respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Kaip buvo auklėjami Rusijos imperatoriainuotraukos (1)

2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 17:21:49
Milda KUNSKAITĖ

Kad būsimųjų monarchų auklėjimas yra ypatinga misija, buvo suvokta Jekaterinos II epochoje. Imperatorės manymu, jo trūkumas ir buvo visų ydų priežastis. Tuo laiku ir buvo suformuluoti sosto įpėdinių ir didžiųjų kunigaikščių ugdymo pagrindiniai principai.

 

Rusijos švietimo sistema susiformavo valdant carui Aleksejui Michailovičiui. Pirmieji apsišvietę įpėdiniai - caraitis Ivanas Aleksejevičius ir caraitė Sofja Aleksejevna - mokėsi pagal 1687 m. Maskvoje atidarytos Slavų-graikų-lotynų akademijos programą. Caraitė Sofja buvo laikoma viena labiausiai apsišvietusių Rusijos moterų ir demonstravo gebėjimus sėkmingai valdyti valstybę. Vis dėlto jos išsimokslinimas nepadėjo politinėje kovoje įveikti nesistemingą išsilavinimą įgijusio Petro Aleksejevičiaus.

Skaitymas ir užsienio kalbos

„Rūmų pedagogikos“ sistemoje didelę reikšmę turėjo pomėgio skaityti bei mokytis senųjų ir naujųjų kalbų ugdymas. Caraičio Pavelo auklėtojas F.Bechtejevas savo mažajam auklėtiniui sukūrė ypatingą abėcėlę, kurios raidės buvo nulietos iš švino ir atrodė kaip kareivėliai. Kitas būdas sudominti mažąjį kunigaikštį skaitymu buvo laikraštuko leidimas, kuriame F.Bechtejevas rašė apie visus, net nereikšmingiausius paties Pavelo poelgius.

Užsienio kalbų mokymas buvo grindžiamas tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, kuriems ta kalba buvo gimtoji. Jie būdavo kuo anksčiau įtraukiami į karališkųjų kūdikių personalo sąrašus, ir rezultatų nereikėdavo ilgai laukti. Apie savo ketverių metų anūką Aleksandrą Jekaterina rašė, kad jis gerai supranta vokiškai ir dar geriau prancūziškai ar angliškai.

Kad kalbų mokymas būtų geriau susistemintas, mokyti Aleksandro buvo pakviestas šveicaras Frederikas Sezaras de Laharpas (Frederic Cesar de La Harpe), sosto įpėdiniui parengęs milžinišką rekomenduojamos literatūros sąrašą. Sąrašo pagrindą sudarė antikinės istorijos ir filosofijos knygos su nurodymais, kurias lotyniškų tekstų dalis reikia perskaityti originalo kalba. „Didysis kunigaikštis Aleksandras Pavlovičius skaito stropiai, ir kai turinys jam patinka arba sukelia smalsumą, jo galima klausytis su malonumu“, - taip F. de Laharpas apibūdino auklėtinio laimėjimus mokantis kalbų.

Fiziniai pratimai

Fizinis lavinimas ir apribojimai buvo neatskiriama didžiųjų kunigaikščių auklėjimo dalis nuo ankstyviausios vaikystės. Jekaterina neslėpė nuoskaudos, prisimindama apie tai, kad neturėjo galimybės užkirsti kelio pernelyg uoliai ir didžia dalimi nemokšiškai mažojo Pavelo auklyčių ir mamelių globai - „rūpinimusi jis buvo tiesiog dusinamas“. Jos anūkai - Aleksandras ir Konstantinas - priešingai, buvo grūdinami, nuo vaikystės pratinami prie šalčio. Buvo uždrausta didžiuosius kunigaikščius permaitinti - jie valgydavo griežtai nustatytu laiku. Miegojo jie ant kietų čiužinių kambaryje, kuriame visada buvo daug šviesos ir oro. Po vaikų kambario langais buvo šaudoma iš patrankos, kad berniukai įprastų prie šaižių garsų. Sosto įpėdiniai buvo mokomi šokti, jodinėti, fechtuotis, taip pat gimnastikos pratimų, kurie, pasak garsaus XIX a. pedagogo K.Groto, jaunam žmogui suteikia galimybę „naudotis savo fizinėmis jėgomis“.

