respublika.lt

Jadvyga Dobrovolskaitė-Tiknienė (6)

2016 liepos mėn. 06 d. 08:44:29
Anelė BUTKUVIENĖ

Bėgantis laikas nusineša į užmarštį įvykius ir asmenybes, kurie gyveno greta mūsų. Gyveno neafišuodami savo veiklos, nuveiktų darbų, svarbių ir reikšmingų tautos išlikimo ir pasipriešinimo istorijoje. Vienas iš tokių reikšmingų darbų buvo Slaptų aukštojo mokslo kursų įkūrimas ir veikla Antrojo pasaulinio karo metais, naciams uždarius aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Vargu ar daug kas Lietuvoje žino šį svarbų pasipriešinimo nacistiniams okupantams faktą, ar žino vardus tų žmonių, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu, gyvybe pasiaukojo pavojingam darbui.

 

1943 m. pradžioje Vokietija pralaimėjo mūšį prie Stalingrado. Nuostoliai buvo milžiniški, Vokietijai stigo šaukiamojo amžiaus kareivių. Todėl ne tik Vokietijoje, bet ir okupuotuose kraštuose buvo paskelbta totalinė mobilizacija. Lietuvos šviesuomenė mobilizacijai nepritarė, ragino studentus ir moksleivius slėptis. Nacių planai Lietuvoje žlugo, nes jaunimas mobilizacijos vengė. Todėl 1943 m. kovo 16 d. okupantai suėmė 48 Lietuvos inteligentus ir įkalino Štuthofo koncentracijos stovykloje. Kovo 15-17 d. naciai uždarė Vilniaus ir Kauno universitetus kaip pagrindinius pasipriešinimo okupacinei valdžiai židinius. Oficialiai buvo paskelbta, kad „universitetai uždaromi norint apsaugoti sveikai galvojančią lietuvių tautos dalį nuo politikuojančių intelektualų įtakos.“

Patriotiškai nusiteikę Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai nepakluso okupantų reikalavimams. Universiteto profesoriaus Kazimiero Baršausko (1904-1964) iniciatyva 1943 m. rudenį buvo įkurti Slapti technikos kursai su statybos ir technologijos skyriais. Juose buvo mokomasi pagal Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto pirmojo kurso programą. Profesorius Baršauskas paskatino Medicinos fakulteto Anatomijos katedros asistentę Jadvygą Dobrovolskaitę-Tiknienę organizuoti slaptus medicinos kursus.

Jadvyga Tiknenė buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tai buvo jauna, studentų mėgstama dėstytoja, talentinga ir perspektyvi mokslininkė, publikavusi savo pirmuosius mokslinius darbus. Svarbų vaidmenį suvaidino jos charakterio bruožai: patriotiškumas, pilietinės pareigos supratimas, drąsa, išskirtinis pareigingumas.

Jadvyga Dobrovolskaitė-Tiknienė gimė 1912 m. Radviliškyje Antano Dobrovolsko ir Elenos Steponavičiūtės šeimoje. Tėvas buvo geležinkelininkas. Dobrovolskas iš pirmosios santuokos turėjo tris dukteris, o po žmonos mirties vedė velionės seserį. Antroje santuokoje, be Jadvygos, augo sūnus Algirdas Mykolas, vėliau žinomas kaip Tėvas Stanislovas. Savo jaunesnįjį broliuką Jadvyga labai mylėjo, jį globojo. Kai „ispankos“ epidemija nusinešė mamos Elenos gyvybę, tėvas vedė Stefaniją Kryževičiūtę. Pamotė vaikais labai rūpinosi, Jadvygos vaikystė buvo šviesi ir laiminga.

1931 m. mergina baigė Šiaulių gimnaziją. 1931-1936 m. studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1936 m. dirbo fakulteto Anatomijos katedroje, pradžioje demonstratore, vėliau asistente. Apie jaunosios medikės kvalifikacijas byloja tas faktas, kad ją pasirinko anatomijos pradininkas Lietuvoje profesorius Jurgis Žilinskas (1885 -1957), apie kurio reiklumą sklido legendos. Pasakojama, kad anatomijos egzamino pas profesorių iš karto neišlaikė net jo žmona. 1940 m. Jadvyga Dobrovolskaitė ištekėjo už chirurgo Prano Tikniaus.

1943 m. rudenį Jadvyga Tiknienė organizavo slaptus kursus. Jie pradėjo veikti lapkričio mėnesį ir oficialiai buvo įforminti kaip Kauno suaugusiųjų instituto Medicinos technikų skyrius, turėjęs rengti karo medicinos felčerius. Programą patvirtino okupacinės nacių valdžios sudaryta komisija. Programa buvo fiktyvi, pagal ją nevyko nei vienas užsiėmimas. Mokymasis vyko pagal Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto pirmojo kurso programą. Slaptuosius medicinos kursus lankė 160 asmenų - 144 tikrieji ir 16 laisvų klausytojų. Šie jauni žmonės ne tik galėjo mokytis, bet ir išsigelbėjo nuo privalomosios reicho darbo tarnybos.

