respublika.lt

Kėlęs iš sąstingio savo tautiečiusnuotraukos (2)

2019 liepos mėn. 12 d. 14:12:20
Vilmantas Krikštaponis, Parengta pagal „XXI amžius“

Vargu ar daug šiandieną rasime lietuvių šviesuolių, kurie be menkiausios materialinės naudos bei nuolat persekiojami dėl savo pažiūrų, aukotųsi vardan šviesesnės savo tautiečių ateities. Mumyse šiandien yra jaučiamas tautinio patriotizmo stygius. O kurgi berastum tikrą lietuvį patriotą? Didžiulė lietuvių patriotų plejada sutinkama tik XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vienas iš lietuvių tautos žadintojų yra kun. Aleksandras Burba, nuo kurio mirties praėjo daugiau kaip 120 metų.

 

Kun. A.Burba gimė 1854 m. spalio 30 d. Pailių kaime, Kruopių valsčiuje, Šiaulių apskrityje, ūkininkų Aleksandro Burbos ir Onos Badavičiūtės-Burbienės šeimoje.

Nėra iki šių dienų išlikusių duomenų, kiek dar (be Aleksandro) Burbų šeimoje augo vaikų. Žinoma tik tiek, kad Burbos, kaip ir daugelis kitų ūkininkų, buvo labai religingi žmonės, o šeimoje vyravo lietuviška dvasia, nors šeimos galva dažnai pirmenybę teikdavo lenkiškai kultūrai. Tai pažymi ir A.Burba laiške J.Šliūpui: „Nežinau kodėl, bet jau iš mažų dienų turėjau tokį prisirišimą prie lietuvybės ir pats to nesuprasdamas. Kada mane motina išmokino lietuviškų poterių ir prisakymų, mano tėvas buvo mane panorėjęs mokinti ir lenkiškai, bet aš nuo šito atsiprašiau su ašaromis“.

Mokslai

Burbos puoselėjo viltį, kad jų Aleksandrui skirta dvasininko dalia. Tad ėmė rūpintis savo sūnų leisti į mokslus. Pirmiausia A.Burbai teko lankyti Žagarės (1864-1865) bei Kruopių (1870-1873) pradžios mokyklas. Paskui mokslo pažinimo kelias būsimąjį kunigą 1877 metais nuvedė į Šiaulių berniukų gimnaziją. Čia mokslai jam sekėsi sunkiai, ir, tepasimokęs vos trejus metus, turėjo palikti gimnaziją.

Jei kokios naudos A.Burba Šiaulių gimnazijoje ir pasisėmė, tai tik lietuvybės, kurios čia niekada netrūko. Jei pradžioje būsimasis kunigas dar svyravo tarp lietuvybės ir lenkiškumo, vėliau tvirtai apsisprendė tapti lietuviu.

Metams bėgant, tvirtai apsisprendęs būti kunigu, kiek namuose prasilavinęs, A.Burba nutarė vykti į Vilnių ir stoti į tenykštę kunigų seminariją. Čia jam mokslai sekėsi palyginti gerai. Sėkmingai baigęs kunigų seminariją, 1882 m. spalio 13 d. A.Burba Vilniaus vyskupijos valdytojo vyskupo A.Beresnevičiaus buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Žaslių Šv.Jurgio bažnyčios parapiją.

Kova už lietuvybę Lietuvoje...

Ši parapija buvo grynai lietuviška, tačiau kaip ir visas Vilniaus kraštas lenkomanų kunigų ir vietos sulenkėjusių lietuvių dvasininkų buvo lenkinama.

Negalėdamas susitaikyti su tokia padėtimi lietuviškoje parapijoje, jaunasis kunigas neatidėliotinai ėmėsi lietuvinimo darbą dirbti, kad parapijiečiai, atsipalaidavę iš sąstingio pančių, pasijaustų esą lietuviai ir bažnyčioje. Savo nuosekliu tautiniu darbu kun. A.Burba sulaukė Žaslių parapijoje ir toli už jos ribų gero vardo tarp katalikų lietuvių ir lenkomanų išpuolių.

Nuolat lenkomanų skundžiamas bažnytinei ir civilinei valdžiai, 1883 metais kun. A.Burba buvo iškeltas į Vidiškių Švč. Trejybės parapiją, toliau paliekant vikaro pareigose. Tačiau Vidiškiuose A.Burbai taip ir neteko kiek ilgiau pabūti. Čia praleidęs vos kelis mėnesius, dėl tų pačių priežasčių kaip ir anksčiau, Vilniaus vyskupo K.Hrynevickio jis buvo iškeltas į labiau sulenkėjusią Labanoro Švč.Mergelės Marijos Gimimo parapiją klebono pareigoms. Lenkiška bažnytinė vyresnybė, nuolat sulenkėjusių dvarininkų skundžiamam kunigui ėmė daryti įvairiausius apribojimus. Kad šis negalėtų bendrauti su Vilniaus kunigų seminarijoje besimokiusiais lietuviais klierikais, A.Burbai buvo net uždrausta lankytis joje.

