respublika.lt

Ilgėsimės jų žmogiškumo ir šviesos

(0)
Publikuota: 2020 gruodžio 31 16:50:01, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 21 nuotr.
Sausio 27 dieną mirė profesorius Edvardas Gudavičius. Eltos archyvo nuotr.

Slūgstanti 2020-ųjų banga nuo gyvenimo denio nusinešė daug iškilių asmenybių, savo darbais kūrusių bei stiprinusių Lietuvą ir jos dvasią. Akistatoje su pasaulį gožiančia tamsa šviesiosios jėgos neteko dar vienos atramos, savo gyvenimo vaisiais bei laikysena liudijusios ištikimybę žmogiškumui, pagarbą tradicijai, pareigą ir meilę Tėvynei.

 


SAUSIS

27 dieną mirė vienas žymiausių lietuvių istorikų, vienas iš moderniosios istoriografijos pradininkų akademikas Edvardas GUDAVIČIUS (g. 1929 09 06). Jam turime būti dėkingi kasmet švęsdami Valstybės dieną. Istorikas yra išskaičiavęs, kad būtent 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas galėjo būti karūnuotas karaliumi.

29 dieną netekome kompozitoriaus Algimanto BRAŽINSKO (g. 1937 11 12), kūrusio dainas, vokalinius ciklus, oratorijas, kantatas, operas, kamerinę bei simfoninę muziką. Vienas žymiausių kompozitoriaus chorinių ciklų - „Septynios baladės" pagal Vytauto Bložės eiles. Jo kūriniai liaudies ansambliams pasižymi liaudies muzikos leksika.

VASARIS

16 dieną užgeso Nacionalinės premijos, 2014-ųjų „Poezijos pavasario" laureato, poeto, vertėjo Kęstučio NAVAKO (g. 1964 02 24) gyvybė. Jo eilės verstos į anglų, gruzinų, latvių, makedonų, rusų, suomių, švedų, vokiečių kalbas.

29 dieną mirė dainininkė Nelė PALTINIENĖ (g. 1929 02 16). Jos pavardę rasi Lietuvos rekordų knygoje: jos dainavimo metai scenoje išties rekordiniai - šešios dešimtys ir ketveri. Išskirtinis dainininkės ir publikos ryšys užsimezgė greičiausiai dėl talento, praturtinto išskirtine ypatybe - simpatija, atjauta ir meile žmogui, kuriam ji ir dainavo atvira širdimi.

KOVAS

10 dieną mirė pianistė, muzikos pedagogė, visuomenės veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona Gražina RUČYTĖ-LANDSBERGIENĖ (g. 1930 01 28). Jos gyvenimas, jaunystėje palytėtas atšiaurios tremties, liks kaip pačios Tėvynės pasakojimo veidrodinis atspindys, kaip jos tragiškos istorijos replika.

BALANDIS

25-ąją mirė Nacionalinės premijos laureatas, kompozitorius Vytautas BARKAUSKAS (g. 1931 03 25). Be aktyvios pedagoginės veiklos, jis - daugelio autorinių koncertų Lietuvoje, Rusijoje, Australijoje, Vokietijoje rengėjų. Kompozitoriaus V. Barkausko kūriniai skambėjo ir įvairiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose, juos grojo muzikos pasaulio žvaigždės Gidonas Kremeris, Jurijus Bašmetas, Davidas Geringas, Raimundas Katilius ir kt.

30 dieną mirė vienas garsiausių Lietuvos pedagogų, matematikas, technologijos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjas ir ilgametis vadovas Bronislovas BURGIS (g. 1949 12 12). Yra nemažai žmonių, gražiai ir teisingai kalbančių, bet labai retai pritaikančių tas tiesas savo kasdienybėje. Jis buvo įsitikinęs, kad visais laikais už tikrus dalykus reikia mokėti krauju. „Aš mokėsiu, jūs - kaip norite..." - sakė jis.

