respublika.lt

Haroldas ir Sonia: pusė amžiaus meilės

(0)
Publikuota: 2019 sausio 12 09:57:17, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
2016 metais Norvegijoje buvo pompastiškai minimos Norvegijos karaliaus Haroldo V ir karalienės Sonios 25-osios karūnavimo metinės. EPA-Eltos nuotr.

2016 metais Norvegijoje buvo pompastiškai minimos Norvegijos karaliaus Haroldo V ir karalienės Sonios 25-osios karūnavimo metinės. 2017 m. ne mažiau plačiai buvo atšvęstas Jų Didenybių 80-metis. O 2018 m. ši viena ryškiausių dabarties monarchų šeimų minėjo auksines vestuves. Ši karališkoji pora patyrė neįtikėtinų išmėginimų, kol tapo šeima. Jų nelygi santuoka yra ne tik meilės ir ištikimybės, bet ir nepaprastos dvasinės harmonijos pavyzdys.

 

Dabartinio Norvegijos karaliaus biografija yra labai spalvinga ir turtinga įvykių. Pats Haroldo gimimas buvo ženklas, kad jam yra lemta tapti didžiu savo tautos valdovu. Daugybę amžių Norvegija būdavo unijoje tai su Švedija, tai su Danija, todėl Haroldas buvo pirmasis per 567 metus sosto paveldėtojas, gimęs ne kažkur svetur, o toje šalyje, kurios valdovu turėjo tapti. Tiesa, karūnavimo jam prisiėjo laukti beveik 54 metus, o iki to laiko būsimojo monarcho gyvenimas buvo kupinas nuotykių, vertų Holivudo scenarijaus: stebuklingas išsigelbėjimas per Antrąjį pasaulinį karą, studijos Oksforde, dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse ir pagaliau vedybos su nekilminga mergina, dėl kurios buvo pasirengęs atsisakyti sosto.

Bėgimas ir grįžimas

1937 m. vasario 21-ąją Norvegijos monarchija sulaukė įpėdinio, gimusio gimtojoje žemėje. 1905 m. tapusi nepriklausoma Norvegija tikėjosi išvengti dalyvavimo kare, įsiliepsnojusio Europoje 4-ojo deš. pabaigoje. Tačiau paskelbtasis neutralitetas neapsaugojo šalies nuo nacistinės Vokietijos įsiveržimo. 1940 m. balandį karališkajai šeimai iškilo būtinybė rinktis - bėgti ar likti su tauta. Norvegai nusprendė pasielgti sąžiningai: trejų metų Haroldą su seserimis ir motina išsiųsti į Švediją, o karalių ir pirmąjį įpėdinį palikti namie. Haroldo senelis ir tėvas šalį paliko tik birželį, persikeldami į Angliją, kur vadovavo vyriausybei tremtyje. Apie mažojo Haroldo metus tremtyje reikėtų pasakoti atskirai. Berniuko mama, karūnos princesė Marta, buvo Švedijos princesė, taigi ji su trimis vaikais ir bėgo į kaimyninę Švediją. Tačiau neutralioje Švedijoje Marta ir jos vaikai buvo priimti šaltai. Švedijos karalius juos priglobė, tačiau vietos politikai dar ilgai agitavo nekviestus svečius išsiųsti atgal. Bijoti dėl savo ir vaikų gyvybės Martai prisiėjo keletą mėnesių, kol prezidentas T.Ruzveltas (T.Roosevelt) pasiūlė jai karo metus pralaukti JAV. Haroldui T.Ruzveltas padarė ypatingą įspūdį: berniukas net dalyvavo ketvirtojoje prezidento inauguracijoje. Karališkoji šeima iškilmingai grįžo į Oslą 1945 m., ir tai buvo vienas iš ryškiausių Sonios Haraldsen (Sonja Haraldsen) vaikystės prisiminimų: jūra žmonių miesto gatvėse, ir ji pati, skautė, džiugiai sveikinanti jaunąjį princą ir jo šeimą. Kas galėjo pagalvoti, kad tai būsimosios Norvegijos karalienės pirmasis susitikimas su savo vyru?

Grįžęs į tėvynę, Haroldas daug dėmesio skyrė mokslui ir sportui. Baigęs mokyklą jis įstojo į kavalerijos mokyklą, o 1959 m. pratęsė mokslus Karo akademijoje. Jau būdamas sosto įpėdinis, Haroldas atitarnavo armijoje kaip šauktinis ir išvyko į Oksfordo universitetą, kur studijavo visuomenės mokslus, istoriją ir ekonomiką. Kitas Haroldo pomėgis buvo ir yra buriavimas, aistrą kuriam paveldėjo iš tėvo. Haroldo sportininko sąskaitoje - dalyvavimas 1964, 1968 ir 1972 metų olimpiadose (1964 m. jam net teko garbė nešti savo šalies vėliavą Tokijo olimpiadoje), keletas pasaulio ir Europos čempionatų.

Meilė, nugalėjusi sistemą


Meilė vadinosi Sonia Haraldsen, jai ir Haroldui buvo po 22 metus, kai jie susipažino vakarėlyje pas bendrą pažįstamą. Šio lemtingo ir Norvegijos monarchijai laimingo susitikimo galėjo ir nebūti - tądien Sonia visai nenorėjo eiti linksmintis. Buvo 1959-ieji, neseniai mirė Sonios tėvas, tad merginai vakarėliai ir šventės nelabai rūpėjo. O Sonios draugai manė kitaip. Jie atkakliai įkalbinėjo merginą baigti sielvartauti ir vėl imti džiaugtis gyvenimu. Ir Sonia nusileido.

Ji buvo tik pardavėja mažoje drabužių parduotuvėlėje, kuri kadaise priklausė jos tėvui, bet ambicijų ir ryžto Soniai buvo galima tik pavydėti. Ji nemedžiojo turtingo vyro, juolab nesvajojo apie princą, kadangi nelygios vedybos Norvegijoje tuo metu nebuvo praktikuojamos. Soniai labai patiko siūti, ji ketino tapti modeliuotoja. 17-os ji išvyko studijuoti kostiumų istorijos į Šveicariją, paskui į Angliją - mokytis ekonomikos. Ir kiekvienoje šalyje stropiai mokėsi kalbos. Taigi jaunosios „pardavėjos“ išsilavinimas buvo tiesiog rinktinis, o svarbiausia - ne pirktas už tėvelio pinigus, o įgytas savo talentu ir pastangomis. Be to, Sonia buvo užkietėjusi sportininkė: žiemą slidinėdavo, vasarą irkluodavo.

Tėvo kapituliacija

„Aš iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad mūsų vestuvės įvyks“, - vėliau prisimindavo karalienė Sonia. Nieko keista: jų slaptas romanas tęsėsi 9 metus. Slaptas todėl, kad Haroldo tėvas, karalius Olafas V buvo kategoriškai prieš sūnaus santykius su nekilmingąja, kad ir kokia nuostabi ji būtų. Vieninteliam įpėdiniui jis buvo nužiūrėjęs kilmingesnę nuotaką, Graikijos princesę Iriną, tik jau ne pardavėją! Tačiau princo romanas su naująja norvegų Pelene nenutrūko. Atsitiktinės nuotraukos, paskalos bei tuometinių rūmų žinovų komentarai - ir jau Haroldo ir Sonios istorija domisi visas pasaulis. Monarchijos institucijai Norvegijos karūnos princo atvejis nebuvo išskirtinis: visi dar prisiminė skandalą dėl Didžiosios Britainijos karaliaus Edvardo ir jo Volisės, naujesnis atvejis - princesės Margaretos romanas su išsiskyrusiu kapitonu Piteriu Taunsendu. Pasakojama, kad kartą Sonia pati nusprendė nutraukti santykius su princu, bet jausmai buvo stipresni už protą. Galų gale, pavargęs įtikinėti tėvą, karūnos princas Haroldas metė iššūkį sistemai, pareikšdamas, kad arba jis ves Sonią, arba taip ir liks nevedęs, o tai reiškia, kad negalės sėsti į sostą (beje, abiem princo seserims buvo leista tekėti už nekilmingų vyrų). Pasak kitų šaltinių, Haroldas išvis buvo pasirengęs atisakyti sosto, jeigu tėvas nepritars jo pasirinkimui. Niekas tiksliai nežino, ką būtent sūnus pasakė tėvui, bet jo žodžiai privertė Olafą konsultuotis su parlamentu ir vyriausybe. Sunku net įsivaizduoti, kokiu lygmeniu buvo sprendžiamas įsimylėjėlių likimas. Bet jiems pasisekė: šio pasaulio galingieji nutarė, kad atsižvelgiant į faktą, jog šiuos santykius „patikrino laikas“ ir į daugybę princo išrinktosios teigiamybių, monarchijos populiarumui ši morganatinė santuoka net bus naudinga. (Likimo ironija, kad 1960 m. karalius Olafas buvo vienas iš tų monarchų, kurie nesiteikė atvykti į Britanijos princesės Margaretos vestuves su nekilminguoju, tokį mezaliansą laikydamas nederamu.) Taip ir įvyko: norvegai jau buvo spėję pasiilgti karalienės, juk Olafas daug metų buvo našlys, o Haroldas - viengungis. Taigi pasirodžiusi šalia jų trapi ir subtili Sonia norvegams padarė didelį įspūdį. Haroldo ir Sonios vestuvės pagal žmonių euforijos lygį lengvai gali pranokti Viljamo ir Keitės karališkąsias vestuves ar Hario ir Megan jungtuves. Pavaldiniams džiūgaujant, 1968 m. rugpjūčio 29-ąją Sonia Haraldsen tapo Norvegijos karūnos princese. O 1991 m. sausio 17-ąją, kai Haroldas buvo karūnuotas, Sonia tapo Norvegijos karaliene ir nuo tada spėjo ne kartą įrodyti, kad geresnės karalienės norvegai negalėjo nė norėti. Beje, kai Haroldo ir Sonios sūnus, sosto įpėdinis Hokonas (Haakon) taip pat išsirinko į žmonas paprastą merginą, tėvai, prisiminę savo kovos su sistema patirtį, priešinosi neilgai. Reikia pasakyti, kad Haroldas ir Sonia nuėjo toliau už Olafą ir sutiko leisti sūnui vesti vienišą mamą, kuri ne tik buvo nekilminga, bet ir su savimi tempėsi sunkų praeities bagažą - abejotinus vakarėlius ir eksperimentus su narkotikais.

Ir į ugnį, ir į vandenį, ir į Antarktidą

Jei karališkosioms poroms būtų skiriami titulai įvairiose nominacijose, Haroldas ir Sonia neabejotinai nugalėtų kategorijoje „sportiškiausia karališkoji pora“. Ar net „ekstremaliausia“. Žiūrint į juos susidaro įspūdis, kad jie tiesiog nesuvokia savo amžiaus. Pavyzdžiui, po širdies šuntavimo operacijos 2005 m. Haroldui buvo rekomenduota „pasisaugoti“. Ir ką 68 metų karalius padarė? Metė rūkyti ir išvyko į Europos buriavimo čempionatą Švedijoje, kur jo komanda nugalėjo. Tais pačiais metais 68 metų Sonia tapo pirmąja karaliene, apsilankiusia Antarktidoje. Suprantama, nuvyko ten ne šiaip sau, o su reikalais - iškilmingai atidaryti norvegų mokslinę stotį.

Gyvenimas parodė, kad Haroldas išties tapo puikiu Norvegijos karaliumi. Jis valdo supamas mylinčių vaikų ir anūkų, ranka rankon su mylima žmona. Haroldas, reikia manyti, per 50 metų nė karto nepasigailėjo ją vedęs.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s