respublika.lt

2017 lapkričio 23, ketvirtadienis

akordeon festiv kaire

Istoriją kurianti ir sauganti meironiškėnuotraukos

2017 spalio mėn. 02 d. 07:58:35
Dalia SAVICKAITĖ

Istoriją kuriame kiekvienas iš mūsų. Savo mažais darbais, savo kasdienėmis įžvalgomis, įvykių aptarimais ir jų fiksavimu šeimos albumuose ar metraščiuose. Jokia didelė asmenybė nebūtų iškilusi ir išlikusi istorijos verpetuose, jei jos darbų ir ypatumų nebūtų pastebėję ją supę ar net eilėse apdainavę, o patys likę nepastebėti paprasti žmonės. Jokia istorija, etniniai tapatumai neturėtų tąsos, jei jų savitumų nefiksuotų kraštotyrai pasišventę žmonės.

 

Mažose modernėjančių ar nesikeičiančių kaimų bibliotekose tyliai dirba žmonės, kurie yra tikrieji Lietuvos istorijos metraštininkai. Niekam kitam, besisukančiam versle ir politikoje, darančiam stulbinančią karjerą ir tampančiam įvairiausiose lokaliose ir respublikinėse knygose aprašytu įžymiu ir nusipelniusiu veikėju, net į galvą neateina padėkoti tiems žmonėms, kurie juos įamžino savo kruopščiu darbu fiksuodami įvykius, įpročius, pasisakymus ir pan. Visuomenė, jos gyvenimą koreguojantys politikai niekaip nepajėgia suprasti, kokia svarbi yra bibliotekininko profesija, kurios sudedamoji dalis - kraštotyra. Kartais net atklysta mintis: gal tai iš pavydo, kad jie niekad netaps tiek daug žinantys, kad niekad nesugebės taip atidžiai išklausyti žmogaus, suprasti jo norus ir poreikius, netaps vedliais į darnos ir žinojimo pasaulį? Niekaip neišmoksta mūsų vadovai telkti rajonuose vis mažėjančių žmogiškųjų pajėgų bendram problemų sprendimui. Visagino savivaldybėje yra ir tokių vadovų, kurie net neišdrįsta pasakyti, kad patys yra baigę bibliotekininkystės mokslus, prisidengdami tuo, kad šie specialistai buvo ruošiami VU Istorijos fakultete... Tai žemina profesijos prestižą ir neskatina rinktis taip šiais greit besikeičiančių įpročių laikais stabilumą visuomenėje įtvirtinančią bibliotekininko profesiją.

Taip - už šį darbą moka nepadoriai mažai. Taip - maža tikimybė padaryti karjerą. Bet gal ne visiems to reikia? Gal yra neįvardintą skambią stygą savyje turinčių, suprantančių, kad kažkas turi padėti išlikti Lietuvai? Gal tai ir yra moralinė paskata gyventi, veikti, siekti, palikti kitoms kartoms? Gal žmogus tiesiog yra toks, kaip kalbama apie lietuvius - sėslus ir nepretenzingas? Viena tokių - Laima Banienė, pusę dienos dirbanti Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos informacijos ir bibliografijos skyriuje, kitą pusę - Strigailiškio kaimo bibliotekoje. Moteris gimė ir augo buvusio Valstybinio žuvininkystės ūkio „vadavietėje“ - Strigailiškio kaime, mergautinė Laimos pavardė - Vaickutė. Nutekėjo į gretimą legendinį Meironių kaimą. Gimtosios Palūšės parapijos teritorijos taip ir nepaliko. Vyresniam skaitytojui mergautinė Laimos pavardė pasako daug: tai antros kartos bibliotekininkė. Nors buvo baigusi režisūros mokslus, mama savo bibliotekinę karjerą pradėjo 1951 m. Palūšės klube- skaitykloje. Dabar sakytume - daugiafunkciame kultūros centre. Mama, Stasė Vaickienė, - ne tik pirmoji profesinio orientavimo „specialistė“ jos gyvenime, bet ir įgytos patirties perteikėja, mokytoja, emocinga efektingiausių aptarnaujamo mikrorajono istorijos momentų pasakotoja.