GEGUŽĖ

4 dieną mirė kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas dr. Pranas KNIŪKŠTA (g. 1933 09 24). Ypač daug jėgų ir energijos kalbininkas skyrė kalbos norminimui ir šviečiamajam darbui. Iki paskutinių gyvenimo dienų jam rūpėjo, kad bendrinė lietuvių kalba neliktų nudrožta kaip nugenėta pušis.

11 dieną mirė teisininkas, Konstitucijos projekto rengimo grupės narys, Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti ekspertas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, socialinių mokslų daktaras Stasys STAČIOKAS (g. 1937 08 25).

13 dieną užgeso dailininkės Ramunės KMIELIAUSKAITĖS (g. 1960 06 21) gyvybė. Nors kūrė ir grafikos srityje, tačiau išgarsėjo kaip akvarelės meistrė; nuo 1992 m. priklausė Lietuvos akvarelininkų grupei „Aqua", yra surengusi kelias dešimtis personalinių parodų, dalyvaudavo ir bendrose parodose Lietuvoje, ir užsienyje.

16 dieną mirė prozininkas, dramaturgas, aktorius, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Eugenijus IGNATAVIČIUS (g. 1935 05 08). Sovietmečiu buvo kalintas už antitarybinius eilėraščius. Laikėsi nuostatos, kad gyvenime svarbiausia „laisvės, tiesos pamatas - Tėvynė", domėjosi politika ir visuomet gynė tiesą.

BIRŽELIS

2 dieną netekome kino ir teatro aktoriaus Gedimino GIRDVAINIO (g. 1944 01 19), gerai pažįstamo iš Aurelijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo, Rimo Tumino, kitų režisierių spektaklių, televizijos filmų bei serialų. Nepamirštami jo vaidmenys Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka" ir kitose chrestomatinėse juostose „Jausmai", „Ave vita", „Herkus Mantas", „Tadas Blinda", „Riešutų duona"...

LIEPA

19 dieną netekome muziejininko Osvaldo DAUGELIO (g. 1955 10 06), visą gyvenimą dirbusio M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, o 1992-2019 m. laikotarpiu buvusio jo direktoriumi. Jis visą gyvenimą nenuilstamai populiarino lietuvių genijaus kūrybą, siekdamas solidaus jo pristatymo pasaulio muziejuose bei jo vardo Europos meno istorijoje rašymo greta didžiųjų.

23 diena pažymėta teatro ir kino dailininkės Gražinos Konstancijos REMEIKAITĖS (g. 1934 11 25) netektimi. Debiutavusi kostiumais Panevėžio dramos teatre A.Strindbergo dramai „Mirties šokis" (rež. Juozas Miltinis, 1973), prisidėjo prie profesionalaus lietuviško kino istorijos: bendradarbiavo su žymiais kino režisieriais - Gyčiu Lukšu, Arūnu Žebriūnu, Algirdu Dausa ir Algimantu Kundeliu.

27 dieną mirė kino ir teatro aktorė Gražina BALANDYTĖ (g. 1937 06 27). Anot teatrologės Daivos Šabasevičienės, ji buvo reikli sau, gerai atliekanti vaidmenis, tačiau pirmiausia išsiskyrė savo grožiu ir jos didžiausias gyvenimo vaidmuo buvo Moteris: tiek scenoje, tiek gyvenime ji norėjo išlaikyti moters, kaip grožio ir meilės deivės, statusą.

RUGPJŪTIS

12 dieną neliko intelektualo, žurnalisto, vertėjo, žurnalo „Verslo klasė" redaktoriaus Aurelijaus KATKEVIČIAUS (g. 1962 12 22). Citata iš jo pratarmės žurnalui: „Liūdna žinia būtų tokia - ne tik 2020-aisiais, bet ir 2021-aisiais jokių „agurkų sezonų" nebus. Ir ne dėl mūsų vietinių žaidimų smėlio dėžėse. Nors ir čia pakaks smagumų naujas keistas koalicijas dėliojant po Seimo rinkimų - o aš nelabai abejoju, kad jos gali atrodyti net ir labai keistokos. Tikrai esu čia citavęs seną kinų prakeiksmą: „Kad tu gyventum permainų laikais." Konfucianizmu (jame itin vertinama tvarka ir pastovumas) dvelkiantis prakeiksmas mums visiems dabar tapo realybe."

