respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Istorinė atmintis: Vincui Ruzgui - 125nuotraukos

2015 rugsėjo mėn. 07 d. 08:33:46
Jūratė JAGMINIENĖ, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Šiais metais minime pedagogo, muziejininko, bibliotekininko, visuomenės veikėjo, vadovėlių autoriaus Vinco Ruzgo (1890-1972) 125-ąsias gimimo metines. Jo indėlis tarpukario Lietuvos švietimo istorijos kontekste yra didžiulis: V.Ruzgas - Pedagoginio muziejaus įkūrėjas ir ilgametis jo direktorius, Kauno V.Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas ir pirmasis direktorius, pirmųjų lietuviškų gamtos pažinimo vadovėlių autorius ir populiarintojas, žymus visuomenės veikėjas.

 

V.Ruzgas buvo V.Kudirkos bibliotekininkų, kraštotyrininkų, Lietuvos vaiko, Lietuvos kultūros, Lietuvos mokytojų profsąjungos, Pabaltijo mokytojų profesinės sąjungos ir kitų organizacijų narys, mokytojų pedagoginių kursų organizatorius, straipsnių spaudoje autorius.

1921 m. rudenį V.Ruzgas, baigęs Gerceno pedagoginio instituto tris kursus, grįžo į tėvynę - taip jį traukė jau nepriklausoma Lietuva. Ilgai nedvejodamas, jis aktyviai ėmėsi kultūrinės veiklos, įstojo į Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą. Tais pačiais metais V.Ruzgas buvo pakviestas dirbti į privačią Šaulių sąjungos pradžios mokyklą. Tuo metu mokyklų materialinė bazė buvo menka, trūko vaizdinių mokymo priemonių. Bendraudamas su Kauno mokytojais, V.Ruzgas greitai suprato, kad mokyklos, ypač pradinės, vaizdinių mokymo priemonių turi labai mažai arba išvis neturi. Kūrybingi mokytojai jas patys pasidarydavo. Todėl kilo idėja rengti jų parodas, kuriose būtų galima pasikeisti ir darbo patirtimi, ir pačiomis mokymo priemonėmis. Kadangi V.Ruzgas, studijuodamas Peterburgo A.Gerceno pedagoginiame institute, lankė mokymo priemonių gamybos kursus, jis ir tapo tos idėjos propaguotoju ir vykdytoju. Buvo nutarta 1922 m. žiemos atostogų metu organizuoti mokytojų ir mokinių vaizdinių mokymo priemonių darbų parodą. Ji buvo atidaryta pradinės mokyklos patalpose Prezidento gatvėje. Parodoje dalyvavo ne tik Kauno mokytojai, bet ir kolegos iš Kupiškio, Šiaulių, Panevėžio bei kitų miestų. Paroda veikė 1922 metais sausio 5-15 d. Jos atidaryme dalyvavo ir kalbėjo Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, Švietimo ministerijos Pradinio mokslo departamento direktorius Juozas Vokietaitis. Paroda turėjo didžiulį pasisekimą, todėl buvo nutarta jos pagrindu organizuoti nuolatinę mokytojų vaizdinių mokymo priemonių ekspoziciją. Miesto burmistras J.Vileišis tuoj pat pasirašė įsakymą dėl V.Ruzgo paskyrimo būsimo muziejaus direktoriumi ir suteikė kuklius 3 kambarius Laisvės al. 12.

Imta aktyviai ruoštis muziejaus atidarymui. Į darbą nedvejodami aktyviai įsitraukė artimiausi V.Ruzgo bendraminčiai: Antanas ir J.Vokietaičiai, Juozas Damijonaitis, Antanas Busilas, prof. Jonas Vabalas-Gudaitis, prof. Antanas Purėnas ir kiti. Ši iniciatyvinė grupė pasiskirstė į 2 dalis: vieni rūpinosi ūkiniais būsimo muziejaus reikalais: remontu, baldais, stendais, kiti kūrė ekspozicijos planą ir rūpinosi eksponatais. Berengiant ekspoziciją kilo ir buvo įgyvendinta dar viena idėja - mokytojų biblioteka. Jai dalį knygų padovanojo pats V.Ruzgas iš asmeninės bibliotekos, dalį knygų paaukojo prof. J.Vabalas-Gudaitis, A.Busilas ir kiti aukotojai. Kitą dalį knygų nupirko knygyne. Prenumeravo periodinius leidinius „Švietimo darbas“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Lietuvos mokykla“ ir kitus laikraščius bei žurnalus. Taip buvo sukaupta visa to meto ne itin gausi pedagoginė literatūra, įgytos geriausios lietuvių ir užsienio pedagogų knygos. Padirbėta iš peties, kruopščiai pasiruošta muziejaus atidarymui, išsiuntinėti kvietimai svečiams.

