respublika.lt
 

Iš Vabalninko - į didįjį muzikos kelią (1)

2019 gegužės mėn. 26 d. 14:07:11
Algirdas Butkevičius, parengta pagal „Biržiečių žodį“

Prieš 150 metų netoli Kauno esančiame Raudondvaryje gimusio lietuvių muzikos patriarchu vadinamo kompozitoriaus, vargonininko, chorų dirigento, profesoriaus Juozo Naujalio (1869-1934) muzikinė karjera prasidėjo Vabalninke. Atvažiavo į Vabalninką jaunasis vargonininkas, ką tik baigęs Varšuvos Muzikos institutą. Atvykti į mažą provincijos miestelį jį viliojo puikūs trijų manualų vargonai, statyti lietuvio Juozo Radavičiaus, o taip pat gana didelis ir pajėgus choras.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pasakojama, kad Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“, jį atnešdavo Naujaliui, jog šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms Wikipedia.org nuotr.

 

Kompozitorius 1913 metų rudenį iš Vabalninko kilusiam poetui ir kunigui Kaziui Žitkui-Vincui Stoniui (jo atsiminimai „Juozas Naujalis Vabalninke“ išspausdinti ketvirtajame 1973-ųjų „Kultūros barų“ numeryje), tuomet dar kunigų seminarijos pirmakursiui, sakė: „Vabalninkas - vienas ryškiausių mano gyvenimo taškų, giliai įstrigusių į atmintį. Juk nuo Vabalninko aš pradėjau savo muzikinę karjerą...“

Vabalninke J.Naujalis kurį laiką gyveno knygnešio Tomo Paliulio namuose. Pastebėjęs Tomo sūnaus Fabijono gabumus, prikalbino tėvus mokyti jį muzikos. Darbo pradžia jaunajam vargonininkui nebuvo lengva. Jo pirmtakas išsivežė visas natas. J.Naujalis savų neturėjo, o artimiausi knygynai buvo Varšuvoje ir Peterburge. Tobulino chorą. Pagal Antano Baranausko tekstą „Prieš tavo sostą puolame su viera“ parašė savo pirmąsias lietuviškas mišias, kurias giedoti vabalninkiečius choristus išmokė keturiais balsais. „Vėliau, - rašo knygoje „Juozas Naujalis“ (1968 m.) chorų dirigentas ir pedagogas Anicetas Arminas, - Vabalninko bažnyčios choras tapo vienu stipriausių periferijos chorų (rengė tradicinius vakarėlius, kur atlikdavo lietuviškas dainas). Čia neabejotinas ir J.Naujalio nuopelnas.“ Susidomėjęs liaudies papročiais ir dainomis, užrašinėjo dainas ir jas harmonizavo. Keletą liaudies dainų išmokė dainuoti savo choristus. Daugiausia laiko praleisdavo grodamas puikiais vargonais, nes stengėsi tobulinti grojimo techniką, mokytis naujų giesmių. Susidraugavo su Adomu Aukštikalniu, kurį mokė muzikos. Adomas turėjo ryšių su knygnešiais, platino draudžiamas lietuviškas knygas, jas skaitė. „Pasibaigus muzikos pamokoms, - pasakojo kompozitorius, - eidavome su Aukštikalniu į jo apgyvendintą Žitkevičių seklyčią, kuri buvo virtusi tikra skaitykla.“

Juozas Naujalis apsidžiaugė, kai kartą jį pakvietė į Cemnolonskams priklausiusį Guodžių dvarą. Jam patiko sena romantiška dvaro sodyba su dideliu parku, malonūs šeimininkai, muziką mėgstantys jų sūnus Liudas ir dukra Marilė. Liudas ir Marilė tapo nuolatiniais
J.Naujalio svečiais. Tai nepatiko klebonui, sumaniusiam jaunąjį vargonininką apvesdinti su buvusio vargonininko dukra Kaze Jacevičiūte. Naujalis, dar 1888 metais Varšuvoje susižiedavęs su savo būsimąja žmona Monika Kritaite, Vabalninke siūlomų vedybų atsisakė. Santykiai su klebonija atvėso, todėl jis dar artimiau susibičiuliavo su savo mokiniu Aukštikalniu. Kartu eidavo į Vabalos upelio brastą pasimaudyti, į artimiausius kaimus nuveždavo lietuviškų knygų, užrašinėdavo liaudies dainas. Susipažino su Pabiržės bažnyčios vargonininku Teodoru Braziu. Vėliau jie taps artimais bičiuliais ir bendraminčiais. T.Brazys ne kartą savo straipsniuose gražiai įvertino Naujalio sukurtus kūrinius ir koncertus, o J.Naujalis po staigios kompozitoriaus Teodoro Brazio mirties parašė savo bičiuliui šiltą nekrologą.

