respublika.lt

Istorikas, kunigas J.Totoraitis

2015 gruodžio mėn. 28 d. 08:43:30
Albinas VAIČIŪNAS

Iškili Sūduvos asmenybė, kunigas, istorijos mokslų daktaras, profesorius, Marijonų vienuolijos provincijolas Jonas Totoraitis gimė Bliuviškių kaime, Griškabūdžio parapijoje, tuometinėje Vladislavovo (Naujamiesčio) apskrityje 1872 metų gruodžio 24 dieną. Tėvai Jonas Totoraitis (1847-1943) ir Ona Totoraitienė-Sadauzkaitė (1850-1925) valdė 60 margų ūkį, pasisodino didžiulį sodą. Šeimoje užaugo 5 vaikai - trys sūnūs ir dvi dukterys.

 

Pradinę mokyklą J.Totoraitis baigė Griškabūdyje. Tada joje buvo mokoma tik rusų kalba. Ją baigęs įstojo į antrąją Marijampolės gimnazijos klasę. Šioje mokykloje buvo juntama lenkiška įtaka, bet jis šiai įtakai nepasidavė. Marijampolėje baigė penkias gimnazijos klases. Dėl jauno amžiaus vienus metus teko pabūti pas tėvus, o 1890-aisiais išlaikė egzaminus į Seinų kunigų seminariją.

Joje vyravo lietuviškos nuotaikos, nes visi seminarijos dėstytojai, išskyrus vieną, buvo lietuviai dvasininkai. Jis čia pradėjo domėtis Lietuvos praeitimi ir tapo susipratusiu lietuviu, tikru patriotu.

Baigus mokslus jam dėl jauno amžiaus vėl teko pusę metų laukti šventimų. Vėl gyveno pas tėvus Bliuviškiuose. Šventimus į kunigus J.Totoraitis gavo 1895 m. gruodį Varšuvoje iš vyskupo Kazimiero Ruškio-Ruškevičiaus.

Pirmąsias šv. Mišias - Primicijas aukojo Griškabūdžio bažnyčioje. Iš pradžių buvo paskirtas į Daukšių parapiją eiti Kalvarijos dekanato vikaro pareigas. Ten gyvenant jam rūpėjo nušviesti garbingą Lietuvos istoriją, tyrinėjo to krašto piliakalnius. Ten kunigaudamas gerai išmoko prancūzų bei vokiečių kalbas. Po ketverių metų, 1899-aisiais, paprašė Seinų vyskupo Antano Baranausko leidimo išvykti į Šveicarijos Fribūro universitetą studijuoti istorijos. Oficialiai carinė valdžia studijuoti neišleisdavo. Jis sugalvojo pretekstą, kad išvažiuoja gydytis. Todėl ten jam teko pasikeisti pavardę ir vadintis Jonu Noru. Universitete klausė prancūzų ir klasikinių kalbų paskaitų ir kitų dalykų.

Pas prof. Šnuererį (Schnuerer) parašė disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais iki 1263 metų“, kurią apsigynė 1904 metais. Po metų ši disertacija buvo išspausdinta atskiru leidiniu. „Vilniaus žiniose“ 1905 m. paskelbė straipsnį „Rūpinkitės Lietuvos istorija“.

Gyvendamas Šveicarijoje kunigas J.Totoraitis ne tik studijavo, bet ir veikė ten buvusioje Lietuvių studentų sąjungoje „Rūta“. Be to, mokė lietuvių kalbos gramatikos ir istorijos būsimas vienuoles kazimierietes.

Grįžęs į Lietuvą jau būdamas filosofijos mokslų daktaras buvo pakviestas vėl į Daukšių parapiją, o iš ten perkeltas į Šunskus. Ten apie to krašto piliakalnius parašė straipsnį į Vilniuje leistą Lietuvių mokslo draugijos žurnalą „Lietuvių tauta“. Surinko apie 150 lietuviškų pasakų ir jas išsiuntė Jonui Basanavičiui. Beje, kunigas ilgai susirašinėjo su tautos patriarchu. Iš kunigo J.Totoraičio gautas pasakas jis panaudojo darbe „Levas lietuvių pasakose“.

Kunigas J.Totoraitis aktyviai dalyvavo J.Basanavičiaus ir Jono Kriaučiūno sukviestame Didžiajame Vilniaus seime. Istorikas padėjo įsteigti Seinuose leistą savaitraštį „Šaltinis“, kurį 1906 m. keletą mėnesių pats ir redagavo. Tuo metu J.Totoraitis aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje. Jis suredagavo „Žiburio“ draugijos leistus kalendorius.

Žurnale „Vadovas“ paskelbė didelį straipsnį apie jaunimo susivienijimus ir globą. Tas jo darbas 1911 m. buvo išleistas atskiru leidiniu. Pasinaudojus jo mintimis buvo įsteigta „Pavasarininkų sąjunga“. Kiek anksčiau, 1907-aisiais, jis sutelkė jaunuosius kunigus į slaptą draugiją tikybiniam ir tautiniam susipratimui skleisti per katalikišką spaudą ir paskaitas.

