Tėvų šilumos nepažinusių mažųjų piliečių ateitį mūsų valstybė iki šiol sprendžia iš sovietmečio paveldėtu metodu. Vaikai išsiunčiami į valdiškus namus, ir niekam neskauda galvos, kad globai išmesti milijonai litų socialiai pažeistų šeimų problemų nesprendžia, tik gilina jas. Tad nekeista, kad mažėjant gyventojų Lietuvoje nemažėja globojamų vaikų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau pripažino, kad vaikų globos namai tapo didele valstybės bėda ir ją reikia spręsti. Nedelsiant. Tuo labiau kad tai pradėjo badyti akis Europos kaimynams. Savo modelį ir pagalbą pertvarkyti didžiausius šalyje globos namus pasiūlė Norvegija. Reformą pradėti planuojama nuo didžiausių šalyje Alytaus vaikų globos namų. 164 globotinius glaudžianti Alytaus vaikų globos įstaiga per dvejus metus turėtų būti uždaryta, į nedideles šeimynas suskirstyti globotiniai su savo auklėtojais būtų įkurdinti mažuose būstuose ar kotedžuose. Ar priimti tokį modelį, kiek jis gali kainuoti ateityje, Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės turi apsispręsti artimiausiu metu.
Permainų vėjai dvelks nuo Alytaus
„Tokių didelių globos namų kaip Alytaus Europoje jau niekur nėra. Tai pats blogiausias pavyzdys, koks tik gali būti“, - įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis. Anot viceministro, pradėti reorganizavimą ketinama jau šiemet. Jei dideli vaikų globos namai būtų išskaidyti į daugiau patalpų, jų pavadinimas nesikeistų. „Tai nėra tikslinis finansavimas Alytaus globos namams. Jie turi apskaičiuoti, kiek kainuos globos namų rekonstrukcija, numatyti, kur apgyvendins kiekvieną vaiką, ir tada spręsime. Jeigu Alytus užsiprašys per daug pinigų, bus svarstomas paramos skyrimas kitiems globos namams. Globojančių daugiau nei 100 vaikų globos įstaigų yra ir daugiau. Reikia nuo ko nors pradėti žengti pirmus žingsnius, matome, kad vaikų gyvenimas tokiose „fabrikuose“ nėra geras, juose prapuola vaiko asmeninis gyvenimas. Išėjusiesiems iš tokių didelių globos namų socializacijos procesas būna sudėtingesnis“, - svarstė viceministras D.Bitaitis. Jo manymu, nemažai savivaldybių senąją vaikų globos sistemą linkusios išsaugoti norėdamos išlaikyti jų žinioje esančius pastatus. „Esu už kotedžų, butų statymą šeimynoms, o ne senų globos namų remontavimą. Savivaldybės tegul atsilaisvinusiuose globos namuose steigia socialinius būstus“, - aiškino viceministras.
Kovojama su pasekmėmis
Iš 164 Alytaus vaikų globos namų globotinių 72 priklauso Alytaus miesto savivaldybei. Dar globojami Alytaus, Lazdijų ir Druskininkų savivaldybių vaikai. „Jeigu visos savivaldybės pasiimtų savo vaikus, Alytus turėtų visai normalius vaikų globos namus. Šeimynos tikrai yra didokos, bet jose viskas yra taip, kaip ir turi būti. Turi virtuvėles, kuriose pačios gamina pusryčius ir vakarienę, supirkti šaldytuvai, virtuvės įranga“, - sakė direktorius Romutis Žebuolis.