1922 m. lapkričio 18 d. įvyko oficialus muziejaus atidarymas.

1923 m. muziejus buvo perkeltas į kiek erdvesnes uždaryto restorano patalpas Prezidento g.2. Tačiau ir šios patalpos muziejaus netenkino. 1925 m. pradžioje miesto valdžia išnuomojo Pedagoginiam muziejui ir centrinės bibliotekos skaityklai jau tinkamesnes, erdvesnes, muziejaus reikmėms pritaikytas patalpas Laisvės al.24.

V.Ruzgas buvo tėviškai prisirišęs prie savo kūrinio - muziejaus. Jis neskaičiavo darbo valandų, neturėjo poilsio dienų. Net ir sekmadieniais kiekvienas Lietuvos mokytojas būdavo maloniai sutinkamas, jeigu pasibelsdavo į muziejaus duris. Praėjus vos metams nuo įkūrimo, V.Ruzgo pastangomis muziejus jau turėjo šiuos skyrius: 1) Pedagogikos; 2) Negyvosios ir gyvosios gamtos, anatomijos ir fiziologijos; 3) Kraštotyros, geografijos, istorijos; 4) Matematikos; 5) Darbinio mokymo ir grafikos; 6) Rankdarbių. Jau vien muziejaus skyrių pavadinimai rodo gamtamokslinę kraštotyrinę linkmę. Tai buvo būdinga ir paties V.Ruzgo pažiūroms. Nehumanitarinį muziejaus profilį patvirtina ir prie jo veikę du būreliai - kraštotyros ir gamtamokslinis.

Vartydami V.Ruzgo atsiminimų rankraščius randame, kad 1937-1940 metais veikė dar ir Egiptologijos skyrius, kuriame buvo eksponuojama doc. Rušinskaitės-Arcimavičienės deponuota Amono Ra šokėjos, gimusios 945 m. pr. Kr., mumija, kaukės ir kiti eksponatai. 1940 m. šie eksponatai perduoti saugoti M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

Taip pat muziejuje buvo gyvosios gamtos kampelis, kuriame augintos retos kambarinės gėlės, šilkaverpiai, terariumuose - voveraitės, vėžiai, ropliai, akvariumuose - kelių rūšių žuvys ir kita. Šiuo kampeliu labai domėjosi muziejaus lankytojai, ypač vaikai.

Muziejaus organizatoriai neapsiribojo vien muziejine veikla. Jie pastebėjo, kad visuomenė nori šviestis, bendrauti. Jos kultūrinis lygis buvo neaukštas, todėl organizatoriai rėmėsi paprasčiausiu metodu - iškilių žmonių autoritetu, jų darbų pavyzdžiu. Muziejaus veiklos kryptys buvo pačios įvairiausios. Pirmiausia muziejus veikė kaip lektoriumas, kuriame paskaitas skaitė to meto žymūs visuomenės veikėjai, mokslininkai, pedagogai: Kazys Grinius, J.Vileišis, Kazys Sleževičius, J.Vabalas-Gudaitis, Vaclovas Biržiška, Jonas Šliūpas, A.Purėnas, Vladas Lašas, Vincas Čepinskis, A.Busilas, A.Vokietaitis, pats V.Ruzgas ir dar daug tuomečio Kauno inteligentijos elito atstovų. Paskaitos buvusios labai įdomios ir populiarios. Salė visada buvo perpildyta lankytojų. Iš viso surengta apie 70 paskaitų, kurių klausėsi ne tik pedagoginė, bet ir plačioji Lietuvos visuomenė.

Dar viena muziejaus veiklos darbo forma - parodų rengimas. V.Ruzgo iniciatyva Ugniagesių rūmuose (1930 m. muziejus ir skaitykla buvo perkelti vėl į kitas patalpas - Ugniagesių rūmus) buvo surengtos trys užsienio šalių vaikų literatūros parodos: čekų, latvių, rusų. Itin gausi ir įdomi buvo Čekijos vaikų knygų paroda.

V.Ruzgui itin rūpėjo lietuvių vaikų literatūra. Jis skatino atsigręžti į mūsų tautos istorinę senovę, o Vinco Krėvės asmeniškai prašė rašyti vaikų vaizduotę lavinančias ir patriotinius jausmus ugdančias knygeles.

V.Ruzgo iniciatyva buvo rengiamos ir kitos įdomios bei reikšmingo turinio parodos. Pradedant 1924 m. muziejus kas antri metai organizuodavo mokytojų ir mokinių darbų parodas.