Jauną kunigą J.Totoraitį du jo bičiuliai, vėliau tapę vyskupais, Jurgis Matulaitis ir Pranciškus Būcys 1910 m. prikalbino stoti į Marijonų vienuoliją. Jis buvo trečiasis vienuolis, įstojęs į atkurtąją organizaciją. Po to išvyko į Peterburgą ir įstojo į Marijonų naujokynas. Iš ten skelbė savo straipsnius Seinuose leistame mėnesiniame žurnale „Vadovas“ apie „Aušrą“ ir Lietuvos valstybės atkūrimą.

Grįžęs į Lietuvą 1911 m. kunigas vienuolis J.Totoraitis trumpam buvo paskirtas į Sintautus, o iš ten pakviestas į Seinus, kur jam buvo paskirtos seminarijos dvasios vado pareigos.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kartu su Seinų kunigų seminarija pasitraukė į Mogiliovą, o iš ten į Peterburgą. Jo rūpesčiu buvo įsteigtas katalikiškos orientacijos savaitraštis „Vadas“, leistas Rusijoje. Jame nemažai publikacijų, parašytų ir J.Totoraičio.

Iš Peterburgo 1917 m. kartu su vyskupu Antanu Karosu per Suomiją ir Švediją grįžo Į Lietuvą. Vilkaviškyje jis buvo paskirtas vyskupo sekretoriumi. Tų pačių metų rudenį apsigyveno Seinuose. Dalyvavo 1917-ųjų Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Tais metais istorikas pasirūpino įsteigti „Žiburio“ lietuvių gimnazijas Marijampolėje ir Seinuose. Iš pradžių buvo ir pastarosios mokyklos direktoriumi. „Lietuvos aide“ 1918 m. akcentavo reikalą Seinuose įsteigti lietuvišką kunigų seminariją. Jis taip pat siūlė įsteigti ir atskirąją Lietuvos bažnytinę provinciją, kuri nepriklausytų nei Varšuvai, nei Mogiliovui. Jo rūpesčiu Seinuose 1918 m. rugsėjį buvo atidaryta lietuviška kunigų seminarija.

Netrukus jis išvyko į Marijampolėje Jurgio Matulaičio atkurtą Marijonų vienuolyną. Šiame mieste jis 1918-1923 m. buvo „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoju. Trūkstant istorijos vadovėlių jis parašė Naujųjų amžių ir Vidurinių amžių istorijas, kurios Nepriklausomoje Lietuvoje plačiai buvo naudojamos. Marijampolėje 1921 m. įsteigė Marijonų gimnaziją ir joje iki 1937-ųjų dirbo direktoriumi bei istorijos mokytoju. Vėliau jis yra buvęs Marijonų kunigų seminarijos rektoriumi ir profesoriumi. Dėstė Naujųjų amžių Lietuvos istoriją, istorinę metodologiją ir paleografiją. Nuo 1930-ųjų trejetą metų buvo Lietuvos Marijonų provincijolu. Rūpinosi, kad būtų plečiami kultūriniai židiniai.

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą profesorius buvo išvykęs į Romą ir Vatikano archyvuose tyrinėjo Lietuvos praeities įvykius. Remdamasis surinkta medžiaga paskelbė keletą straipsnių ir parengė Lietuvos katalikų bažnyčios istoriją. Jis pirmasis iš mūsų istorikų tautos ir valstybės praeitį tyrinėjo moksliniu metodu. Yra bendradarbiavęs daugelyje lietuviškų laikraščių bei žurnalų: „Šaltinyje“, „Lietuvos aide“, „Žvaigždėje“, „Draugijoje“, „Vadove“, „Ateityje“, „Židinyje“ ir kt. Per visą savo gyvenimą yra parašęs 16 knygų. Jos išleistos nuo 1905 iki 1938 metų.

Pirmas jo darbas buvo išleistas 1905 m. apie karalių Mindaugą. Dar du leidiniai - „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ II dalis ir „Lietuvos bažnyčios istorija“ - nebuvo išleisti. Vienas reikšmingiausių jo darbų yra 1938 m. išleista 700 puslapių „Sūduvos Suvalkijos istorija“.

Istorikas, kunigas, profesorius J.Totoraitis mirė savo tėviškėje 1941 m. birželio 21 d. Palaidotas Marijampolės Marijonų kapinėse.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATĘSĖ: Lietuvos futbolo čempionė Marijampolės „Sūduva“ dar sezonui pratęsė kontraktą su komandos kapitonu Algiu Jankausku.
  • NAFTA: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) trečiadienį palankiai įvertino dabartinį pasaulinių naftos atsargų padidėjimą kaip apsidraudimą nuo galimų tiekimo problemų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1261 PLN - 4.2992
RUB - 76.1990 CHF - 1.1368
GBP - 0.8695 NOK - 9.5563
reklama
Ukis 2018
reklama
caritas indija