RUGSĖJIS

20 dieną pasitraukė iš gyvųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, I Sąjūdžio Seimo narys, aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautoris Romas PAKALNIS (g. 1941 01 04). Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų rūpinosi ekologinėmis ir kultūros paveldo problemomis.

15 dieną netekome žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo, vieno iš piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai" steigėjo profesoriaus Arnoldo PIROČKINO (g. 1931 02 25). Profesorius tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų ir rašytojų gyvenimą ir kūrybą, garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus darbus.

SPALIS

19 dieną aptemdė žinia apie operos solisto Vaclovo DAUNORO (g. 1937 02 01) išėjimą amžinybėn. Vienas įžymiausių Lietuvos operos bosų, stažavęsis ir dainavęs Milano „La Scalos" teatre, daugiau nei tris dešimtmečius dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, daug metų dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Daunoras išvyko gyventi į JAV, būdamas 58-erių debiutavo prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera" teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. Senatvę praleido Tėvynėje.

LAPKRITIS

3 dieną mirė Nacionalinės premijos laureatas Faustas LATĖNAS (g. 1956 05 16) pagarsėjęs kaip teatro kompozitorius, visų Rimo Tumino, taip pat daugelio Eimunto Nekrošiaus ir Jurijaus Butusovo spektaklių muzikos kūrėjas. Jis rašė muziką Valstybinio jaunimo, Vilniaus mažojo, „Lėlės" bei kitų Lietuvos ir užsienio teatrų spektakliams.

23 diena - kino ir teatro aktoriaus Algirdo PAULAVIČIAUS (g. 1943 10 27) netekties diena. A.Paulavičius 1966 m. baigė Juozo Miltinio teatro studiją ir pradėjo dirbti Panevėžio dramos teatre. Sukūrė daugiau kaip 110 vaidmenų.

29-ąją į amžinybę išėjo Bernardas ALEKNAVIČIUS (g. 1930 08 21) - iškilus dokumentinės fotografijos meistras, publicistas, nepailstantis istorikas ir kraštotyrininkas. Netekome Klaipėdos krašto patrioto, šviesuolio, besididžiuojančio lietuvių tauta ir jos laimėjimais.

GRUODIS

6-ąją mus sukrėtė Nacionalinės premijos laureato, dirigento, profesoriaus Petro BINGELIO (g. 1943 01 03), daug metų vadovavusio Kauno valstybiniam chorui, netektis. Daug metų dirigavo Lietuvos dainų ir kitose šventėse, buvo Pasaulio lietuvių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, jo dėka jau 25 metus po Pažaislio vienuolyno skliautais skamba klasikinė ir šiuolaikinė muzika, o Pažaislio muzikos festivalis tapęs vienu iškiliausių Lietuvos kultūros reiškinių.

8 dieną mirė žinomas Alytaus šviesuolis, daugelio pilietinių iniciatyvų įgyvendintojas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Kazimieras SVENTICKAS (g. 1946 03 14). Jo gyvenimo moto: „Laimingi, kurie geba turėti, laimingesni - kurie moka pasidalinti."

11 dieną sustojo teatrologės, literatūrologės Irenos VEISAITĖS (g. 1928 01 09) širdis. Holokausto metu praradusi didelę savo šeimos dalį, vaikystėje patyrusi visą totalitarinių režimų košmarą, ji nepuoselėjo praeities nuoskaudų, buvo itin tolerantiška asmenybė. Prof. I.Veisaitės veikla įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp jų ir ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui ir kt.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s