respublika.lt
 

Jis buvo nenuilstantis Laisvės karysnuotraukos (3)

2019 rugsėjo mėn. 08 d. 12:00:42
Ričardas ČEKUTIS

Lygiai prieš metus - rugsėjo 7-ąją - į amžinybę iškeliavo 1941 metų birželio 22-28 d. sukilimo dalyvis, 1944-1954 politinis kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas Jonas Algirdas Antanaitis. Net ir sunkiausiomis okupacijos sąlygomis jis tvirtai žinojo, kad Lietuva kada nors atsities ir visos Laisvės kovotojų sudėtos aukos neliks beprasmės.

×
nuotr. 2 nuotr.
J.A.Antanaičio šeimos asmeninio albumo nuotr.

 

Bolševikmetis

Dar besimokydamas Joniškio gimnazijoje J.A.Antanaitis buvo aktyvus ateitininkas. O bolševikams okupavus Lietuvą, jis iškart įsijungė į pasipriešinimo judėjimą - įstojo į pogrindyje organizuojamą Lietuvių aktyvistų frontą (LAF).

Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, jis jau sukilėlių gretose dalyvavo kovinėse operacijose Kauno senamiestyje. Išvadavus Kauną, J.A.Antanaitis gavo vieno iš sukilimo vadovų Leono Prapuolenio pavedimą konsultuoti Joniškio sukilėlius, kurie turėjo atkurti valdymo struktūras, organizuoti ūkinę veiklą ir pan., todėl jis išvyko į tėviškę. Jo paties prisiminimais, svarbiausia buvo perteikti LAF principinį nusistatymą, kad visi teisiniai klausimai būtų sprendžiami tik teisinėmis priemonėmis, nebūtų jokių asmeniškumų bei bevaldystės. Netrukus J.A.Antanaičiui pasiūlius, Joniškio aktyvistai birželio 28 d. posėdyje nutarė sudaryti teisines komisijas, kurios nagrinėtų klausimus, susijusius su teisėsauga.

„Galiu visa širdimi paliudyti: mums nerūpėjo nei asmeninis kerštas, nei koks sąskaitų suvedinėjimas, nei kokia asmeninė nauda. Todėl sukilimas pirmiausia buvo moralinė visos lietuvių tautos pergalė, kainavusi daugiau kaip tūkstančio jaunų žmonių gyvybes, kurių atminimą privalome saugoti, - kažkada šių eilučių autoriui sakė J.A.Antanaitis, pasakodamas apie 1941-ųjų sukilimo motyvus. - Birželio sukilimo poveikis Lietuvos ateičiai ir visai visuomenei buvo labai didelis: žmonės suprato, kad jie patys gali ir turi spręsti savo valstybės reikalus. O juk svarbiausia, kad buvo padėti tvirti valstybingumo ir pilietiškumo pagrindai. Tas iš kartos į kartą perduodamas valstybingumo siekis pagaliau mums padėjo ir 1990 m. kovo 11-ąją atkurti Nepriklausomybę.“

Naujos audros

Vokiečių okupacijos metais J.A.Antanaitis toliau dalyvavo pogrindinėje ateitininkų ir Lietuvių fronto veikloje.

1944 m. vasarą pasitraukęs į vokiečių vis dar užimtą Žemaitiją, J.A.Antanaitis kartu su bendražygiais ieškojo kelių, kaip atnaujinti išblaškytą pogrindį. Spalio pradžioje sovietų armijai atnaujinus puolimą, J.A.Antanaitis atsiskyrė nuo tėvų, kurie traukėsi toliau. Praleidęs frontą, jis atvyko į Kauną, kur atsikuriančiame universitete buvo priimtas dėstytoju. Sugrįžęs į sovietų užimtą laikinąją sostinę, įsijungė į iniciatyvinę grupę, įsteigusią politinę organizaciją - Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT). Kartu su bendraminčiais atgaivino Studentų ateitininkų sąjungos veiklą, buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku.

1945 m. balandį prasidėjo LIT narių areštai. Po dviejų mėnesių J.A.Antanaitis buvo suimtas bei nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. 1946 m. pradžioje jis išvežtas į Komijos ASSR centrinėje dalyje besikuriantį miško kirtimo lagerį.

Nuo mirties jį išgelbėjo įgyta kvalifikacija, nes lietuvis tremtinys buvo įdarbintas Šiaurės geležinkelio statybos projektavimo kontoroje. 1949 m., pradėjus organizuoti ypatingojo režimo lagerius, jis buvo išgabentas į Vorkutą, kur dirbo projektavimo kontoroje. Po Stalino mirties, dar nepasibaigus bausmės atlikimo laikui, J.A.Antanaitis išgabentas į Komijos sostinę Syktyvkarą, kur ypač nepalankiomis geologinėmis sąlygomis turėjo projektuoti svarbiausius miesto pastatus.

Lietuvoje

1956 m. pabaigoje J.A.Antanaičiui buvo leista sugrįžti į Lietuvą. Turėdamas didžiulę patirtį, jis daug padarė projektuodamas ir gerindamas statybų techniką: 18 metų dirbo Pramonės statybos projektavimo institute vyriausiuoju konstruktoriumi, 3 metus - Statybos ministerijos projektų ekspertizės skyriaus viršininku, nuo 1981 m. dalyvavo monolitinės statybos diegimo ir mokslinio tyrimo darbuose.

