respublika.lt

2017 lapkričio 18, šeštadienis

koncertas3

I.Žiogelis - gydytojas ir Egipto keliautojasnuotraukos

2017 vasario mėn. 26 d. 08:21:11
Prof. Libertas Klimka

Egiptas pastaraisiais dešimtmečiais tapo pamėgta lietuvių poilsio ir turizmo šalimi. Pasirodo, egzotiškuoju Egiptu mūsų krašte domėtasi net ir praėjusiais amžiais. Pirmasis iš lietuvių, mačiusių Cheopso piramidę ir net užkopusių į jos 147 metrų aukštyje iškilusią viršūnę, buvo kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila, pramintas Našlaitėliu (1549-1616). 1821 m. Nilu iki aukštupių keliavo Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Julijonas Senkovskis (1800-1858). Jo kelionės tikslas buvo ne tik pažinti išnykusios didžiosios civilizacijos paminklus, bet ir tobulai išmokti arabų kalbą, jos dialektus.

 

1861-1862 m. žiemą po Egiptą keliavo ir net archeologiškai kasinėjo smėlio užpustytas šventyklų vietas garsus kolekcininkas grafas Mykolas Tiškevičius (1828-1897). Jam talkino britų armijos gydytojas Ignas Žiogelis (1826-1891). Šio nuotykingas gyvenimas, deja, dar nesulaukė išsamesnių tyrinėjimų. Netgi dėl I.Žiogelio gimimo vietos esama prieštaringų nuomonių. Vienų šaltinių duomenimis, jis gimė Pavirinčių dvare. Tai graži vietovė 2 km atstumu nuo Kurklių miestelio Anykščių rajone, netoli Šventosios ir Virintos upių santakos. Teigiama šį dvarą esant kunigaikščių Žiogelių tėvonija, o giminė kildinama iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių. Šiandien dvarvietę bežymi keletas senojo parko medžių. Kitų tyrinėtojų duomenimis, I.Žiogelio gimtinė - Kelpšiškių dvaras Bagaslaviškio apylinkėse (Ukmergės r.). Šis dvaras - Onos Gorskytės, Igno motinos, kraitis ištekant 1812 m. už Antano Žiogelio, valdžiusio netolimą Vaidžiuliškių palivarką.

I.Žiogelis gimė 1826 m. vasario 1 d. Jaunuolis mokėsi Ukmergės pijorų mokykloje, o medicinos studijas baigė 1850 m. Kijevo universitete. Padirbėjęs Odesoje gydytoju, išvyko pasitobulinti į Vakarų Europą. Medicinos žinių papildomai sėmėsi Paryžiuje, lankėsi ir Berlyne, Dresdene, Prahoje, Vienoje. 1856 m. Paryžiuje įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1859 m. I.Žiogelis dirbo gydytoju Londone, vėliau dar tobulinosi Sorbonoje ir Oksforde. Gyvendamas Europos didmiesčiuose, uoliai lankė muziejus, mokslo centrus, bendravo su mokslininkais. Pagarsėjęs kaip okulistas, buvo išrinktas Oksfordo universiteto garbės nariu.

XIX a. viduryje kilęs didžiulis visuomenės susidomėjimas senosiomis pasaulio kultūromis ir archeologiniais tyrinėjimais kelionių aistra užkrėtė ir jaunąjį gydytoją. Įstojęs į Didžiosios Britanijos kariuomenę, I.Žiogelis lankėsi Indijoje, o nuo 1860 m. gyveno Egipte, kur buvo dar ir vicekaraliaus Saido Baši rūmų okulistu, vėliau 6 metus gydytojavo pas patį sultoną Abdulą Azizą. Išrūpinęs grafui Mykolui Tiškevičiui leidimą imtis archeologinių tyrinėjimų Karnako ir Tėbų šventyklų griuvėsiuose, 1860-1861 m. kartu juose ir dalyvavo. 1863-1869 m. I.Žiogelis keliavo ir po kitus egzotiškus kraštus: Abisiniją, Turkiją, Viduržemio jūros salas, lankėsi Ceilone, Javoje, Sumatroje.

