respublika.lt

2018 vasario 22, ketvirtadienis

Įžymusis švietėjas Juozas Adomaitis-Šernasnuotraukos (1)

2017 spalio mėn. 29 d. 09:00:33
Prof. Libertas KLIMKA

Juozas Adomaitis, knygnešys, publicistas, leidėjas, gimė 1859 m. rugpjūčio 7 d. Šmuiliškės vienkiemyje, Lukšių valsčiuje, Šakių apskrityje. Mokslo žinių lietuviškoje sklaidoje nėra jam lygių... XIX a. pabaigoje tautos švietimo svarbą jis iškėlė su didžiule pilietine ir patriotine aistra ragindamas: „Šviesos! Daugiau šviesos!“

 

Dar 1885-1887 m., niūrioje spaudos draudimo gadynėje, J.Adomaitis paskelbė seriją straipsnių, pavadintų „Ko mums reikia“ ir „Tėvyniški balsai“, juose brėždamas lietuvių tautinio atgimimo programos metmenis. Straipsniai buvo išspausdinti J.Šliūpo Amerikoje leistame laikraštyje „Lietuviškasis balsas“. Švietimo būtinybę autorius įrodinėjo taip: „Šviesa ir mokslas tai dovanos Dievo, kuriomis žmonės skiriasi nuo žvėrių... šviesa tai galybė ir tvirtybė didžiausia tarp žmonių, taip ir pilningų tautų. Be šviesos nėra gyvenimo; tautos ir valstijos stovi tvirtai ir laikosi savivaldiškai per šviesą, per mokslą ir išmintį savo sąnarių; su šviesa užgimė ir auga meilė tautystės ir tėvynės; šviesa rodo kelius, kokiais reikia vaikščioti, kokių reikia lenkties...“ Kreipdamasis į kaimo žmones, J.Adomaitis rašė: „Girtinu daiktu yra užlaikymas senovės papročių, būdo prosenių, bet peiktina, jei kas atsisako nuo gero ir naudos, kokius duoda mokslas tiktai dėl to, kad proseniai mokslo to nepažino.“

Verta nors trumpai priminti šio labai iškilaus kultūros veikėjo, tačiau nūnai visuomenėje gerokai primiršto, gyvenimo kelią. Mokėsi J.Adomaitis Marijampolės gimnazijoje; tėvui mirus ūkininkavo. Siekdamas mokslo, 1882 m. išvyko į Varšuvą studijuoti, užsidirbdamas lėšų tarnyba valdiškose įstaigose. Nuo 1885 m. bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje ir lenkiškame laikraštyje „Kraj“, informuodamas apie lietuvių tautinį ir kultūrinį sąjūdį. Savo korespondencijas pasirašinėdavo Budrio slapyvardžiu. Varšuvoje J.Adomaitis susipažino su Vincu Kudirka ir Jonu Gaidžiu-Gaidamavičiumi, sutarė tautinio atgimimo idėjas skleisti, kartu leisdami žurnalą „Varpas“. Nuo 1890 m. J.Adomaitis gyveno Ragainėje, visiškai atsidėjęs lietuviškos spaudos leidybai. Tačiau ilgai likti „Varpo“ redaktoriumi negalėjo dėl Prūsijos policijos persekiojimo. Trejetą metų ramiai pagyvenęs Brėmene, 1895 m. emigravo į JAV. Ten net 23 metus redagavo Čikagoje leistą savaitraštį „Lietuva“. Programiniame vedamajame straipsnyje naujasis redaktorius brėžė tokius spaudos tikslus: „ ...mes turime rūpintis naikinti tarp mūsų žmonių tamsybę, kurioje jie paskendę ir per tai duodasi kitiems, išmintingesniems save skriausti, turime rūpintis apie atitolinimą visų priešiškų mūsų pasikėlimui aplinkybių, kokios jau kitų nestabdo; turime platinti tautišką supratimą, kuris pas mus dar neaiškiai išsikerojęs...“ O mokslo žiniasklaida, jo nuomone, turinti atlikti tokią misiją: „Idant užganėdinti mūsų tautiškus reikalus, neužtenka vien tik pranešti laikraščio skaitytojams apie naujausius atsitikimus bėgančio žmonių ir tautų gyvenimo, bet pagal mūsų nuomonę, reikia ir talpinti pamokinančius straipsnius iš visokių dalių mokslo, idant tuom sumažinti tarp mūsų žmonių tamsybę ir suartinti juos su kitais, jau nuo seniai mūsiškius pralenkusiais. Tik apšviestas žmogus aiškiai supranta savo padėjimą ir lengviau atranda takus, kaip nuo vargo apsisaugoti, tamsūną gi visi įstengia nuskriausti.“