1973 m. pradėtas rašyti bibliotekos metraštis pasakoja, kad Strigailiškio biblioteka „praėjo“ ilgą augimo kelią, susiformavo Palūšės klube veikusios bibliotekėlės pagrindu: veikla prasidėjo 1951 m. Palūšėje; 1955 m. buvo tęsiama Meironių kaime pas Pauliną Blažienę; 1959 m. buvo perkelta į Petriškę, į tremtin išvežtų Onos ir Petro Čeponių sodybą; 1964 m. ji veikė Gaveikėnų malūne šalia kultūros namų; 1977 m. biblioteka „atkeliavo“ į Strigailiškį ir veikė Onutės Šutavičienės bute; 1983 m. persikėlė į patalpas pastate, kuriame veikia iki šiolei. Strigailiškis - centrinė buvusio Valstybinio žuvininkystės ūkio gyvenvietė.

Laimos mama nuo 1954 m., „paklaidžiojusi“ po darbą kultūros namuose, prie karjeros „ištakų“ - į darbą bibliotekoje grįžo 1977 m. ir jau naujuose „palociuose“ dirbo iki 1990 m. Ją pakeitė tik mokslus vidurinėje baigusi dukra Laima. Bibliotekinio darbo žinias mergina gilino mokydamasi neakivaizdžiai. Šiandien tai labai įdomi, išprususi, skaitytojų mėgstama, profesionali bibliotekininkė. Jai patikėtas itin atsakingas darbo baras viešojoje bibliotekoje. L.Banienė į elektroninę erdvę „įkelia“ vietinės periodikos straipsnius, kuriuos mato visa šalis ir taip sužino, ką apie rajoną rašo vietinė spauda, remdamasi visa bibliotekoje gaunama periodika ir kitais leidiniais, ruošia elektroninius aprašus kraštotyros fondui. Trumpiau tai būtų galima pavadinti rajono reprezentacija tiems šalies piliečiams, kurie dar nepamiršo skaityti, tiems, kurie gimtinės gyvenimą stebi uždarbiaudami užsienyje, tiems, kurie ieško pirminių šaltinių savo kraštotyros ir kitokių mokslų darbams.

Šiuolaikinė biblioteka šiandien veikia kaip daugiafunkcis kultūros centras. Kad ir kaip būtų keista, bet tai dalinai atkartoja patirtį, kuri buvo pokario metais: tuomet žmonės rinkosi paklausyti radijo, pasiimti knygų, dalyvauti meninėje veikloje, aptarinėti knygų, organizuoti „literatūrinių teismų“ neigiamiems knygų herojams. Dabar viskas tas pat, tik moderniomis priemonėmis: interneto svetainės, knygų išdavimas, renginiai, kuriuose visad yra galimybė pasidžiaugti ir meno kolektyvais, paskaitos, kuriose sužinoma kaip tvarkytis su viena ar kita problema. Šiuos „menus“ Laima puikiai įvaldžiusi.

