Įdomybės apie Japoniją ir pačius japonus

Siūlome susipažinti su įdomiais faktais apie Japoniją ir japonus. Gali būti, kad kai kurie pateikti faktai jus nustebins, nes ši šalis yra itin savita. Pavyzdžiui:

* Japonijoje kategoriškai nepriimta duoti arbatpinigių. Manoma, kad kol klientas už paslaugą moka nustatytą kainą, jis su pardavėju yra lygūs.
* Japonai yra labai sąžiningi. Jei metro pametėte piniginę, yra 90 proc. tikimybė, kad ji bus atnešta į radinių biurą.
* Tokijas - saugiausias pasaulio didmiestis. Čia yra taip saugu, kad šešerių metų vaikai vieni važinėja visuomeniniu transportu.
* Japonijos šiauriniuose miestuose visi šaligatviai yra šildomi, todėl čia niekada nebūna plikledžio. Japonijos gatvėse galima pamatyti stovus su skėčiais. Jeigu ima lyti, praeivis gali pasiimti bet kurį skėtį, o paskui, lietui pasibaigus, palikti jį artimiausiame stove.

Valgymas

Valgymas Japonijoje - tai atskira kultūra. Kas viešėjo Japonijoje, supras, ką turime omeny.

* Ledai su majonezu

Šį skanėstą japonai gali valgyti ne tik su majonezu, bet ir su kitais keistais priedais: anglimi, bulvių traškučiais, kaktusais ir sklindžiais.

* Čepsėkite kuo garsiau

Gal ir keista, bet Japonijoje išties nepriimta valgyti tyliai, ypač svečiuose. Čia yra visiškai normalu valgant čepsėti ir leisti panašius garsus, rodančius, kaip jums skanu.

Valgymas ties pavojinga riba

Japonijoje šiandien, kaip ir prieš daug šimtmečių, suvalgoma dešimtys tonų nuodingos žuvies fugu. Šią žuvį netinkamai išdorojus, ji gali tapti mirties priežastimi, ir kartais taip nutinka. Tačiau japonų tai nė kiek negąsdina. Ir net jeigu virėjas padarys klaidą, dėl kurios lankytojas iškeliaus į kitą pasaulį, jam už tai atsakyti neteks. O savo garbę jis gali apginti suvalgydamas savo pagaminto patiekalo likučius. Dar vienas būdas ekstremaliai papietauti - užsisakyti aštuonkojo. Jeigu valgytojas nespės jo laiku praryti, aštuonkojis savo čiuptuvais gali įsikabinti jam į gerklas ir uždusinti. Tiems, kas nerizikuoja valgyti gyvų aštuonkojų, leidžiama juos suvalgyti negyvus. Bet ne viskas taip paprasta! Užpylus aštuonkojo čiuptuvus sojų padažu, jie pradeda susitraukinėti. Taigi pietūs atrodys „gyvi“, o padoriam japonui tai suteiks malonumo, sunkiai suprantamo europiečiui.

* Neįprastas „pepsi“

Japonijoje šis gėrimas yra nepaprastai populiarus. Jis būna įvairių skonių: su pienu, jogurtu, braškėmis ir net raugintu agurku. Tokios skonių įvairovės nerasite nė vienoje kitoje pasaulio šalyje.

* Šašlykas iš delfino

Šis patiekalas Japonijoje yra labai populiarus. Įdomu tai, kad šių žinduolių mėsa valgoma virta, kepta ir net žalia.

Švietimas

Japonijoje yra privalomas ikimokyklinis mokymas. Į tokias ugdymo įstaigas vaikai pradeda eiti nuo 3 metų. Po to kiekvienas mokinukas, prieš pradėdamas lankyti mokyklą, turi išlaikyti atitinkamus egzaminus.

* Pradinėse klasėse vaikams neužduodama jokių namų darbų. Tačiau vėliau jų kiekis kasmet didėja.
* Kad japonėms moksleivėms nesmuktų kojinaitės, jos klijais priklijuojamos tiesiog prie kojų.
* Mokiniai privalo vilkėti uniformą. Jeigu kas nors nuspręs, tarkime, užsimauti ne tokios spalvos kojines - jos bus numautos ir konfiskuotos.
* Mokyklose nėra valytojų, nes klases tvarko patys mokiniai.
* Norint išmokti rašyti japoniškai, būtina įsiminti 2500 raidžių-simbolių.
* Kiekvienas vaikas privalo mokėti skaityti ir rašyti trimis būdais: tradiciniu japonišku, japoniška kinų rašmenų versija ir lotyniškais rašmenimis.
* Japonijoje mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1-ąją, o balandžio 6-ąją.
* Mokiniams kategoriškai draudžiama neštis į mokyklą kokio nors maisto.
* Aukštosiose mokyklose studentai gali savo nuožiūra rinktis dėstomus dalykus, kurie juos domina.