Darbinis auklėjimas

Sosto paveldėtojų darbinio auklėjimo tradicijos taip pat buvo įdiegtos XVIII a. Būsimasis imperatorius Pavelas I, kaip ir jo prosenelis, mėgo dirbti tekinimo staklėmis. Jo sūnus Aleksandras dar būdamas vaikas skaldė malkas, arė, pjovė žolę, kasė lysves, atlikdavo vežiko, dailidės, dažytojo darbus. Fizinis darbas buvo neatskiriama caro vaikų dienotvarkės dalis iki pat 1918 metų: imperatoriaus Nikolajaus II, jau netekusio valdžios, dienoraštyje kasdien minimi darbai, kuriuos caro šeima atlieka ne kieno nors verčiama, o savo noru.

Labdara

„Būkite nuolaidūs, prieinami, užjaučiantys ir liberalūs, mylėkite žmones“ - taip ant „Telemacho“ egzemplioriaus, skirto anūkui, Jekaterina apibendrino savybes, kuriomis, kaip jai atrodė, turėjo pasižymėti būsimasis monarchas. Viena iš „sosto įpėdinio vertų“ skatinimo formų, kurią didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Nikolajevičiui (būsimajam Aleksandrui II) taikė jo mokytojas K.Merderis, buvo teisė finansiškai padėti skurstančioms šeimoms. Šią teisę reikėjo užsitarnauti puikiu pažangumu per pusmetį.

Pilietinė pareiga

Užrašuose, įteiktuose Jekaterinai, jos anūko Aleksandro mokytojas šveicaras F. de Laharpas išdėstė savo pažiūras į monarcho pilietines dorybes: svarbiausia iš jų buvo atsakomybės už savo valdinių likimą suvokimas. Todėl mokant jį įvairiausių dalykų (o didieji kunigaikščiai be humanitarinių mokslų taip pat mokėsi eksperimentinės fizikos, chemijos, matematikos, geografijos, astronomijos ir t.t.) negalima išleisti iš akių to, kad valdovas turi būti ne fizikas, gamtininkas ar teisininkas, o pirmiausia - „doras žmogus ir išprusęs pilietis“.

Asmeninis pavyzdys

Kadangi visi carų vaikai buvo mokomi namuose, auklėtojų asmenybės turėjo didžiulės reikšmės formuojant būsimojo monarcho pasaulėžiūrą, jie tapdavo jiems artimais žmonėmis, kone giminėmis. Parinkti mokytojus didiesiems kunigaikščiams buvo labai atsakingas uždavinys: tikdavo tik „gero elgesio, grįsto sveiku protu ir sąžiningumu, asmenys, kurie mokėtų su vaikais elgtis maloniai ir meiliai“. Auklėtojai tai suvokdavo kaip jiems suteiktą didžiausią garbę ir kartu didžiausią atsakomybę. „Imperatorius davė man tai, kas man ir visai Rusijai yra brangiausia - sūnų, sosto įpėdinį. Tepadeda man Dievas atlikti mano didį darbą“, - artimiesiems rašė Karlas Merderis.

Savo ruožtu kilmingieji auklėtiniai mokytojams atsimokėdavo nuoširdžiu prieraišumu. Iš K.Merderio dienoraščių matyti, kad jam susirgus Aleksandras Nikolajevičius neslėpė nuoširdžios užuojautos mokytojui: „Matydamas mane silpną ir kenčiantį, jis apsipildavo ašaromis, ir tik jėga jį buvo galima nuvesti nuo mano lovos“.

Bendravimas su bendraamžiais

1858 m. parengtame „Ypatingo sprendimo dėl didžiųjų kunigaikščių mokymo projekte“ atskirai buvo aptarta galimybė caro vaikus mokyti bendraamžių būryje. Penki šeši jaunuoliai, išrinkti burtų keliu iš geriausių Peterburgo ir Maskvos mokymo įstaigų auklėtinių, gaudavo teisę mokytis vienoje klasėje su būsimuoju monarchu. Per vasaros atostogas sosto įpėdinio bendraklasiams buvo leidžiama su juo dalyvauti bendrose išvykose į gamtą ir jūrą ir kartu mankštintis. Be galimybės draugiškai bendrauti su bendraamžiais, svarbus bendro mokymosi pranašumas buvo konkuravimo atmosfera auditorijoje. Jos rezultatas turėjo būti ne tik mokymosi sėkmė, bet ir protinio darbo įgūdis, didžiųjų kunigaikščių valios ir charakterio ugdymas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIEMONĖS: Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams, taip pat ją taikyti elektromobiliams; šios priemonės, pasak ministerijos, svarbios šalies ūkio konkurencingumui ilguoju laikotarpiu.
  • DOVANOS: šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos nepriklausomybės simbolį - Laisvės varpą ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1769 PLN - 4.2925
RUB - 78.0670 CHF - 1.1312
GBP - 0.8859 NOK - 9.5885
reklama
Ukis 2018