respublika.lt

In memoriam. Nepalaužtos Lietuvos sūnus

(0)
Publikuota: 2019 kovo 20 11:00:11, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Partizanas Vytautas Balsys-Uosis

Šiandien amžino poilsio Romainių kapinėse atguls kovo 18-ąją miręs legendinis partizanas Vytautas Balsys-Uosis, kuriam gegužės 20-ąją būtų sukakę 96 metai.

 

Dar visai neseniai, kovo pirmąją, Kaune gyvenantis dimisijos majoras važiavo į Vilnių, kur Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pristatomas Editos Mildažytės dokumentinis filmas „Uosis, Tigras ir Liepsna“. Jame įamžinti trijų partizanų liudijimai apie ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai kovas ir tų kovų nulemtą gyvenimą.

Kai po filmo peržiūros Vytautas Balsys-Uosis, atsistojęs salės priekyje, pradėjo savo kalbą, kažkas tarstelėjo: „Leiskim partizanui atsisėsti“ ir atnešė kėdę. Į tai Uosis atsakė: „Ačiū, atsisėdėjęs“. Savo žodžiais sukėlęs juoko ir plojimų bangą, partizanas stovėdamas tęsė savo kalbą. Tvirtas, susikaupęs ir visada turintis ką pasakyti. Nė neįtartum, kad pastaruoju metu jam išties buvo sunku vaikščioti, ilgai stovėti.

Iš Vytauto Balsio-Uosio kalbos kovo 1-ąją


„Mūsų valstybė yra tik mažas žemės grumstelis, bet ji turi unikalią ir sudėtingą savo istoriją. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Lietuva nepalūžo: partizanai stojo į kovą, ir ta kova neleido mūsų tautai sulūžti. Nes partizanai atstojo savotišką jos stuburą. Nepaisant to, kaip skaudžiai ta kova kainavo, visos Lietuvos partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, 1949 metų vasario 16-ąją Minaičiuose sušaukęs visų 8 apygardų partizanų vadus ir sukūręs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją, kartu su kitais pasirašė šį svarbų dokumentą. Deklaracija tuo metu atstojo mūsų tautos Konstituciją. Atgavus Nepriklausomybę, šią Deklaraciją pripažino Seimas ir Vyriausybė, suteikdami generolui J.Žemaičiui-Vytautui prezidento vardą.

Mielieji, skaudu, kad iki šios dienos Lietuvos Seimo ir Vyriausybės nariai, pasikabinę visų prezidentų portretus, nesuranda vietos generolo J.Žemaičio portretui. Esu optimistas ir tikiu, kad jūs pakutensite tą klausimą, ir mūsų generolui Jonui Žemaičiui atsiras vietos. Linkiu visiems geros sveikatos, optimizmo ir... sulaukite mano amžiaus“.

Iš pokalbių su V.Balsiu-Uosiu

„1944 metais sovietams Lietuvoje pradėjus antrąją okupaciją ir paskelbus jaunų vyrų mobilizaciją, jaunimas atsidūrė kryžkelėje: stoti į sovietų armiją ar pradėti partizaninį karą. Šaukimus gavome dviese: aš, vyriausias sūnus, ir brolis Zigmas. Tėvelis iškart pasakė: geriau žūkite kovodami savo žemėje, negu gindami okupantų interesus“, - apie apsisprendimą lėmusius tėvo žodžius pasakojo V.Balsys-Uosis.

Tauro apygardoje partizanavęs V.Balsys-Uosis prisiminė 1945 vasario įvykius, kai vieną dieną jie, trys partizanai, iš Drapakampio stovyklos buvo komandiruoti į Žiemkelių stovyklą. Čia pakliuvo į sovietų kariuomenės apšaudymą, nes vieno partizano brolis išdavė partizanų stovyklavietę. „Visą dieną vyko kautynės, o vakare rusai, išsigandę nakties, susikrovė savo žuvusiuosius ir pasitraukė. Pasitraukė ir partizanai. Aš buvau gavęs porą kulkų, negalėjau paeiti, tad likau gulėti. Atsisukau granatą ir laukiu, kas priartės, neskubėdamas patraukti to „šniūrelio“. Galvoju, jeigu rusai priartės, tada ir patrauksiu. Naktį atėjo likę gyvi partizanai ir surado mane gulintį. Išnešė į palaukę, o iš ten su rogėmis ūkininkas mane atvežė į Drapakampio bunkerį. Prie jo netoliese, tokioje įduboje, buvo įrengta dviejų vietų „ligoninė“. Aš toje skylėje 3 mėnesius gydžiausi žaizdas pats, be daktaro“, - pasakojo Uosis.

„Po Stalino mirties mums nuėmė numerius, sugrąžino pavardes, vardus - iki tol buvau tik Z-787. Į Lietuvą po tremties grįžau jau turėdamas vardą, bet dar keletą metų negalėjau prisiregistruoti“, - apie nesvetingai sutikusią sovietinę gimtinę pasakojo partizanas.

Dosjė

* Vytautas Balsys-Uosis gimė 1923 05 20 Kluoniškių k. (Zapyškio vls., Kauno aps.)

* Nuo 1944 m. - Tauro apygardos partizanas, 1948 m. vasario 4 d. išduotas ir suimtas.

* Nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Norilsko lageryje ir 15 metų tremties (priverstinai dirbo anglies kasyklose, Karagandos vario kasykloje).

* Į Lietuvą grįžo 1966 metais, vedė, turi dukrą Rūtą.

Kovo 20-ąją 12 val. šv. Mišios už Vytauto Balsio sielą bus aukojamos Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, 15 val. karstas išnešamas iš Kauno įgulos karininkų ramovės - laidotuvės vyks pirmosiose Romainių kapinėse.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s