Kiekvienas žmogus turi vidinę šviesą. Geriausiai ji matoma, kai kalba apie mėgstamus dalykus. Laima švyti kalbėdama apie Meironių kaimo istoriją. Nuo gimtojo Strigailiškio iki Meironių gal koks trejetas kilometrų. Dabar jos namai Meironyse, o juose gyvena net keturios kartos. Prieš gerą dešimtmetį ji buvo paruošusi puikų kraštotyros darbą apie kaimo tradicijas, šokius ant tilto per šv. Lauryną (Palūšės bažnyčioje vyksta šv. Lauryno atlaidai), jau legenda tapusias Sekmines. Tuos darbus ji daro ne vien todėl, kad to reikalauja bibliotekininkės pareigybinis aprašas: tai noras suprasti aplinką, kurioje gyvena, sužinoti ir kitiems papasakoti, jaunesniems priminti kertines kaimo bendruomenės vertybines nuostatas, jų ištakas. Tikriausiai tik su bibliotekininkams būdinga aistra, užmiršdama laiką ir namų rūpesčius, ji verčia pirminius literatūros šaltinius, klausinėja uošvių ir kaimynų apie vieną ar kitą faktą, tikrina ir pertikrina juos, lygina, papildo. Pernai ji nusprendė dalyvauti konkurse „Sodybos istorija“, kurį inicijavo darbdaviai. Ilgai negalėjo „nusitverti“ temos, kuri domintų. Įdomios procesijos, į kurias kiekvienas Palūšės parapijos kaimas eidavo pasipuošęs savitai: meironiškiai rengdavosi žydrai, kaime išsaugota ir senoji atributika, yra pagaminta ir nauja. Visa tai reiktų fiksuoti, kad būtų galima atkurti... Įdomus ir kaimo gale esantis šv.Jurgio stogastulpis, šalia kurio ąžuoliuką sodino signataras Česlovas Kudaba... Apsistojo ties kaimo pradžią žyminčiu Kazimieriečių kryžiumi. Tai visai Rytų Lietuvai labai aktualios draugijos istoriją pasakojantis darbas, pateiktas per įvykius, žmonių likimus konkrečioje vietovėje. Šia tema jos ilgai kalbinti negalima, nes klausysi visą dieną...

Laima Banienė yra iš tų, kurie ne tik aprašo vykusius faktus. Meironyse ji gyvena nuo 1994 m., ir pati tapo kaimo istorijos kūrėja. Dabar ji - jauniausia Meironių kaimo gaspadinė. Jaunųjų Banių šeima - vienintelė, kuri dar laiko taip plačiai Meironis išgarsinusią karvutę. Karvutė Margutė, kaip ir ankstyvesnės jos likimo draugės, iki šiolei ganiavai ežeru plaukia į pusiasalį. Laima pamena, kaip, vos atitekėjus, jai būdavo gaila ežeru plaukiančių karvių. Dabar atrodo, kad kitaip ir būti negali. Tiesiog yra taip. Kaip gyvenimą kuria gamtos sąlygos, prie to žmonės ir taikosi: ganiavai plaukdavo karvutės, kasdien po kelis kartus šeimininkės valtimis irdavosi jų melžti, o šokti per šventes reikia ant tilto, nes visa žemė kaime naudojama pagal paskirtį: derliui auginti. Kai šias buities detales vertina kiek atsitolinusi, moksliškai, supranta, kad būtent tai kuria Meironių kaimo sociokultūrinį savitumą, kuris yra patrauklus ir egzotiškas atvykstantiems, kad viską reikia užrašyti, nes skubančios naujos kartos gali ir nebeprisiminti...

Daugelį metų per Sekmines šalia kaimo seniūnaitės, vyro tetos Irenos Lukoševičienės, stovi ir Laima. Tik jos rankas teisėtai puošia padėklas su sūriu. Sekminių svečiai keičiasi, tradicinės suneštinės viso kaimo vaišės - neišnyksta.

Prisirišimas prie vietos ir žmonių didina atsakomybę prieš juos. Gal todėl papročių aprašai, istorinių faktų fiksavimas tampa ne darbu, o lyg ir laišku sūnui, kuris gal taps gimtinės vertybių saugotoju...

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRIZMAS: Rygoje vykusiame tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Riga Pearl“ Lietuvos sportininkai iškovojo devynis medalius - tris aukso, penkis sidabro ir vieną bronzos.
  • KELIAI: ankstų ketvirtadienio rytą šalyje oro temperatūra nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio; Telšių, Šiaulių ir Kauno apskrityse ant valstybinės reikšmės kelių dangų susiformavo plikledis, šiuose keliuose dirba žiemos priežiūros mechanizmai; likusioje šalies dalyje kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra sausų kelio ruožų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
guitar trio

Ką reikėtų daryti, kad pareigūnų darbas motyvuotų gerai dirbti?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +2 C

   +2  +7 C

 

   +3  +7 C

   +2  +6 C

  +5  +8 C

 

   +7  +8 C

    7-12 m/s

    1-6 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2155
RUB - 68.9476 CHF - 1.1609
GBP - 0.8881 NOK - 9.6723
reklama
Labas vasara