1876 m. I.Žiogelis sugrįžo į Lietuvą. Vilniuje įsigijo De Reusų rūmus (dabartinėje S.Daukanto aikštėje). Darbavosi sanitarinės komisijos prezidentu, buvo veikliosios Vilniaus medicinos draugijos nariu. Vedęs grafaitę Mariją Broel-Pliaterytę, susilaukė dviejų sūnų. Jo brolis Adomas visuomenėje garsėjo poetine kūryba ir surinktomis lietuvių liaudies dainomis. Žiogeliai buvo pateikę Rusijos Senato heroldijos komisijai prašymą patvirtinti kunigaikščio titulus, tačiau po penkiolika metų užtrukusio svarstymo gavo neigiamą atsakymą. I.Žiogelio gyvenimo kelionė užsibaigė 1891 m. birželio 21 d.; esama prieštaringų duomenų, Vilniuje, Varšuvoje ar Augustavo apskrityje Karolio dvare.

Gyvendamas Vilniuje, I.Žiogelis parašė ir savo lėšomis išleido keletą labai įdomių knygų. Tai pirmiausia dviejų tomų „Egipto istorija“, išėjusi 1879-1880 m. Kitos 1884 m. publikuotos knygos pavadinimas labai ilgas - tai „Istorinė kelionė po Abisiniją, Adelę, Šoą, Nubiją, prie Nilo ištakų, su jo slenksčių aprašymu, taip pat po pusiaujo kraštus, į Meką ir Mediną, Siriją ir Palestiną, Konstantinopolį ir graikų Salyną; su nedidelio arabų kalbos dažniausiai vartojamų frazių žodynėlio priedu“. Šios knygos parašytos lenkų kalba, išleistos Juozapo Zavadskio spaustuvėje; autoriaus pavardė ten nurodyta kaip Zagiell - keliautojui tikrai reikšminga, nes reiškia „laivo burę“. Dabar šios knygos yra didelės bibliografinės retenybės: abi turi tik Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, o Vilniaus universiteto bibliotekoje yra „Egipto istorija“.

„Egipto istorijos“ pratarmėje I.Žiogelis rašo: „Nustebintas egiptiečių civilizacijos pasiektų aukštumų ir jos didelės įtakos žmonijos pažangai, nutariau parašyti svarbiausių ir žymiausių Egipto įvykių, sudariusių šio išskirtinio krašto istoriją, apybraižą.“ Medžiaga veikalui rinkta pačiame Egipte, taip pat remtasi tyrinėtojų darbais. Pirmoji veikalo dalis apima Egipto istoriją iki Aleksandro Makedoniečio užkariavimo, antroji - iki vicekaraliaus Izmailo I valdymo, užbaigiant priedais - Napoleono įsakymais Egipto ekspedicijos metu. Egiptiečius autorius laiko religijos, teisės, monarchijos, dailės, mokslo ir prekybos pradininkais. Tad I.Žiogelio parašytoje istorijoje dažnai liečiami ir kultūros bei visuomeninio gyvenimo klausimai, pavyzdžiui, pateikiama įdomi islamo religijos charakteristika. Veikalas pradedamas Nilo krašto geografinių sąlygų aprašymu. Autorius sakosi pats eksperimentiškai tyręs Nilo upės sąnašavimą ir nustatęs, kad per 100 metų deltoje paviršius pakyla 4-5 cm. Gręžiniu nustatė 66 m sąnašų, taigi tokiam sluoksniui susidaryti reikėjo 185 000 metų. Kitoje Nilo salpos vietoje 26 m gylyje rado žmogaus griaučius; išeitų, kad radiniui - fantastiškas amžius, daugiau nei 85 000 metų. Faraonų dinastinėje chronologijoje I.Žiogelis įterpia pasiekimus žemdirbystėje ir amatuose, taip pat moksle - astronomijoje, laiko skaičiavime, medicinoje, literatūroje ir filosofinėse pažiūrose. Įdomi veikale yra įvairių laikų krašto gyventojų statistika, miestų topografija; tai pateikta pirmojo tomo gale. Aprašydamas antikos Egipto santykius su kaimyninėmis tautomis, I.Žiogelis pamini gausingą Europoje gotų populiaciją ir ją sieja su lietuviais. Beje, ši autoriaus mintis mūsų dienomis sulaukė naujų interpretacijų.

Labai įdomi buvo 1863 m. prasidėjusi I.Žiogelio kelionė Nilu nuo pat jo žiočių iki ištakų. Kelionės aprašymas tikrai labai vaizdingas ir gyvas. Keliauta kartu su Egipto vicekaraliaus jaunesniuoju broliu Halimu ir jo gausia bei ginkluota palyda. Kaip rašo pats autorius, stebėtina, kad neseniai atrasta Amerika jau beveik visa pažinta, o Afrika, kultūros ir galbūt žmonijos lopšys, tebėra apraizgyta įvairiais mitais. Manoma keliautoją buvus pirmuoju europiečiu, pasiekusiu Nilo ištakas, taip pat perplaukusiu iš Viktorijos ežero į Alberto ežerą. Jo kelionės tikslas buvo plačių užmojų - „pamatyti ir aprašyti vidurio Afrikos šalis geografiniu-istoriniu, gamtos istorijos, papročių, rasių, antropologijos, geologijos, klimatologijos ir zoologijos požiūriais“. Jo būta ir azartiško medžiotojo; kelionės metu sumedžiotų krokodilų, beždžionių ir kitų gyvūnų iškamšas, sudarytus mineralų rinkinius ir herbarus I.Žiogelis siuntė Europos mokslo centrams - į Londoną, Paryžių, Kijevą. Vertingos yra jo pastabos apie įvairių tautelių papročius, etnografinius ypatumus. I.Žiogelio lankytasi rytietiškuose turguose, kaimo šventėse, stebėtas perlų gaudytojų darbas. Kelionė buvo kupina medžioklės pavojų ir įvairiausių nuotykių. Surizikuota pamatyti netgi šventuosius musulmonams ir draudžiamus kitatikiams Mekos bei Medinos miestus. Taip pat keliautojas aplankė tą vietą, kur Mozė tariamai pervedė bėgančius iš Egipto nelaisvės žydus per Raudonąją jūrą, - nustemba ten radęs tik labai seklią įlanką. Kaip gydytojui I.Žiogeliui kelionėje teko ne kartą teikti medicininę pagalbą. Chartumo apylinkėse jis 12 dienų gelbėjo vietinius žmones nuo beįsisiautėjančios choleros ir šiltinės epidemijos. Sugrįžus žemyn Nilu į Egiptą, I.Žiogelio kelionė nesibaigė. Jos tęsinys - Libanas ir Turkija, Viduržemio jūros salos ir... Paryžius, Briuselis bei Londonas. Tiek daug kraštų jo knygose aprašyta, kad net atsirado abejojančių, ar visuose tikrai autoriaus būta, ar nepasinaudota kitų keliautojų aprašymais. O štai lenkų romanistas Boleslavas Prūsas tikrai skaitė I.Žiogelio „Egipto istoriją“, prieš sėsdamas rašyti savo garsųjį „Faraoną“. Prancūzų kalba I.Žiogelis yra parašęs knygelę „Apie Egipto klimatą“. Taip pat medicininį pranešimą apie choleros epidemiją tame krašte. Labai turiningas, vaizdingas ir gyvas kelionės po Afrikos šalis aprašymas turi tiek pažintinę, tiek ir literatūrinę vertę; tad veikalas „Istorinė kelionė...“ galėtų būti publikuotas lietuvių kalba kaip mokslo istorijos paminklas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Labas vasara