Klausytojams dėstė profesoriai A.Purėnas - chemiją, K.Baršauskas ir Ignas Končius (1886-1975) - fiziką, asistentė J.Tiknienė - anatomiją, lektorius Viktoras Geležaitis - vokiečių kalbą. Paskaitos ir pratybos vykdavo vakarais universiteto Medicinos fakulteto patalpose (dabar Mickevičiaus g.9), Chemijos institute (Radvilėnų plentas 19), Veterinarijos akademijoje (Tilžės g.18). Auditorijos buvo nekūrenamos, transporto nebuvo, iš vienų rūmų į kitus klausytojai eidavo pėsčiomis.

Jadvyga Tiknienė ne tik dėstė anatomiją, bet ir sprendė visus organizacinius klausimus, globojo klausytojus. Po daugelio metų vienas kursų klausytojų gydytojas Vladas Dambrauskas atsiminimuose rašė: „Į ją kreipdavomės visais klausimais, net ir asmeniškais [...] Kasdien su ja susitikdavom paskaitose, per pratybas prozektoriume, preparuodami lavonus. Globėja iš tiesų užsiimdavo su mumis gerokai daugiau valandų, nei pagal tvarkaraštį būdavo numatyta, ypač prozektoriumo pratybose. Žinių reikalaudavo kaip ir visi, bet jautėme ir atlaidumą, ji suprasdavo nelengvą mūsų buitį.“ Su didele meile ir pagarba savo mokytojus prisiminė gydytoja Donata Stukaitė: „Mes laikėme profesorių Baršauską savo mokslo tėvu, o gydytoją J.Tiknienę - motina. Ir visi mūsų susitikimai po 10, 15 ir daugiau metų siejosi su mūsų tėvų vardais ir jų pasiaukojimu sunkiais okupacijos metais ruošiant naują inteligentų kartą.“

Klausytojams grėsė nuolatinis pavojus, jei nacių valdžia būtų sužinojusi apie tikrąjį mokymo turinį kursuose. Jadvyga Tiknienė savo atsiminimuose rašė: „Kiekviena diena buvo pilna pavojų ir kiekviena diena galėjo būti paskutinė tiek studentams, tiek dėstytojams“. Kelis kartus kursų darbą tikrino aukšti nacių pareigūnai, laimė, skundikų ir išdavikų neatsirado.

Slaptųjų medicinos kursų klausytojai iki galo išklausė visas disciplinas ir atliko praktines užduotis pagal Medicinos fakulteto I kurso programą. 1944 m. rugsėjo 1 d. universiteto Senato sprendimu jie tapo Medicinos fakulteto antro kurso studentais. Deja, nemažą klausytojų dalį išblaškė istorijos skersvėjai: vieni pasitraukė į Vakarus, kiti pakliuvo į lagerius, treti įsitraukė į rezistencinį judėjimą.

1947 m. Medicinos fakulteto Stomatologijos skyrių baigė 53 absolventai, iš jų 14 buvusių kursų klausytojų. 1948 m. iš Medicinos skyrių baigusių 76 absolventų - 38 buvę kursų klausytojai. Tai būsimieji profesoriai Vacys Sadauskas, Elena Stalioraitytė, vaikų kardiologė D.Stukaitė ir kt. Slaptų medicinos kursų organizatorės ir vadovės Jadvygos Dobrovolskaitės-Tiknienės ir juose dėsčiusių pedagogų atsidavimas, darbas rizikuojant ne tik saugumu, bet ir gyvybe, nenuėjo veltui. Aukštojo mokslo tęstinumas buvo išsaugotas. Pokario Lietuvoje labai trūko gydytojų, buvę Slaptų medicinos kursų klausytojai, tapę diplomuotais medikais, bent iš dalies užpildė šią spragą.

Lietuva 1944 m. vasarą antrą kartą buvo TSRS okupuota. Kauno universitete 1944 m. rudenį prasidėjo užsiėmimai, Jadvyga Tiknienė tęsė darbą Anatomijos katedroje, nes didysis jos gyvenimo pašaukimas buvo pedagoginis darbas, kurį ji dirbo 52 metus (104 semestrus).

Darbo krūvis buvo labai didelis, trūko specialistų, todėl ji dar dirbo Kūno kultūros instituto (KKI) Anatomijos katedroje ir gydytoja pediatre, nes Kaune po karo liko tik dešimt vaikų gydytojų. Antraeiles pediatrės pareigas ji ėjo 26 metus. Poliklinikoje priimdavo apie 30 vaikų, kitus lankydavo namuose pėsčiomis, nes transporto nebuvo. Niekada neatsisakydavo aplankyti ligoniukų, visur dirbo su didele atsakomybe ir meile.