Darbas

Japonai fanatiškai žiūri į savo darbą. Jie yra tikri darboholikai, ir ten net atsirado atitinkamas terminas „karosi“. Jis reiškia mirtį dėl pervargimo. Japonams yra visiškai įprasta atvykti į darbą likus pusvalandžiui iki nustatyto laiko.

Japoniška ekonomija

Japonijoje nėra centrinio šildymo, nors šioje šalyje žiemos būna gana šaltos. Visi šildosi, kaip sugeba. Prekybos centruose galima įsigyti specialių daiktų, kurie ilgai skleidžia šilumą, juos prieš tai palaikius mikrobangėje. Be to, visi japonų šeimos nariai maudosi tame pačiame vandenyje. Aišku, taupyti reikia, bet... Tiesa, reikia pasakyti, kad Japonijoje vonioje maudomasi norint ne nusiprausti, kaip Europoje, o atsipalaiduoti. O prausiamasi prieš lendant į vonią. Japonai nuoširdžiai nesupranta, kaip galima vonioje maudytis nešvariems.

Apie nepadorius dalykus

Nežiūrint aukštos japonų kultūros ir tradicijų, kai kurie jų gyvenimo faktai gali tiesiog šokiruoti. Vienas iš pavyzdžių, žinomas praktiškai visiems turistams - laisvas pornografinių žurnalų pardavimas. Jų galima laisvai nusipirkti bet kur, net maisto parduotuvėse. Stebėtina, bet pirkti tokią produkciją įstatymas nedraudžia net vaikams. Reikia pridurti, kad vienintelė įstatymu numatyta norma, reguliuojanti seksualinį jaunų žmonių gyvenimą ir užkertanti kelią vaikų įtraukimui į prostituciją - oficialiai nustatytas seksualinės pilnametystės (sutikimo lytiškai santykiauti) amžius - 13 metų. Tiesa, kai kuriose prefektūrose jis skiriasi, pavyzdžiui, Tokijuje jis yra 17 metų. Galbūt dėl to kabinėtis prie nepažįstamų merginų, pvz., metro vagone, yra laikoma visiškai normalu. Prieita iki to, kad piko valandomis prie traukinių prikabinami papildomi vagonai, kuriais gali važiuoti tik silpnosios lyties atstovės.

Savas - svetimas

Japonai vieni kitiems rodo didelę pagarbą: susitikę jie yra pasirengę lankstytis iki žemės. Ir nors užsieniečių atžvilgiu jie atviros agresijos nerodo,visa povyza demonstruoja abejingumą.

Kuklumas

Nors japonams yra būdingas kuklumas, kartais jis pasireiškia labai keistai. Pavyzdžiui, maudydamiesi nuogi atviruose vandens telkiniuose, kaip savo kuklumo ženklą jie gali galvą apsirišti skarele. Logika gana paprasta: kadangi visas kūnas, išskyrus galvą, yra po vandeniu, skarelės tokiu atveju visiškai pakanka

Įdomu, kad Japonijoje nepriimta dovanoti pinigų, nes tai jų akimis yra nepadoru ir įžeidžiama. Net skolas jie atiduoda kokiuose nors vokuose.

Mitai apie Japoniją ir japonus

Kadangi europiečiams Japonija atrodo paslaptinga šalis, apie ją sklando ir daugybė mitų. Štai populiariausi klaidingi teiginiai apie Japoniją ir japonus.

Japonai neturi kur gyventi

Klaidingai įsivaizduojama, jog ši salų valstybė yra tokia maža, kad joje trūksta vietos visiems piliečiams gyventi patogiai. Tai netiesa: Japonija plotu lenkia tokias šalis kaip Vokietija ir Italija. Tarp kitko, Japonijoje yra labai saugomi miškai, jie nekertami tam, kad padidėtų gyvenamoji teritorija.

Kovos menai

Daugybėje kino filmų yra dažnai rodomi japonai, tobulai įvaldę įvairius kovų menus. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vos ne kiekvienas šios tautos atstovas yra Briusas Li. Iš tiesų tokia nuomonė yra stipriai perdėta. Netgi labai stipriai. Žinoma, Japonijoje yra puikių kovotojų, bet iš esmės jų nėra labai daug. Kaip ir bet kokių kitų profesionalių sportininkų.

Apie alkoholį

Požiūris į alkoholinius gėrimus Japonijoje yra dvejopas: nuo visiško atsisakymo iki aistringo gėrimo. Čia, kaip ir kitose šalyse, girtiems žmonėms gali būti atleidžiami kai kurie dalykai, kurie kitu atveju būtų suprasti kaip įžeidimas. Tačiau egzistuoja viena svarbi taisyklė: kitą rytą po išgertuvių japonas bet kokiomis aplinkybėmis privalo atvykti į darbą blaivus ir laiku.

***
Japoniškai „kvailys“ yra „baka“ (pažodžiui - kvailas žmogus). O užsienietis - „gaidzin“ (pažodžiui - svetimšalis). „Baka-gaidzin“ japonų šnekamojoje kalboje - amerikietis.