1934 m. lapkričio mėn. surengta Raudonojo Kryžiaus organizacijos mokytojų ir mokinių darbų paroda. Tada Lietuvoje buvo daugiau nei 130 Raudonojo Kryžiaus organizacijos jaunimo būrelių, kurie vienijo 4020 narių. Pedagoginis muziejus XX a. 4 deš. tapo Raudonojo Kryžiaus organizacijos jaunimo centru. Muziejus sukaupė apie šimtą šią veiklą atspindinčių albumų iš viso pasaulio ir Lietuvos.

Minėtina muziejaus veiklos darbo forma - spaudos apžvalgos-parodos, rengiamos kas dveji metai. Parodose vykdavo leidėjų, autorių, skaitytojų susitikimai, konferencijos. Tokia muziejaus veikla tarpukario Lietuvos kultūriniame gyvenime - akivaizdi nauda visuomenei.

Pedagoginiame muziejuje (tiesa, su pertraukomis) veikė vaizdinių mokymo priemonių gamybos dirbtuvės. Ten vykdavo pratybos, per kurias buvo gaminami herbariumai bei kitos vaizdinės mokymo priemonės gamtos mokslo pamokoms. Visų šių darbų mokytojus ir mokinius dažniausiai mokydavo pats V.Ruzgas.

Nenuilstančio muziejininko V.Ruzgo pastangomis muziejuje susiformavo nauja darbo kryptis - mokomosios ekskursijos. Tai būdavo įdomu: pats V.Ruzgas su vaikais keliaudavo gamtininko keliais, paskui viską apibendrindavo, aprašydavo ir išleisdavo ta tema mokomąją medžiagą, kuri taip ir vadindavosi - „Mokomosios ekskursijos“. Vėliau tos dalykinės gamtinės mokomosios ekskursijos išaugo į mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie vykdavo visoje Lietuvoje. Dar vienas didelis V.Ruzgo nuopelnas kultūriniam Lietuvos gyvenimui - būtent jo iniciatyva Pedagoginiame muziejuje įvyko pirmasis Lietuvos muziejininkų suvažiavimas. Jame dalyvavo jau žinomi muziejininkai bei kraštotyrininkai: šiaulietis Peliksas Bugailiškis, panevėžietis Jurgis Elisonas, pats V.Ruzgas, tarp svečių dalyvavo Antanas Žmuidzinavičius, Vaclovas Biržiška, Aleksandras Merkelis (Antano Smetonos adjutantas ir biografas) bei dar daug kitų žymių tuometinių kultūros asmenybių.

V.Ruzgas savo gyvenimą paaukojo mokytojų ir mokinių reikalams, parašė daug vadovėlių, įvairių straipsnių, recenzijų gamtos mokslo, pedagogikos klausimais. Minėtinos šios knygos: „Bibliotekoms vadovėlis“ (1937), „Gamtos metodikos pagrindai“ (1930), „Gamtos vadovėlis“ (1938), „Kartono ir knygrišyklos darbų vadovėlis“ (1926), „Kraštotyra ir mokykla“ (1934), „Medžio ir metalo darbai“ (1930), „Mokomosios ekskursijos“ (1927), „Švietimo darbas ir mokytojai Lietuvoje 1918-1928 m.“ (1928), „Tėvynės pažinimo vadovėlis“ (1939), „Vaikų auklėjimas“ (1935), „Mokytojų kalendorius“ (1928/1929, 1931/1932), „Kaip augalai rinkti, gerbarai ir kolekcijas daryti“ (1925) ir dar daug kitų.

Kai kuriuos vadovėlius ir straipsnius V.Ruzgas pasirašydavo Alaušo (tėviškės ežero) slapyvardžiu.

Po karo muziejus ilgą laiką veikė kaip metodinis kabinetas prie Kauno miesto liaudies švietimo skyriaus, kuriam vadovavo tas pats V.Ruzgas. 1958 m. Pedagoginis muziejus reorganizuotas į Respublikinį pedagoginį muziejų. Jam grąžintos dar prieš karą buvusios patalpos (Laisvės al. 24), įrengiama pirmoji stacionari ekspozicija.

Manau, kad tik savo kruopščiu ir reikalingu Lietuvai darbu, neišsenkančiomis idėjomis ir būdamas nepaprastos tolerancijos žmogus V.Ruzgas pats sau sukūrė atminimo paminklą.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NETEKTIS: mirė „Žvaigždžių karų“ prodiuseris Gary'is Kurtzas; 78-erių kūrėjas mirė nuo vėžio Londone, pirmadienį pranešė jo šeima.
  • PARDUOS: JAV prezidento Donaldo Trampo administracija pirmadienį patvirtino atsarginių naikintuvų F-16 ir kitų karinių orlaivių dalių pardavimą Taivanui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

USD - 1.1773 PLN - 4.3009
RUB - 77.5752 CHF - 1.1290
GBP - 0.8946 NOK - 9.5693
reklama
Ukis 2018