1891 metų vasarą Naujalį mokslo draugas pakvietė į Rietavą. Ten buvo reikalingas vargonininkas. Vieną rudens dieną, vos pradėjus švisti, išvažiavo su uždarbiaujančiu vežėju Ošeriu į Subačiaus geležinkelio stotį. Kaip pats kompozitorius sakė, išvažiavo drąsiai žvelgdamas į ateitį, nes vienerių metų gyvenimo mokykla nuošaliame Vabalninke buvo jį gerokai užgrūdinusi ir paruošusi tolimesniems skrydžiams.

O tų skrydžių tikrai būta įspūdingų.

Rietave Juozas Naujalis neužsibuvo. Po pusės metų jis jau darbuojasi Kauno katedroje. Netrunka pagarsėti kaip puikus vargonininkas bei chorų dirigentas. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, įsteigia Kaune pirmą lietuvišką knygyną. Jame ne tik knygos, bet ir natos. (Tarp parduodamų knygų - Gražbylio, - tai iš Biržų kilusio kunigo, kunigų seminarijos profesoriaus Povilo Januševičiaus slapyvardis - knygos. Vėliau Naujalis P.Januševičiui dedikuos vieną sonetą - A.B.). Jo rūpesčiu įkūriama Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija, vargonininkų mokykla. 1909 metais pradeda leisti ir redaguoti laikraštį „Vargonininkas“. 1919 metais Naujalis įgyvendina savo seną svajonę - Kaune atidaro pirmąją lietuvių muzikos mokyklą, tampa jos direktoriumi. 1922 metais kaip vargonininkas, pianistas ir dirigentas koncertuoja daugelyje Amerikos miestų. Jo sukurtos dainos, dainuojamos chorų ir solistų, sulaukia didžiulio pasisekimo. J.Naujalis prašomas likti Amerikoje, jam siūlomos labai geros materialinės sąlygos. Tačiau kompozitorius grįžta į Lietuvą. Čia jo laukia pasiruošimas 1924 metais rengiamai pirmajai Lietuvos dainų šventei. Vienas iš jo aktyviausių talkininkų - iš Biržų krašto kilęs, Biržų keturklasę mokyklą baigęs muzikas Apolinaras Likerauskas. J.Naujalis - šios šventės vyriausiasis dirigentas. Tų pačių metų pabaigoje minimas Naujalio 35-erių darbo metų jubiliejus. Tarp kompozitorių sveikinusių buvo ir mūsų kraštietis, netoli Kvetkų, Miškinės vienkiemyje gimęs dailininkas Petras Kalpokas, o sveikinimo Naujaliui adresą pasirašė iš Biržų krašto kilę kunigai Adolfas Sabaliauskas ir Teodoras Brazys bei muzikas Apolinaras Likerauskas.

Artima bičiulystė Naujalį siejo su poetu Maironiu. Jie mėgo kartu vaikščioti Nemuno pakrante. Pasakojama, kad Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“, jį atnešdavo Naujaliui, jog šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms. Todėl daugelis Maironio eilėraščių tapo Naujalio sukurtomis dainomis, skambančiomis ir šiandien.

Juozas Naujalis buvo žinomas ne tik Lietuvoje. Kaip puikų chorinės muzikos žinovą į savo dainų šventes jį kvietė latviai ir estai. Jis paminėtas įvairiose užsienio šalių enciklopedijose. Anglų kalba išleistame žinyne „Dictionary of Modern Music and Musicians“ („Modernios muzikos ir muzikų žinynas“) J.Naujalis minimas kaip pirmas lietuvis muzikas, baigęs aukštąjį mokslą, padėjęs pagrindą lietuvių profesinei muzikai, praturtinęs bažnytinį grigališkąjį giedojimą.