Anot R.Žebuolio, norvegų siūlomas pavyzdys, už kurį jie patys ir sumoka, neblogas, bet kokybė kainuoja. „Aš labai norėčiau, kad vaikai augtų ne šitoje bendroje krūvoje, bet dar reikia palaukti keleto metų ir padaryti normaliai, neskausmingai, kaip ir bet kurią kitą reformą. Įkurdinti vaikus mažuose butuose, sudaryti jiems artimesnes šeimoms sąlygas yra labai gerai, bet kiek tai kainuos? Vaiko išlaikymas tokiuose namuose atsieitų 2-3 kartus brangiau. Valstybė nesutaupys, ir tai valstybės vyrai turbūt supranta. Jie viliasi, kad atsiras fanatikas ir už ačiū ims globoti probleminius vaikus. Neatsiras tokių žmonių“, - nerimavo ketvirtį amžiaus Alytaus globos namams atidavęs vadovas. Anot R.Žebuolio, vaikų, kuriuos globoti įmanoma užbaigus globos kursus, beveik nebėra. „Iš dabar gyvenančių mūsų globos namuose 164 globotinių 63 turi nedidelį protinį atsilikimą, fizinę negalią, mokosi specialiose mokyklose, o kiek iš jų yra neadekvataus elgesio. To pamiršti negalima“, - teigia R.Žebuolis.
Kaip sakė Alytaus globos namų direktorius, jau kelinti metai globos namai ne tuštėja, o pilnėja. Kiekvieną mėnesį ateina 5-6 nauji globotiniai. „Jeigu neišleistume pas tėvus, neįvaikintų, nepaimtų globoti, nežinia, kaip talpintumėmės“, - svarstė R.Žebuolis. Per praėjusius metus iš Alytaus vaikų globos namų išvyko 45 globotiniai, atėjo 46. Iš jų tėvams grąžinta 14 vaikų, 2 įsteigta globa, 21 įvaikintas. Iš jų Lietuvoje gyventi liko 3 vaikai, 18 vaikų tėvai rasti užsienyje.
R.Žebuolio manymu, globos namai neturi to, ko vaikams reikia labiausiai - tėvų. Pagrindinė priežastis esanti ta, kad vaikai per ilgai kankinami socialiniu „nabašniku“ tapusioje šeimoje. „Jeigu šeima irsta ir nieko nedarai, pasmerki vaiką jo tėvų gyvenimui. Nereikia tempti, kol vaikas bus išvestas iš pusiausvyros. Kankinti vaiką tik tam, kad pliusą pasidėtum, kad jis šeimoje auga, nepateisinama“, - samprotavo R.Žebuolis. Anot jo, globojamų vaikų ims mažėti tada, kai atsiras rimtesnis požiūris į sąlygas, kuriomis vaikai pradeda gyvenimą. Dabar kovojame ne su priežastimis, o su pasekmėmis ir ta kova labai brangiai atsieina. Pinigais ji nepamatuojama.
Stabdys - požiūris į globėjus
Kai vienos savivaldybės dar tik rengiasi svarstyti, ar ir toliau kimšti vaikus į sovietinius internatus primenančias globos įstaigas, ar ieškoti kitų būdų, kaip auginti vaikus gyvenimui, ruošti šeimai, kitoms savivaldybėms dėl monstrų reorganizavimo galvos neskauda. Nedaugeliui. Po keturias šeimynas gyvuoja Šakių savivaldybėje, tiek pat Utenos savivaldybėje. Šakietėms stipri alternatyva tebėra tenykščiai globos namai, tuo tarpu Utenos savivaldybė nė kiek galvos nesuktų, jeigu jos mažučių globos namų ar globos grupės prie socialinės raidos centro ir neliktų. „Nė vienos šeimynos neagitavome. Pačios sekė įstatymus, o mums teliko pritarti. Nieko vaikams nėra geriau, nei augti šeimyninėje aplinkoje“, - įsitikinusi Utenos savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Andžela Rožienė.