Kun. A.Burba, kur jam tik teko kunigauti, visur stengėsi suartėti su lietuviškai kalbančia liaudimi. Bendraudamas su ja, kunigas stengėsi suartėti, ne tik ištraukti iš tamsos ir alkoholio liūno, bet daugelį išmokė rašto. Keliaudamas per žmones, jis rinko tautosaką, užrašė apie 300 dainų, 10 pasakų bei 31 burtą. Prof. E.Volterio patartas, surinktą tautosaką jis nusiuntė Rusijos geografų draugijai į Peterburgą.

Svarbiausias negausios lietuvių inteligentijos siekis buvo atgauti savo niekieno nevaržomą spaudą. To siekė ir kun. A.Burba. Ypač optimistiškai jis sutiko 1883 metais pasirodžiusią Prūsų Lietuvoje leistą „Aušrą“, platindavo ir tarp tautiškai susipratusių savo parapijiečių.

Nustojus eiti „Aušrai“, pasirodė „Šviesa“, kurios bendradarbis buvo kun. A.Burba. Tačiau didžiausią pasitenkinimą jam sukėlė Varšuvos ir Maskvos universitetuose studijavusių lietuvių pradėtas leisti „Varpas“, kurio rėmėju, autoriumi ir platintoju jis tapo.

Kun. A.Burbai teko kovoti prieš du priešus - lenkintojus ir carinę valdžią - ir ta kova buvo nelygi. Nuolatiniai kilnojimai iš parapijos į parapiją jo nebaugino, netgi kėlė tautiškai nusiteikusio kunigo atkaklumą. Tautinė A.Burbos veikla išgąsdino prolenkišką Vilniaus vyskupijos vadovybę. Dar labiau nei anksčiau pasipylė prieš kunigą „litvomaną“ skundai, grasinimai bei anoniminiai laiškai. Negalėdama kitaip su nepaklusniuoju kunigu susidoroti, vyskupijos vadovybė kun. A.Burbą įskundė carinei valdžiai kaip priešišką buvusiai tvarkai asmenį. Tad 1886 m. lapkričio 11 d. kun. A.Burba buvo suimtas ir išvežtas į Gardino pranciškonų vienuolyną atgailauti. Taigi dvejus metus išbuvo tremtyje.

Prievarta atgailaudamas vienuolyne, kun. A.Burba nė nemanė nutraukti tautinės veiklos: uoliai mokėsi vokiečių kalbos, parašė autobiografinę poemą „Senkaus Jurgis“. Joje yra daug žodžių, skirtų tėvynei, jos praeičiai bei ją slegiančiai priespaudai.

Į laisvę kun. A.Burba išėjo 1888 m. spalio 29 d. ir iš karto buvo paskirtas vikaru į Adutiškio Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Tačiau ramybės nebuvo ir čia: kunigas nuolat buvo skundžiamas Vilniaus vyskupijos valdytojui vyskupui A.P.Audzijoniui, o vietos dvarininkui Bortkevičiui apskundus už tautinę veiklą Vilniaus gubernatoriui, kun. A.Burbą ketinta iškelti į Valkininkų Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią.

Kun. A.Burba bažnytinės vyriausybės nebepaklausė ir į Valkininkus nenuvyko. Jį į JAV atvykti kvietėsi buvęs „Aušros“ redaktorius J.Šliūpas bei tenykščiai lietuviai.

...ir iki pat mirties Amerikoje

Kad kun. A.Burba ketino emigruoti į JAV, nebuvo paslaptis, o ypač tarp lietuvių tautinio judėjimo veikėjų tėvynėje. Tarsi nujausdamas, kad santarvė tarp A.Burbos ir
J.Šliūpo bus laikina, varpininkas J.Gaidamavičius norėjo atkalbėti kunigą nuo plačiau neapmąstyto žingsnio.

Jeigu dar pradžioje kun. A.Burba svyravo: vykti į JAV ar ne, tai vėliau galutinai apsisprendė ir 1889 m. rugpjūčio 6 d. jis, iš Šenandoro lietuvių gavęs pinigų kelionei, pasirinko emigranto dalią.

Tik atvykęs į JAV kun. A.Burba pateko į gana keblią padėtį. Matydamas Plimuto parapijoje įsigalėjusių lenkų užsispyrimą, nenorėdamas atiduoti lietuvių parapijiečių pastarųjų įtakai, kun. A.Burba, leidus vyskupui O.Harai, pradėjo agituoti lietuvius statytis savo bažnyčią bei įkurti grynai lietuvišką parapiją.

1890 metais buvo padėtas pirmasis Plimuto Šv.Kazimiero bažnyčios kertinis akmuo, netrukus iškilo ir nedidelės, bet jaukios bažnyčios bokštas. Šioje susikurtoje ir pastatytoje bažnyčioje kun. A.Burba darbavosi iki pat gyvenimo pabaigos.

Stengdamasis sutelkti visus JAV lietuvius tautiniam darbui, kun. A.Burba neskirstė jų pagal pažiūras. Pats dažnai gyvendamas nepritekliuje, niekados neatsisakydavo, jei reikėdavo ką sušelpti. Jis finansiškai rėmė ir J.Šliūpą, kai šis studijavo mediciną J.Hopkinso universitete Baltimorėje.

Gyvendamas Amerikoje, kun. A.Burba neatsisakė švietėjiškos veiklos, iš tamsos bei sąstingio žadindamas tautiečius. Tai ir J.Šliūpas laiške J.Basanavičiui patvirtino: „Reikalai lietuvystės, regisi, čionai palengva, slenka į priešakį, toliaus vis taip pat einant, galima būtų laukti gerų daiktų iš pusės Amerikos lietuvių. Tik bėda, kad čion apšviestūnų per mažai (...). Tik kun. Burba žybsi kaip kokia žvaigždė tarpe tamsūnų“.

Jei pradžioje tiek kun. A.Burba, tiek ir J.Šliūpas tautiniame darbe reiškėsi vieningai, tai vėlesniais metais tarp jų ėmė ryškėti žymi takoskyra. Jos priežastimi tapo J.Šliūpo aktyviai propaguojama laisvamanybė, kuri ir suskaldė dviejų tautiečių draugystę. Kai kun. A.Burbos ir J.Šliūpo keliai kuriam laikui išsiskyrė, siekdamas ir toliau dirbti tautinį darbą, kun. A.Burba atsidėjo leidybinei-švietėjiškai veiklai. Dar 1890 metais jis išleido savo poezijos rinkinėlius „Lietuva“, „Lietuvio sapnas“ ir „Poną Bartkų“ („Senkaus Jurgio“ tęsinį - V. K.), kuriame autorius negailėjo aštrios kritikos įvairaus plauko lenkomanams, ypač sulenkėjusiai lietuvių dvarininkijai, kuriai, anot kun. A.Burbos, ne vieta gyventi Lietuvoje.

Kun. A.Burba bandė savo jėgas ir prozoje, rašydamas originalias ir versdamas iš latvių ir kitų užsienio kalbų apysakas: „Naujalenkis iš prievartos“, „Sesuo“, „Dzūkelio sapnas“, „Vienuolė“, „Už tėvynės meilę“, „Podukra kareivio“, „Sužieduotinė“ bei daug kitų, kurios atgulė Amerikoje leistos „Vienybės lietuvninkų“, Prūsų Lietuvoje leisto „Varpo“ bei savo 1894-1895 metais Plimute leisto laikraščio „Viltis“ puslapiuose.

Dar kunigaudamas tėvynėje kun. A.Burba buvo surinkęs nemažai lietuviškų dainų, kurias atsigabenęs į Ameriką, paruošė ir 1893 metais išleido atskira knyga „Lietuviškos dainos“. Jis suredagavo ir 1892 metais išleido S.Daukanto „Būdą“, o 1893 bei 1897 - „Lietuvos istorją“ (I ir II tomus). Kartu su kun. A.Miluku parengė ir išleido K.Donelaičio raštus bei paskelbė M.Davainio-Silvestraičio surinktą medžiagą S.Daukanto biografijai.

Kun. A.Burba buvo bene pirmasis mėgėjiško JAV lietuvių teatro organizatorius. Jam teko ne tik vaidinti mėgėjiško teatro scenoje, bet ir režisuoti vaidinimus.

Sunku šiandieną pasakyti, kiek kun. A.Burba dar būtų nuveikęs kilnių darbų lietuvybės labui, jei ne ankstyva jo mirtis 1898 m. kovo 27 d.

Kun. A.Burbos asmenybė, deja, nepelnytai šiandien yra primiršta tėvynėje. Sovietinės kolektyvizacijos metais išnyko kun. A.Burbos gimtasis Pailių kaimas, iki šiol tėvynėje nėra tinkamai pagerbtas šio šviesuolio atminimas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: šeštadienio vakarą Palangoje, nuo 20-ųjų 1006 km lenktynių pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį.
  • NELAIMĖ: šeštadienį nedideliam lėktuvui įsirėžus į pastatą Vokietijos pietvakariuose, žuvo trys žmonės, skelbia policijos pareigūnai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis