Kantrybė nuverčia kalnus

„Vakaro žinios” pradeda rubriką „Hobis”, kurioje kiekvieną šeštadienį pasakosime apie paprastus žmones, žavinčius neįprastais pomėgiais. Skaitytojai kviečiami skambinti, rašyti redakcijai ir pasidalyti savo atradimais.

Stebinantis optimizmas

„Vakaro žinių” redakciją neseniai pasiekė laiškas moters, kuri gali užkrėsti optimizmu net ir didžiausius pesimistus. Išėjusi į pensiją ji ne tik, kad nesiskundžia gyvenimu, bet dar ir sužavi į jos namus užėjusius. Mat moteris prieš kelerius metus atrado neįprastą hobį - kryželiu siuvinėti didelius paveikslus (1m x 0,65 cm), kuriems padaryti reikia vidutiniškai 3-4 mėnesių.

Nors Vilkaviškyje gyvenanti Aldona Virbickienė nelaiko savęs menininke, o mintis siuvinėti paveikslus, anot jos, kilo atsitiktinai, pamatę jos darbus žmonės jais be galo žavisi. „Aš nieko nemoku, bet ką paimu, tą darau iš širdies. Žmonės stebisi, sako, kad aš menininkė. Tikrai gyvenime nebuvau menininkė, bet ėmiau ir padariau”, - nuoširdžiai pasakoja ji.

Šiuo metu savamokslė moteris turi išsiuvinėjusi trylika paveikslų. Didžiausias paveikslas „Nojaus arka” pareikalavo net aštuonių mėnesių darbo, tačiau moteris kantrybės turi daug, todėl nepraranda entuziazmo. „Kai siuvinėju, galiu nevalgyti, nieko nedirbti, bet siuvinėti galiu nuolat. Būna, kad iki vienuolikos valandų siuvinėju be sustojimo,” - pilna džiaugsmo pasakojo moteris.

Per dieną ji išsiuvinėja maždaug degtukų dėžutės dydžio plotelį. Jei drobė stambesnė, šiek tiek daugiau. O kai siuvinėjo gyvūnus „Nojaus arkai”, mažytę kiaulytę reikėjo siuvinėti tris dienas. Moters aistra savo hobiui ir užsispyrimas žavi. „Kai siuvinėju ir vis labiau ryškėja vaizdas, imu dar labiau grožėtis, tad dar daugiau siuvinėju”, - pasakojo moteris. Ne tik talentas, bet ir darbas bei kantrybė, anot jos, gali daryti stebuklus. Aldona ir pati nustebo, kai kartą pabandžiusi siuvinėti pamatė, kad paveikslas išėjo gražus.

Džiaugsmo netrūksta

Nors norinčių paveikslus pirkti užtenka, jų Aldona neparduoda, nes pinigai jai nėra svarbiausias dalykas. Darbus ji siuvinėja savo vaikams, anūkams ir net proanūkiams. „Tegul su mano inicialais šie paveikslai lieka jiems. Galės jais grožėtis ir tai bus mano palikimas po mirties. Jei juos ištiks kokia bėda, kokia operacija, jie visada galės mano darbus parduoti”, - teigė pašnekovė. Moteris turi pakankamai didelę svetainę, todėl ji svajoja visą ją iškabinti savo paveikslais.

Paklausta, ką galėtų patarti tiems senjorams, kurie išėję į pensiją nuobodžiauja, o ir apskritai visiems, kurie liūdi ir nežino, ką veikti, Aldona pažeria daugybę pasiūlymų. „Aš noriu parodyti, kad ir šitokiame amžiuje žmogus gali kažkuo užsiimti. Daug ką galima veikti, užsiimti įvairiausiais rankdarbiais. Galima megzti, drožinėti, skaptuoti. Labai norėčiau ir pinti, nes visokias grožybes išpinti galima. Tik noro reikia, - optimizmu trykšta Aldona. - Mėgstu visokius rankdarbius, tik tiek, kad laiko nėra viskam. O žmonės depresiją dėl to ir gauna, kad neturi, ką veikti. O man tik duokit, aš galiu daug ką padaryti, tik kad laiko būtų. Man diena per trumpa. Yra žmonių, kurie guli ir bėdavojasi, kad skauda tą ar kitą, bet žmogus turi kažką veikti, tada ir tą skausmą pamiršti.”