Gamtos mokyklos bendruomenei inicijavus, 2007 metais šis pastatas kaip vietinės reikšmės objektas įrašytas į Nekilnojamojo kultūros paveldo Kultūros vertybių registrą.

Taigi iki mūsų dienų išlikęs pastatų komplektas primena buvusį garsų panevėžietį Č.Petraškevičių ir inteligentišką jo šeimą. Nors jis priklausė socialdemokratams, bet, kaip rašė jį pažinoję asmenys, nebuvo kraštutinių pažiūrų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠNIPAS: dėl kaltinimų šnipinėjimu Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) sulaikytas doktorantūros studentas Metju Hedžesas (Matthew Hedges) iš Didžiosios Britanijos trečiadienį teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, praneša BBC.
  • GROBSTĖ: Valstybinių miškų urėdija vidinio patikrinimo metu nustatė, kad viename iš regioninių padalinių darbuotojas galimai sistemingai ne vienerius metus klastojo dokumentus ir grobstė degalus; žala įmonei skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų, surinkta medžiaga perduodama teisėsaugos institucijoms.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Kiek nuo jūsų gyvenamosios vietos yra nutolusi artimiausia ligoninė?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -4   -1 C

   -3    0 C

 

   -2   +1 C

   0   +1 C

    -1  +2 C

 

   0   +4 C

 4-7 m/s

 2-3 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1421 PLN - 4.3177
RUB - 75.0039 CHF - 1.1328
GBP - 0.8891 NOK - 9.7135