respublika.lt

2017 liepos 25, antradienis

J.Moigis - vaikščiojantis teisingumasnuotraukos (1)

2015 spalio mėn. 26 d. 08:37:06
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS

Jonas Moigis buvo kilęs iš garsios šeimos ir buvo labai mylimas paprastų panevėžiečių. Jis stengdavosi padėti neturtingiems ir nuskriaustiems žmonėms.

 

J.Moigis gimė Panevėžyje 1867 m. lapkričio 25 d. Tado Anupro Moigio ir Liudvikos Liucijos Eidrigevičiūtės šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje 1878-1886 m. Vėliau studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Remiantis kitais duomenimis - Gamtos fakultete. Vėliau perėjo į Teisės fakultetą. Tuo metu Maskvoje susikūrė lietuvių studentų draugija. Į ją įstojo ir J.Moigis. Jo pažiūras formavo giminaičiai, kurie aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Universitete mokėsi iki 1891 m. Tais pačiais metais už dalyvavimą studentų veikloje, nukreiptoje prieš carinį režimą, iš universiteto buvo pašalintas. Mokslus baigė Jaroslavlyje 1892 m. Tais pačiais metais vedė Konstansiją Piotuch-Kublickaitę. Jos tėvas dvarininkas dalyvavo 1863-1864 m. sukilime ir buvo nuteistas kalėti 10 metų. Kalėjo keliuose carinės Rusijos kalėjimuose, ten ir mirė.

Baigęs mokslus J.Moigis pradėjo darbą Smolensko apygardos teisme. Jame sėkmingai kopė karjeros laiptais ir tapo apygardos teismo nariu. Čia susikūrus lietuvių komitetui tapo jo pirmininku. Aktyviai rūpinosi lietuviais pabėgėliais Smolensko mieste. Čia suorganizavo lietuvių batalioną kartu su Žilinsku ir Nasvyčiu. J.Moigio butas Smolenske buvo lietuvybės židinys. Jame rinkdavosi pažangūs lietuviai. Pirmojo pasaulinio karo metais Smolenske buvo nemažai pabėgėlių iš Lietuvos. Dauguma gyveno labai sunkiai. J.Moigis ir jo žmona Konstansija kiek galėdami stengėsi jiems padėti. Patardavo ir įvairiais juridiniais klausimais, kiek galėdavo, šelpdavo ir materialiai. Po spalio perversmo padėtis Smolenske tapo sudėtinga. J.Moigis pasitraukė iš apygardos teismo. Dirbo įvairius darbus. Mieste pamažu pradėjo trūkti maisto produktų. 1920 m. buvo suimtas už darbą lietuvių naudai ir laikomas kalėjimo kameroje. Tikrieji suėmimo motyvai nebuvo labai aiškūs. Remiantis kitais duomenimis, suimtas 1919 m. Jam grėsė sušaudymas. Tik K.Griniaus, prof. V.Mačio ir daktaro Andriaus Domaševičiaus dėka pavyko išsilaisvinti. Tuo metu A.Domaševičius dirbo to kalėjimo gydytoju. Prie jo išlaisvinimo prisidėjo ir Lietuvos Vyriausybė.

1921 m. išvyko į Lietuvą ir tapo Panevėžio apskrities valdybos teisininku. Nuo 1922 m. dirbo Panevėžio miesto notaru. Šias pareigas ėjo iki mirties. Panevėžyje J.Moigis aktyviai dalyvavo visuomeninime gyvenime. Buvo miesto tarybos narys. Jis buvo išrinktas į trečiąją miesto tarybą 1924 m. Išrinktas ir į ketvirtąją miesto tarybą 1931 m. J.Moigio kadencija truko iki 1934 m. Ypač aktyviai dalyvavo kalinių globos veikloje. Buvo šios organizacijos vienas pagrindinių rėmėjų ir pirmininkas. Savo lėšomis rėmė beturčius ir bedarbius. Buvo Vilniui vaduoti sąjungos, skautų rėmėjų ir kitų organizacijų narys. Buvo ligonių kasų valdybos pirmininku ir rūpinosi pastato ligonių kasų valdyba. Palaikė gerus ryšius su ligonių kasų direktoriumi K.Jasiukaičiu. Buvo Panevėžyje gimtajam kraštui tirti draugijos narys. Buvo žinomas kolekcininkas ir jo kolekcija padovanota Panevėžio mieste steigiamam muziejui.

J.Moigis buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Konstansija susilaukė 5 vaikų. Šeimoje augo 3 sūnūs Vytautas (1892-1914), Algirdas (1895-1959) ir Kazimieras (1896-1914), dukros Irena (1899-1989) ir Gražina (1906-2004). Du sūnūs Vytautas ir Kazimieras mirė jauni Pirmojo pasaulinio karo metais.

Su pirmąja žmona jis gyveno Rusijoje. Antroji žmona Karolina Dziubandauskaitė. Su ja susituokė jau Panevėžyje 1926 m. Ji augino jo dukras. Šeima Panevėžyje gyveno gana kukliai. Dalis nemažo pastato buvo nuomojama. Notaro kontora buvo kitoje vietoje. Mirė 1933 m. liepos 8 d. Karaliaučiaus klinikose. Ten gydėsi širdies negalavimus. Buvo pargabentas į Panevėžį ir liepos 13 d. iškilmingai palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse.

J.Moigis buvo geros širdies žmogus ir vadinamas vaikščiojančiu teisingumu. Jam mirus ypač gedėjo tie, kuriais jis rūpinosi nemažai metų. Jam mirus užuojautą pareiškė ir Panevėžio kalėjimo kalinių grupė.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PENKTA: Samsune vykstančių kurčiųjų olimpinių žaidynių orientavimosi sporto moterų vidutinės trasos varžybose antradienį lietuvė Adrija Atgalainė užėmė penktąją vietą.
  • JAUNIKLIAI: Lietuvos zoologijos sode lankytojai jau gali pamatyti du perukuotųjų tamarinų jauniklius, gimusius balandžio mėnesį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar gerai, jog valdžia nori riboti cukraus vartojimą?

balsuoti rezultatai

Kur dažniausiai vasarą perkate vaisius ir daržoves?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +12  +16 C

   +14  +16 C

 

   +16  +18 C

   +20   +25 C

  +24  +26 C

 

   +21  +25 C

    3-6 m/s

     2-7 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1648 PLN - 4.2408
RUB - 69.8567 CHF - 1.1020
GBP - 0.8935 NOK - 9.3525
reklama
Labas vasara
reklama
Rokiškio pienas 2017.06