Dar prieš Nepriklausomybės atkūrimą J.A.Antanaitis aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, pasisakė už vokiškąjį valstybės atkūrimo modelį ir labai išgyveno, kad politikai nuėjo kitu keliu. Šių eilučių autoriui jis sakė: „Viena didžiausių blogybių - kad buvo sužlugdyta Vakarų Vokietijos politikų ir mokslininkų pagalba rengiant atkurtos Lietuvos ekonomikos reformą. Nebuvo atsižvelgta į teoriją ir praktiką socialinės rinkos ekonomikos, kurią kitados sukūrė Konrado Adenauerio krikščionys demokratai. O jie tai darė remdamiesi tiek mokslininkų darbais, tiek ir Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu. Juk šeštojo dešimtmečio pradžioje vokiečiai per tai pasiekė tiesiog ekonomikos stebuklą: karo nuniokota ir apiplėšta Vokietija tapo viena labiausiai klestinčių pasaulio šalių. Vokiečių patirtimi pasinaudojo Japonija, Taivanas, Singapūras, bet tik ne mes.“

Pasak J.A.Antanaičio, taip nutiko dėl to, jog buvo patikėta „netikrais pranašais“: „Kol vokiečiai vykdė veiksmingas ekonomikos reformas, visos Rytų Europos šalys komunistinės propagandos buvo įtikintos, kad vokiečių ekonomikos stebuklas yra ne pačių vokiečių pastangų, o Maršalo plano sėkmė, todėl ir po Nepriklausomybės atkūrimo šios šalys pradėjo ieškoti kitokių reformos būdų. Žlugus mitui apie šviesų komunizmo rytojų, pirmiausia Rusijos ir Čekoslovakijos „reformatoriai“ veržėsi į kapitalizmo rojų, jau pasitelkę vedlius iš vadinamosios Čikagos ekonomikos mokyklos. Šitie pasiūlė tariamai patrauklų būdą, kaip iš socialistinės ūkio sistemos grįžti į kapitalistinę, būtent daryti atvirkščiai, nei darė bolševikai, t.y. valstybės turtą dykai išdalyti privatiems savininkams. Ypač šiuo būdu susižavėjo Lietuvos „reformatoriai“. Jie vien apie 70 proc. valstybinio turto, kuris niekada neturėjo jokių savininkų, išdalijo už investicinius čekius. Iš esmės tai tapo „džiunglių ekonomika“. Prigijęs terminas „prichvatizacija“ bene tiksliausiai nusako šios „reformos“ esmę - juk turtą vėl susigrobė senoji nomenklatūra. Niekas to nekalba, bet ūkio griūtis tuo metu buvo katastrofiška: dar iki įvedant litą 1993 m. pabaigoje, Lietuvos BVP sumažėjo 45 proc. Vokietijoje taip buvo tik po karo...“

Dar 2013 metais interviu „Respublikai“ nenuilstantis Laisvės karys išsakė savo valstybės suklestėjimo viziją: „Jaunimas turi suvokti, kad Lietuvos valstybė yra vertybė, kurios niekas negali pakeisti, nes ji saugo ir puoselėja unikalią lietuvių kultūrą, kuri turi ne tik gilias šaknis praeityje, o savo veržlumu yra nukreipta ir į ateitį. Asmenybė gali suklestėti tik toje kultūrinėje aplinkoje, kurioje ji brendo. Jaunimas, stodamas į kovą su tarpstančiu blogiu, turi remtis ankstesnių kovojusių kartų pavyzdžiu. Šią kovą yra pašventinęs didvyrių kraujas, pralietas siekiant amžinųjų idealų“.

Kiti biografijos faktai

J.A.Antanaitis gimė 1921 m. rugpjūčio 19 d. Rimšoniuose, Pakruojo rajone. 1932 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Joniškio gimnaziją. 1939 m. ją baigė ir pradėjo studijuoti Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. 1944 m. birželio mėn. baigęs studijas, įgijo statybos inžinieriaus specialybę ir gavo nukreipimą į doktorantūrą Vienos (Austrija) aukštojoje technikos mokykloje.

Jis yra 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvis, o nuo 1942 m. dalyvavo pogrindinėje Lietuvių fronto veikloje. 1945 m. vasarą jį suėmė sovietinis saugumas ir nuteisė už politinę veiklą. Iki 1954 m. jis kalėjo šiaurėje, daugiausia Vorkutos specialaus režimo lageryje. 1957 m. sugrįžęs į Lietuvą, dirbo projektuotoju.

1995 m. tapo Seimo nariu, čia dirbo Ekonomikos komitete. Į Seimą J.A.Antanaitis balotiravosi kaip nuosaikus krikščionis demokratas bendrame sąraše su atsikuriančiais socialdemokratais. Juos jungė bendra programa „Į pilnutinę demokratiją“, kuri buvo iškiliausių Lietuvos mąstytojų vizija, paskelbta Lietuvių fronto bičiulių vardu 1955 m.

J.A.Antanaitis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos medaliu „Už nuopelnus“.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LYGIOSIOS: Lietuvos futbolo A lygos 24-ojo turo rungtynės šeštadienį tarp Vilniaus „Riterių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1).
  • 3x3: Šeštadienį Taivane prasidėjusį trijulių (3x3) krepšinio turnyrą „Sukhbaatara Challenger“ pergalingai pradėjo Šakių „Gulbelės“ klubas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

reklama
Ūkis