Gyvenimas kaip ažūrinis kiaušinis

Nieko keista, kad išvydę menininkės Irenos Jauniškienės ažūrinius kiaušinius daugelis galvoja, jog šie unikalūs margučiai yra odiniai arba porcelianiniai. Mat sunku patikėti, kad šitokius menus kaunietė atlieka ant trapaus kiaušinio lukšto su... dantų technikų įranga.

„Velykos - labai svarbi šventė. Ir nors šita technologija yra nauja - ažūro, vis tiek sugebu pritaikyti lietuvių liaudies simboliką, lietuvių liaudies ornamentus, kad atitiktų margučių marginimo tradicijas, kiek tai galima techniškai atlikti ant kiaušinio, - pasakoja menininkė I.Jauniškienė. - Dažniausiai išraižau saulytes, kryžius, priklausomai nuo kompozicijos - ir trigubus, ir keturgubus, ir aštuonis kartus atsikartojančius, išpaišau ir gyvybės medį su paukšteliais. Atsimenu, Pažaislio vienuolyne vyko dailininkų darbų aukcionas. Ten dalyvavo ir amžinatilsį kunigas A.Žygas. Aš jam padovanojau vieną kiaušinį, o jis sako: „Aš jau turiu jūsų kiaušinį“. Ir man atmintyje pasiliko tokie jo žodžiai: „Žmogaus gyvenimas toks pats trapus kaip šitas jūsų ažūrinis kiaušinis...“

Marginti kiaušinius I.Jauniškienei patiko nuo mažų dienų. Paskui pradėjusi ne tik marginti, bet ir rinkti pačius gražiausius. Jau yra sukaupusi solidžią margučių kolekciją, kuri vienu metu siekė daugiau negu tūkstantį šešis šimtus. Bet vienus sudaužius, kitus išdovanojus šiuo metu namuose teliko tūkstantis. Menininkė savo eksponatus laiko kartoninėse dėžutėse, ėmusis visų saugumo priemonių: padariusi pertvarėles, kad kiaušiniai nesiliestų vienas su kitu, paprastai dugną ir šonus išklojusi specialia medžiaga. „Yra sudužę labai seni kiaušiniai. Juos aš net suklijavau, kad turėčiau tai, ką dariau pačioje pradžioje. Prisimenu, kai pradėjau dirbti, vienas kiaušinis ištrūko, ir aš pirštais išlaužiusi padariau tokią angą. Įdėjau samanėlių, radau sudžiūvusį karkvabalį ir jį įdėjau. Nuo to lemtingo karto ir pradėjau kurti ažūrinius kiaušinius, - menininkė pasakoja, kaip užsikabino už ažūrinės technikos. - Paskui pamažu pradėjau ir juos raižyti, ir ant jų paišyti, ir klijuoti, ir apvynioti virvėmis, ir siūlais, ir augaliukais, ir šiaudais. Vienu metu iš jų dariau net naujamečius žaisliukus. Kaip mažas vaikas moku savo darbeliais pasidžiaugti. Kol kito nepadarau, ir manau, kad jis tikrai yra geras“.

Margučiams paprastai naudojanti vištų, žvirblių, putpelių, ančių, žąsų, stručių kiaušinius ir įvairias atlikimo technikas: skutinėjimą, raižymą, lukšto siuvinėjimą, ažūrą, aplikacijas iš šiaudų, siūlų, augalų, ornamentų piešimą ir kt. Viso šito išmokti nėra lengva. „Ką jūs, kol padariau pirmą ažūrinį kiaušinį, tai aštuoniolika ar dvidešimt kiaušinių sudaužiau, kol vieną skylutę pragręžiau. Dirbta daug metų, ir taip pamažu vis ką nors nauja pridedi, ką nauja išbandai, paskui ir išeina tokie darbai. Paprasčiausiai reikia išpūsti šviežius kiaušinius ir ant jų iš karto dirbi. Su pieštuku lyg sumoji kompoziciją, bet kas yra smulkiau, viską darai iš akies“, - pasakoja ažūrinių kiaušinių technologiją užpatentavusi kūrėja, kuri yra pastebėjusi, kad neretai kai kas mėgina ir pamėgdžioti.

Krapštuke kitų pavadinama menininkė šiam darbui turi specialius įrankius - jie yra pritaikyti ne kiaušiniams gręžioti. „Tai yra dantų technikų įrankiai, kuriuos man vyras muzikas yra atvežęs iš užsienio“, - intriguoja tautodailininkė, toli gražu ne per vienus metus išmokusi ažūrinės technikos.

Menininkė dalyvauja įvairiose parodose, bet savo margučių nenusiteikusi bet kur vežioti, nes šie yra labai trapūs: „Kiek sudužo, nieko, bet vieno kiaušinio labai gaila - jis buvo labai unikalus. Parodoje išimtas iš dėžutės jis iškrito iš rankų. Tik to vienintelio kiaušinio gaila. Visų kitų, kurie sudužo, - ne. Nors esu girdėjusi, kad prieš darbą kiaušinių vidų kažkuo padengiu ar paklijuoju, aš dirbu su natūraliais kiaušiniais, be jokio sustiprinimo, be nieko“. I.Jauniškienė prisimena įvairiausių, netgi labai juokingų atsiliepimų apie pačios kurtus ažūrinius kiaušinius: „Kad jie yra odiniai, kad jie yra porcelianiniai. Prisimenu, rengiant parodą kažkas pasakė, kad čia porcelianas, ir paėmė apžiūrėti, nors paprašiau rankomis neliesti, nes jie nėra porcelianiniai. Ir mano akyse tiesiog suspaudė kiaušinį, na ką padarysi...“

Tačiau nebando atkartoti to paties darbelio, nes negali būti dviejų identiškų kiaušinių: jeigu plotis atitinka, aukštis neatitinka, galai smailesni, bukesni. „Be to, neįdomu tokį patį kiaušinį daryti antrą kartą. Tada dingsta noras dirbti, o kai imiesi naujos kompozicijos, tai kyla noras daryti ką nors daugiau. Labai įdomių dalykų išeina, kai reikia dažyti, nes kiekvienas kiaušinis, netgi tos pačios vištos, nusidažo skirtingai. Turėjau vieną kiaušinį, nežinau, kur jis dabar, gal muziejuje, bet pusė kiaušinio nusidažė tamsiai mėlynai, o kita pusė - dangiška spalva, nors buvo visas panardintas vandenyje. Tai man ir pačiai buvo netikėtas atradimas. Ir visi kiaušiniai nevienodai nusidažo. Nuo ko tai priklauso, negaliu pasakyti“, - sako kūrėja.

Kai pagauna įkvėpimas, menininkė tiesiog negali atsitraukti nuo darbelio: „Vyras išeina į darbą, tada galiu ramiai dirbti, užsidarau visas duris, kad negirdėčiau nei skambučio, nei beldimo, o naktimis dirbu su papuošalais. Galiu pasakyti, kad įdomiausia dirbti, kai sekasi. O šiaip patinka dirbti ir su stručio kiaušiniais, ir vištos, ir putpelių, ir žvirblių, ir žąsų. Ant didesnio kiaušinio galima padaryti sudėtingesnę kompoziciją. Žinote, gal čia Dievo dovana tas kiaušinių marginimas. Bet aš ne tik su kiaušiniais dirbu, labai su daug kuo. Ir jaučiu didžiulį malonumą užsiimdama kūryba. Kai kitas gal eina paplepėti, pasivaikščioti, aš sėdu prie darbelio. Darau vieną kiaušinį arba papuošalą, arba eglutei žaisliuką, ir jau bedarant man kyla kitų kompozicinių minčių. Tada tą mintį užfiksuoju ir taip rutuliojasi tos visos kompozicijos“.

Apie menininkę Ireną Jauniškienę

Margučių kūrėja Irena Jauniškienė gimė 1946 m. balandžio 6 d. Kaune, kur gyvena ir šiuo metu.

Baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, įgydama meninio apipavidalinimo specialybę.

Vaikystėje ir besimokydama technikume Velykoms spalvindavo ir tradiciškai margindavo kiaušinius. Kadaise iš tuščiavidurių margučių padarė gaidį ir vištą, įstatydama jiems žirnių akis, pritaisydama plunksnų sparnus ir uodegas.

Pirmoji Lietuvoje sukūrė kiaurapjūvius margučius. Menininkei patinka dirbti su žąsų, ančių, vištų, putpelių, netgi žvirblių kiaušiniais. Naujieji I.Jauniškienės margučių puošybos būdai patentuoti.

Rengia autorines parodas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, dalyvauja įvairiose šventėse, mugėse, eksponuoja savo darbus užsienio šalyse. I.Jauniškienės margučių yra įsigijęs ne vienas Lietuvos muziejus, nemažai užsienio šalių kolekcininkų.

Nuo 1976 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.