1948 m. rudenį Jadvygai Tiknienei ir katedros vedėjui docentui Artūrui Jurgučiui buvo pareikšti papeikimai „už stoką tarybinio budrumo“. Netrukus ji kaip politiškai nepatikima buvo atleista iš darbo universiteto Medicinos fakultete. Darbo universitete neteko ir vyras Pranas Tiknius. Jadvyga Tiknienė iki 1979 m. dirbo KKI Anatomijos katedroje. Keliolika metų buvo katedros vedėja, 1973 m. jai suteiktas docento vardas. Iš anatomijos srities publikavo mokslinių straipsnių, parengė vadovėlių, mokomųjų knygų, su kolegomis kūrė anatomijos terminus. Dalyvaudavo respublikinėse ir sąjunginėse konferencijose. Jos pastangomis buvo sukaupta daug anatomijos eksponatų, palengvinančių studentams mokymąsi. Savo dėstomą discipliną labai mėgo ir visada tvirtindavo, kad anatomija be medicinos gali gyvuoti, bet medicina be anatomijos - ne.

Buvo talentinga pedagogė, ją pažinojo visi KKI studentai. Pirmakursių studijos institute rugsėjo pirmąją dažniausiai prasidėdavo nuo didžiojoje auditorijoje skaitomos inauguracinės docentės Jadvygos Tiknienės paskaitos. Studentams ne tik perteikdavo anatomijos žinias, bet ir rūpinosi jų asmenybės ugdymu, ragino saugoti savo kultūrą, papročius, kalbą. Paskaitų ir pratybų metu pabrėždavo literatūros, meno svarbą žmogaus gyvenime, sielos ir kūno harmoniją. Asmeniniu pavyzdžiu rodė lietuviškumą - į instituto renginius ateidavo vilkėdama tautiniais drabužiais, kas tada buvo ne tik neįprasta, bet ir politiškai pavojinga. Į klausimą, ar buvo studentų mylima, atsakė: „Aš juos mylėjau! Ir gerbiau!“ Instituto studentai ir absolventai Jadvygą Tiknienę vadino Kūno kultūros instituto motina. 1983-1988 m. docentė dėstė anatomiją Kauno medicinos institute. Čia buvo iškilmingai atšvęstas jos šimtasis anatomijos dėstymo semestras.

Už ilgametį darbą ji ne kartą buvo įvertinta padėkomis, garbės raštais. 1995 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas docentei Jadvygai Tiknienei įteikė Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalį. 2006 m. Kūno kultūros akademijoje (buvusiame KKI) atidaryta vardinė docentės Jadvygos Tiknienės auditorija.

Jadvygos ir Prano Tiknių šeimoje augo trys vaikai. Jadvyga anksti liko našlė, vaikai buvo maži. Nors profesinė veikla atimdavo daug jėgų ir laiko, bet vaikams jo visada surasdavo. Ji labai rūpinosi vaikų dvasios pasaulio puoselėjimu, ugdė meilę ir pagarbą žmogui, pareigos jausmą, atsakomybę.

Jadvyga Tiknienė užaugino tris talentingus, darbščius savo profesiją mėgstančius vaikus.

Į klausimą, ką be savo šeimos ir artimųjų labiausiai myli, Jadvyga Tiknienė yra atsakiusi: „Žemę. Ir seną klevą, kuris kiekvieną pavasarį pro mano valgomojo langą priberia žiedų klevo arbatos šventei“. Ir visas sunkus, bet labai prasmingas Jadvygos Tiknienės gyvenimas buvo kaip klevo, žydinčio niekad nevystančiais žiedais, šventė, nes nuo jos sklido Žmogiškumo, Taurumo, Gėrio ir Meilės šviesa.

Mirė Jadvyga Dobrovolskaitė-Tiknienė 2003 m. kovo 19 d. Palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Jau po sesers mirties Tėvas Stanislovas rašė: „Apvaizda davė man ją. Tai didžioji dovana nuo kūdikystės iki brandos. Tu ėjai per pasaulį, pakėlei ne vien mane, bet ir daug daug kitų. Dieve, ačiū tau už tą vedlę. Su manim dar daug kitų dėkoja už ją - Jadvygą.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BALSAVO: penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Izraelio įvykdytą Golano aukštumų okupaciją.
  • ŽUVO: nepaisant paskelbtų paliaubų, Saudo Arabijos vadovaujamas sunitų valstybių aljansas penktadienį surengė oro smūgius Jemeno Hudaidos uostamiestyje; jį kontroliuojantys šiitų husių sukilėliai pranešė, kad per juos bei panašias atakas ketvirtadienį žuvo mažiausiai dešimt civilių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -4   +2 C

 

   -1  +5 C

  +3   +6 C

   +3  +7 C

 

   +4  +6 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018