Įvairus ir turtingas jo kūrinių lobynas. Kompozitorius parašė apie trisdešimt melodingumu pasižyminčių dainų chorui, harmonizavo liaudies dainas, sukūrė kūrinių vargonams ir kitiems muzikos instrumentams, chorui ir vargonams atlikti skirtų mišių, kantatų, motetų. Knygoje „Juozas Naujalis“ išvardinti 148 kompozitoriaus sukurti kūriniai.

1909 metais aštuntajame „Vargonininko“ numeryje Radviliškėnas (tai vienas iš tais metais Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčios klebono kun. Adolfo Sabaliausko slapyvardžių - A.B.) rašė, kad 1907 metais N. Radviliškyje apsigyvenęs J.Naujalio mokinys vargonininkas Kiukis „sutaisė 30 asmenų chorą“, išmokė choristus grigališkojo giedojimo, o lietuviškuose vakaruose dainuoja beveik visas J.Naujalio dainas iš jo dviejų leidinių. ( Pirmajame buvo 8 lietuviškos dainos, antrajame - 15 tautiškų (liaudies) dainų.)

Mirė Juozas Naujalis 1934 metų rugsėjo 9 dieną. Rytą jis dar dirigavo katedroje mišias. Paskui ilsėjosi. Vakare teatre vyko iškilmingas vyriausybinis koncertas. Jo metu kompozitorių ištiko širdies priepuolis. Paskutinieji jo žodžiai, pasakyti priėjusiam pažįstamam paklausti kaip jis jaučiasi, buvo: „Nieko, nieko, praeis...“

Po mirties nekrologą, pavadintą „Prof. Naujalį į kapus palydint“ parašė („Lietuvos aidas“, 1934, Nr. 207) Biržų evangelikų reformatų kunigo P.Jakubėno sūnus, kompozitorius ir muzikos kritikas Vladas Jakubėnas. Po penkerių metų pabiržietis kompozitorius ir chorų dirigentas Antanas Budriūnas, prisiminęs savo studijas Kauno valstybinėje muzikos mokykloje, pasakos, kad antraisiais studijų metais jam pasunkėjo gyvenimo sąlygos. Tai sužinojęs mokyklos direktorius Naujalis pakvietė studentą ateiti pas save kas antrą dieną pietauti. „Tą, - rašo Antanas Budriūnas, - su dėkingumu prisimenu ne tik dėl to, kad buvau išgelbėtas iš sunkios padėties - Naujalių šeimoje buvau sutiktas ne kaip vargšas šelpiamas muzikos mokyklos mokinys, bet kaip svečias arba savas žmogus.“ Kad neturtingas studentas turėtų iš ko pragyventi, Naujalis pasiūlė A.Budriūnui muzikos mokykloje raštvedžio tarnybą.

O štai kaip Juozą Naujalį, gerai jį pažinojęs, apibūdina teatro režisierius Antanas Sutkus: „Augalotas, tiesus, stotingas vyras, savimi pasitikįs ir kitus suprantąs bei užjaučiąs žmogus. Krūtinę dengia išvaizdi patriarcho barzda. Bendraudamas su žmonėmis - santūrus, ramus, tikslus, kilnus. Pasvertas kiekvienas žodis. Visad gyvos, tartum tiriančios, didelės akys kiekvieną palydi švelnia šypsenėle.. Tai lietuvių muzikos tėvas Juozas Naujalis.“

1927-1930 metais Vabalninke vargonininkavęs vargonininkas ir chorvedys Jonas Viržonis, vėliau porą metų dirbęs Biržuose, pasakoja, kad vabalninkiečiai Juozą Naujalį prisimindavo su didele pagarba, nes jis, 1890-aisiais, būdamas dar labai jaunas, mokėjo įsigyti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. Gyvas čia jo atminimas ir šiandien. Prieš trisdešimt metų Vabalninke buvo iškilmingai paminėtos 120-sios J.Naujalio gimimo metinės. Šventėje dalyvavo jo sūnus Tadas su vaikaičiu, bažnyčios šventoriuje pasodintas ąžuoliukas, o viena gatvė pavadinta Juozo Naujalio vardu.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1083 PLN - 4.3643
RUB - 72.7560 CHF - 1.0905
GBP - 0.9115 NOK - 9.9390
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis