Keistas Franco Kafkos gyvenimasnuotraukos (1)

2018 liepos mėn. 16 d. 06:53:55 Perskaitė 2599

Prieš 135 metus, 1883 m. liepos 3-iąją Prahoje gimė vienas savičiausių XX a. rašytojų Francas Kafka (Franz Kafka). Jo kūriniuose vaizduojamas keistas, grėsmės ir baimės kupinas pasaulis, kuriame tikrovė pinasi su fantastika, tragizmas su grotesku, kasdienybė - su vizijomis. Savo kūryboje rašytojas akcentavo susvetimėjimą, neviltį, žmogaus vienišumą ir būties paradoksalumą, ją persmelkia absurdiškumas ir pasaulio baimė. Keistų kūrinių autoriaus gyvenimas taip pat buvo keistas. Ir trumpas. Bet pasigilinus į F.Kafkos biografiją galima suprasti, kaip jo galvoje gimė visi tie neįtikėtini, bauginantys vaizdiniai.

 

Gimtinę mylėjo ir jos nekentė

Francas Kafka gimė Prahoje, žydų šeimoje. Tautybė F.Kafkai keldavo nemažai problemų - tais laikais Prahoje neretai vykdavo žydų pogromai. „Visą dieną praleidau gatvėse, skęstančiose neapykantoje žydams“, - rašė F.Kafka laiške, teigdamas, kad vienintelis išsigelbėjimas - bėgti iš miesto. Jis svarstė: būtų natūralu palikti vietą, kurioje tavęs taip nekenčia, bet jis liko, savo didvyriškumą prilygindamas didvyriškumui tarakono, kurio niekas negali iškrapštyti iš vonios kambario. Padėtis buvo absurdiška dar ir tuo, kad Čekijos žydas rašė vokiečių kalba, kurios Čekijoje daug kas nekentė. Maža to, F.Kafka net tapo Prahos simboliu - miesto, kurį jis mylėjo, bet kartu tapatino su blogiu, išsunkusiu visas jo jėgas. Kaip rašė vienas iš vokiečių prozininkų jau F.Kafkai mirus, jam pasisekė, kad jis taip anksti mirė nuo tuberkuliozės ir nematė, kaip jo broliai yra varomi į koncentracijos stovyklas, deginami, laidojami gyvi bendruose kapuose.

Statybininkų šalmo „autorius“


Francas visą gyvenimą blaškėsi tarp literatūros ir teisės. Kaip teigė pats, viskas, kas nėra literatūra, jam atrodo visiškai beprasmiška, nenaudinga, tuščia. Bet despotiškas tėvas privertė savo užguitą, visko bijantį sūnų studijuoti teisę ir net įgyti jurisprudencijos daktaro laipsnį. Gavęs puikų išsilavinimą, F.Kafka pradėjo dirbti kukliu draudimo bendrovės klerku. Savo darbo nekentė, bet dirbdamas matė, kokios pavojingos yra darbo sąlygos statybose ir pramonėje, pateikė kai kuriuos siūlymus dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos, ir kai kurie jų buvo priimti, konkrečiai - dėl kieto šalmo dėvėjimo darbininkams. Už tai miestas jam įteikė specialų apdovanojimą.

Gėdijosi savo kūno

Nors F.Kafkos senelis buvo mėsininkas, rašytojas tapo vegetaru. Jį gąsdino paskerstų gyvulių kūnai, vien juos pamačius
F.Kafką apimdavo depresija. Kaip rašo tyrinėtojai, Kafkų giminėje visi pasižymėjo dideliu ūgiu. Pasakojama, kad senelis Jakobas Kafka galėjo įsikandęs pakelti miltų maišą. Šioje šeimoje visi buvo aukštaūgiai, net Franco seserys. O jis pats gėdijosi savo aukšto ūgio, dėl kurio jautėsi ne stiprus, o geibus, nerangus ir juokingas. Rašytoją kamavo žemas kraujospūdis, galvos skausmai, migrena, nemiga, jis labai gėdijosi savo kūno.

Bijojo moterų

F.Kafkos santykiai su moterimis buvo daugiau nei keisti. Nežiūrint to, kad įsimylėdavo dažnai, rašytojas moterų bijojo ir iki 26 metų artimų santykių neturėjo. Vėliau jo gyvenime pasirodė Felicija Bauer (Felice Bauer), visiškai negraži mergina, ir apie tai F.Kafka jai pareiškė jau per pirmąjį susitikimą. Per ketverius metus jis dukart piršosi Felicijai. Abu kartus F.Bauer sutiko, bet F.Kafka taip ir nepasiryžo tuoktis. Realus gyvenimas su moterimi jį nelabai traukė, labiau prie širdies jam buvo epistoliarinė romantika. Felicijos Bauer ir Franco Kafkos susirašinėjimas stebina savo jausmingumu, aistra, fantazijomis, todėl daugeliui jaunų merginų jų laiškai buvo įdomesni už patį meilės romaną. Bendraudamas su F.Bauer, Francas parašė nemažai kūrinių. Deja, tokia romantika tenkino tik rašytoją, o Felicija atvirai užsimindavo, kad nori šeimos ir vaikų. Ir vis dėlto santykiai nutrūko ne dėl F.Kafkos neryžtingumo. Rašydamas meilės laiškus F.Bauer, F.Kafka įsimylėjo jos draugę, bet pabandė tai nuslėpti. Viskas baigėsi tuo, kad abi moterys jį iškoneveikė kitiems girdint.

Prieš mirtį pasiryžo vesti

Vesti F.Kafka susiruošė tik sulaukęs 40 metų. Jo išrinktąja tapo 19-metė Dora Diamant, su kuria susipažino kurorte prie Baltijos jūros. Po 3 savaičių jie Berlyne apsigyveno kartu. Paskui Dora su Francu išvyko į Vienos priemiestį, kuriame buvo tuberkuliozės ligoninė, kurioje gydėsi F.Kafka. Jis parašė laišką mylimosios tėvui, maldaudamas kuo greičiau palaiminti jų santuoką. Bet Doros šeima nusprendė, kad 40-metis rašytojas, greitai mirsiantis nuo tuberkuliozės - ne geriausia partija jaunai merginai. Po vienuolikos mėnesių, prabėgusių po pažinties su Dora, rašytojas mirė ant jos rankų. O prieš mirtį F.Kafka visus savo dar neišleistus kūrinius atidavė draugui Maksui Brodui (Max Brod) ir privertė jį prisiekti, kad juos sudegins. Tuose kūriniuose atsispindėjo rašytojo baimė, fobijos ir mėginimai suvaldyti jį kankinusius jausmus. M.Brodas prašymo ne tik neišpildė, bet ir visaip stengėsi prisidėti prie F.Kafkos kūrybinio palikimo leidybos, jį reklamuoti. Taigi didžioji dalis F.Kafkos kūrybos buvo išleista autoriui jau mirus. Prahoje yra F.Kafkos namas muziejus, kuriame surinkti visi jo kūriniai. O kieme pastatytas keistas paminklas - dviejų besišlapinančių vyrų figūros...





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net