Utena turi keturias šeimynas, viena dar svarsto kurtis. Niekas iš dangaus savaime nenukrenta, netgi noras aukotis svetimiems vaikams. Utenos šeimynos turėjo gerą pavyzdį - Jūratės ir Eugenijaus Keraminų šeimyną, kurioje auga net 14 vaikų. „Niekada negalvojome, kad, užauginę keturis savo vaikus, auginsime dar tiek daug svetimų vaikų. Priglaudi broliuką, negali palikti ir sesutės - užtenka tik pamatyti vaikų akis, suprasti, kaip jiems reikia motinos rankų, ir neatsispiri“, - sakė J.Keraminienė. Kaip tvirtino globėja, vaikai jų šeimoje neskirstomi į savus ir svetimus, jiems stengiamasi duoti visa, kas įmanoma. Moteris pripažįsta, kad ją nuvylė prieš pusantrų metų pasikeitęs valstybės požiūris į globėjus, į jų pastangas ir svarbą.
Šeimynų asociacijos pirmininkė Rita Ilgūnienė tvirtino, kad šeimynų yra mažiau, nei priskaičiuoja ministerija, o kai kurios stovi ant išnykimo slenksčio. Anot asociacijos vadovės, šeimynos, kurios įsikūrė iki naujojo įstatymo, jaučiasi apgautos. Naujas įstatymas įnešė daug sumaišties. Anot R.Ilgūnienės, kurtis šeimynas galėtų paskatinti valstybės požiūris į šią atsakingą pareigą prisiėmusius žmones, jiems turėtų būti geriau atlyginama už jų darbą, skaičiuojamas stažas pensijai gauti. Rita po mamos mirties kartu su tėvu tęsia jos pradėtą veiklą. Šeimoje kol kas auga šeši 8-17 metų vaikai. „Kai vaiką augini nuo pusantrų metų, negali jo atsisakyti tik todėl, kad mirė jo mama“, - svarstė moteris.
Globėjai tapo „dalyviais“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, valstybiniuose globos namuose vieno vaiko išlaikymas per mėnesį atsieina apie 2 tūkst. litų, dviem vaikams prižiūrėti vidutiniškai tenka vienas darbuotojas. „Jeigu rizikos šeimoje gyvenančiam vaikui būtų suteikiama 2 tūkst. litų vertės paslaugų, turėtume kitokią situaciją. Norėtume kuo ilgiau išlaikyti vaiką šeimoje. Jeigu vis dėlto vaiką reikia paimti iš šeimos, pirmiausia turėtume skirti prioritetą šeimynoms, kad vaikas gyventų, ir tik galiausiai globos namams“, - svarstė viceministras D.Bitaitis. Šeimynos valstybei atsieina kur kas pigiau. Šeimynose globojamam vaikui išlaikyti skiriama 1040 litų. Iš jų 520 litų vaiko reikmėms, o kita dalis - šeimynos reikmėms.
Anot D.Bitaičio, ministerija palaiko šeimynų kūrimąsi, per griežti reikalavimai šeimynoms taip pat neturėtų būti taikomi, tačiau didelė laisvė taip pat nenumatoma. „Svarbiausia, kad šeimynų kūrimasis netaptų verslu, imi vaiką - gauni darbą“, - baiminasi viceministras.
Tuo tarpu globoti savo namuose priėmusiems žmonėms atrodo visai kitaip. Ir dauguma jų tikrai vargsta ne todėl, kad gauna darbą, kuris iš esmės nėra įvertintinas užmokesčiu. „Gauni ne darbą, o palengvini valstybei naštą. Žodis „mama“ vaikams skamba lyg medus“, - vienbalsiai tvirtino visos svetimą naštą užsidėjusios motinos. Tik ne valdininkams. 2010 metų liepą, patvirtinus naują Šeimynų įstatymą, vaikus globojančias mamas ir tėčius valstybė pavadino „šeimynų dalyviais“.
Statistika*
Lietuvoje yra 100 vaikų globos namų.
Iš jų 25 yra daugiau nei 60 vietų.
Globos namuose gyvena 4175 vaikai.
Šeimose gyvena 6654 vaikai (60 proc. bendro globojamų vaikų skaičiaus).
Šeimynose - 303 vaikai.
*2010 m. informacija
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