Dirbdamas atsakingą ir labai nelengvą redaktoriaus darbą, J.Adomaitis periodikoje dar išspausdino apie 2000 publicistinių straipsnių, taip pat pagal kitų tautų autorių veikalus parengė keliolika mokslo populiarinimo knygų. Svarbesnės jų: „Biologija, arba mokslas apie gyvus daiktus“, 1901 m.; „Etnologija, arba mokslas apie žemės tautas“, 1903 m.; „Geografija, arba žemės aprašymas“, 1906 m.; „Rašto istorija“, 1906 m. Visos šios knygos išleistos pačioje XX a. pradžioje, kai dar nebuvo oficialios lietuviškos spaudos, nė mokyklų. J.Adomaičio veikalai sudarė savotišką populiarią sisteminę savišvietos bibliotekėlę. Uolusis rašto darbininkas paskelbė taip pat straipsnių, skirtų lietuvių literatūros ir kalbos problemoms. Amerikoje parengtas publikacijas pasirašydavo Šerno slapyvardžiu, lietuvių bendruomenė jį ir vadindavo meiliai - Dėde Šernu. Atsidavęs lietuvybei, principingai nesimokė anglų kalbos. Bendravo tik su lietuviškąja diaspora, savo šeimos nesukūrė.

Būtina pasakyti, kad J.Adomaičio-Šerno darbai turėjo ne tik šviečiamąją reikšmę, bet ir mokslinę vertę. Pavyzdžiui, jis pirmasis iš lietuvių periodizavo žmogaus psichikos raidą, jos neužbaigdamas vadinamuoju progresyviniu ciklu, t.y. jaunyste, bet pasekė tolesnę dinamiką iki žilos senatvės. Įdomios jo pedagoginės pažiūros. Veikale „Etnologija, arba mokslas apie žemės tautas“ paskelbta plati auklėjimo istorijos apybraiža. Kritikuodamas senąją mokyklą, J.Adomaitis-Šernas nurodė naujesnius mokymo metodus, pagrįstus vaiko psichologija, siūlė iš esmės pertvarkyti pradinę mokyklą. Apskritai moderni mokykla, jo nuomone, „turėtų parengti stiprius fiziškai, išsimokslinusius ir išauklėtus, tvirtų įsitikinimų, atkaklaus būdo, energingus, visapusiškai protiškai išlavintus žmones“. Nepailstantis kultūros darbininkas mirė 1922 m. rugpjūčio 5 d. Čikagoje, ten ir palaidotas. Deja, jo atminimas tėvynėje nėra tinkamai įamžintas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • uii 2017 spalio mėn. 29 d. 14:55:23

    Mažu i šitas žydšaudys? Pasidomėk, zurofiene.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮSPĖJO: Švedijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį įspėjo, kad „užsienio valstybės“ gali bandyti kištis į būsimus visuotinius šalies rinkimus; atsižvelgdama į tariamą Rusijos kišimąsi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tarnyba išskyrė Rusiją.
  • VINJETĖ: Lietuvoje nuo ketvirtadienio pradeda veikti elektroninių vinječių įsigijimo sistema; elektroniniame įraše bus saugoma informacija apie tai, kada įsigyta vinjetė, koks jos galiojimo laikas, taip pat transporto priemonės, kuriai išduota elektroninė vinjetė, kategorija ir valstybinis registracijos numeris.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ auditorija sparčiai auga
5. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
6. Skulptorius R.Vilčiauskas apie tobulinamą jo kurtą „Kiaušinį“: jaučiuosi, lyg sapnuočiau košmarą
7. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
8. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
9. Euras ir toliau plaunamas
10. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
11. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
12. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
13. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
14. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
15. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
16. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
17. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
18. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
19. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
20. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
21. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
22. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
23. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
24. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
25. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis

Ar tikite, kad raketomis „Iskander“ rusai iš Kaliningrado gali atakuoti Europos sostines?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -19   -12 C

   -23  -17 C

 

   -17  -15 C

    -9   -6 C

   -11  -7 C

 

   -11  -9 C

    5-7 m/s

    1-2 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.2312 PLN - 4.1589
RUB - 69.6656 CHF - 1.1551
GBP - 0.8846 NOK - 9.6420
reklama
Labas vasara