respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Klarneto virtuozas, primenantis juvelyrąnuotraukos (1)

2014 kovo mėn. 22 d. 15:16:10
Vaclovas Juodpusis, muzikologas

Lietuvos profesionaliosios muzikinės kultūros kelias skaičiuoja vos antrąjį šimtmetį, tačiau jį aprėpti labai sunku. Kiekviena tos kultūros sritis turi savų grynuolių, kurių gyvenimas, taip pat ir darbas prisideda prie bendro mūsų valstybės įvaizdžio. Tokia, sakytume, yra ir profesoriaus Algirdo Budrio kasdienybė.


Profesoriaus Algirdo Budrio (gim. 1939 kovo 3 d. Radviliškio r.) kūrybinio gyvenimo kreivė nuo 1963 metų, kai baigė tuometę Lietuvos valstybinę konservatoriją, vis kilo ir kyla aukštyn. Prie to prisidėjo ir tobulinimasis asistentūros stažuotėje pas Sankt Peterburgo konservatorijos profesorių Vladimirą Krasaviną. Kasmet vis intensyviau dalyvauta Lietuvos muzikiniame gyvenime. Nuo 1958 metų net du dešimtmečius jo, kaip klarnetų grupės koncertmeisterio solisto, instrumentas skambėjo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Visą ketvirtį šimtmečio vadovauta Filharmonijos pučiamųjų kvintetui, nuo 1986-ųjų trejus metus buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovas ir direktorius, nuo 1992-ųjų beveik du dešimtmečius kaip meno vadovas į tarptautinę areną vedė valstybinį pučiamųjų instrumentų orkestrą „Trimitas“. Tą areną, kuri jam gerai pažįstama, nes dar 1970-1971 metais tobulinosi Paryžiuje pas garsų klarnetininką Ž.Lanselotą (J.Lancelot), o 1972-1975 metais buvo Kairo nacionalinės konservatorijos profesorius ekspertas. Kūrybiniai ryšiai su įvairių užsienio šalių koncertinėmis organizacijomis plėtėsi, savo įtaigiu muzikavimu jis stebino net pačius puikiausius ir pasaulyje pagarsėjusius šio instrumento atlikėjus, muzikos kritikus. Dar 1973 metais „Le Journal d’Egypte“ rašė: „A.Budrys, pačios aukščiausios klasės artistas virtuozas, primena juvelyrą, šlifuojantį deimantą. Iš savo instrumento jis išgauna įvairiausią skambesį, išreikšdamas subtilią jausmų atspalvių gamą - nuo švelnaus, šviesaus džiaugsmo iki gilaus liūdesio“.

A.Budrio puikų instrumento skambesį, virtuozišką techniką, muzikavimo gyvybę ir intelektą aukštai vertino ir vertina mūsų šalies muzikai: muzikologai Ona Narbutienė, Jonas Bruveris, Rimantas Gučas, Vytautė Markeliūnienė ir kiti. Dirigentė Margarita Dvarionaitė teisingai pasakė, kad „A.Budrys - pirmasis klarnetininkas mūsų respublikoje, plačiai išgarsinęs šį instrumentą, įrodęs jo lygiavertiškumą kitiems instrumentams. Priversti instrumentą paklusti tegali aukšto meninio meistriškumo atlikėjai“. O fleitininkas Algirdas Vizgirda apie A.Budrio muzikavimą atsiliepia taip: „Be galo malonus jo klarneto tembras. Grodamas ansamblyje taip ir lauki, kada pasigirs Budrio klarnetas. Iš karto įsilieja šilta, saulėta, auksinė spalva“. A.Budrio muzikinę patirtį aukštai vertinusi muzikologė O.Narbutienė tvirtino, kad „kalbėdami apie A.Budrį, kaip talentingą atlikėją, turime akcentuoti, kad tai ir puikus pedagogas, savo žiniomis, didžiule energija ir entuziazmu smarkiai pakylėjęs mūsų respublikos pūtikų profesinį lygį, padėjęs jiems išeiti į koncertinę estradą“. Prie šio proceso pastebimai prisidėjo A.Budrio inicijuoti ir kasmet vykdomi, jam vadovaujant vertinimo komisijoms, nacionaliniai Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursai. O meistriškumo kursus jis vedė Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje. Beje, dešimt kartų buvo JAV, didžiausiuose šios šalies universitetuose ne tik vedė meistriškumo kursus, bet ir rengė solinius koncertus. Žinant JAV pasiektą aukščiausią grojimo pučiamaisiais instrumentais lygį, toks mūsų šalies profesoriaus pripažinimas yra išskirtinis ir unikalus Lietuvos muzikinės kultūros padangėje.

Pastaraisiais metais intensyviai darbuodamasis kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius A.Budrys be atvangos dalyvauja užsienio ir Lietuvos muzikiniame gyvenime kaip solistas. Jis nuolat muzikuoja Lietuvoje vykstančiuose tarptautiniuose Vilniaus, Pažaislio, „Kristupo vasaros“, „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, „Muzika be sienų“, Tytuvėnų vasaros ir kituose festivaliuose. Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, pažymėdama jo nuopelnus, 2011 metų balandžio 18-19 dienomis surengė I Algirdo Budrio medinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursą. Taigi Lietuvos muzikinis gyvenimas tuo ir turtingas. Jo kartais ir nebeaprėpiame, nebesuspėjame suvokti, kad jo versmes kuria ir atskirų instrumentų virtuozai, į tą savojo instrumento švytėjimą einantys daug metų. Klarneto virtuozas profesorius A.Budrys minimas tarp geriausių pasaulyje šio instrumento atlikėjų, yra sukūręs ir įtvirtinęs Lietuvoje pučiamųjų instrumentų muzikos atlikėjų ugdymo sistemą ir tuo garsinantis Lietuvos vardą pasaulyje. Tad yra tvirtas pamatas teigti, kad per pusę šimtmečio sukurta patikima muzikavimo klarnetu ir kitais pučiamaisiais mokykla ir toliau ugdoma.

Dosjė

Algirdo Budrio klarnetas skambėjo 40-yje pasaulio valstybių. Ir ne po vieną kartą.

Jis išugdė apie 150 klarnetininkų. Tarp jų - Alžyro, Baltarusijos, Egipto, Rusijos, Kinijos, Portugalijos atlikėjai.
   
Jis pirmą kartą redagavo ir atliko daugiau kaip 20 lietuvių kompozitorių kūrinių klarnetui solo.

Su Lietuvos filharmonijos pučiamųjų kvintetu atliko apie 40 lietuvių kompozitorių kūrinių.
   
Radijo fondams įrašė daugiau kaip 50 pasaulinės klasikos kūrinių.

A.Budriui visą pluoštą kūrinių sukūrė ir dedikavo kompozitoriai J.Juzeliūnas, B.Gorbulskis, V.Barkauskas, A.Rekašius, O.Balakauskas, A.Šenderovas, F.Bajoras ir kiti.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIEMONĖS: Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams, taip pat ją taikyti elektromobiliams; šios priemonės, pasak ministerijos, svarbios šalies ūkio konkurencingumui ilguoju laikotarpiu.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1769 PLN - 4.2925
RUB - 78.0670 CHF - 1.1312
GBP - 0.8859 NOK - 9.5885
reklama
Ukis 2018