respublika.lt

Gajos lietuvybės šaknys, maitinančios kartasnuotraukos (2)

2018 kovo mėn. 18 d. 09:39:22
Dalia BYČIENĖ

Lietuvybės genas toks stiprus, kad atgimsta net per kelias kartas. Tai patvirtina didžio Šiaurės Lietuvos tautosakininko ir knygnešio provaikaičių pastangos skleisti šio krašto žmonių pasakojimus ir pasakas lietuviškas mokyklėles Amerikoje lankantiems vaikams. M.Slančiausko provaikaitis Robertas Staneslaw išsaugojo Mato Slančiausko rankraščius su pasakomis, išvertė juos į anglų kalbą ir sudėjo į knygą, kad ją galėtų skaityti ir didžiuotis lietuvių kalbą menkai bemokantys išeivių iš Lietuvos vaikai.

 

Apie tai atsitiktinai sužinojusi jauna Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos anglų mokytoja-metodininkė Laima Kurauskienė užmezgė su šeima ryšius, o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse mokytoją pasiekė dovana - į anglų kalbą išversta Mato Slančiausko pasakų rinktinė.

- Kada užmezgėte ryšius su Amerikoje gyvenančiais Mato Slančiausko palikuonimis, - „Žalgiris“ paklausė Laimos Kurauskienės.

- Praėjusių metų vasarą. Ieškojau internete amerikiečių arba britų autorių, kuriuos mano mokiniai galėtų skaityti virtualioje erdvėje. Naršydama feisbuke aptikau rašytoją Siuzaną Olesen (Susan Olesen), kuri savo tinklalapyje rašo apsakymus vaikams ir didžiuojasi, kad jos protėvis buvo Lietuvoje gyvenęs knygnešys. Kilo mintis paklausti, ar tas knygnešys kartais ne Matas Slančiauskas. Ji iškart atrašė: „Sveika. Taip, tai - Matas Slančiauskas“. Sveika nuskambėjo lietuviškai, po to - angliškas tekstas. Siuzana lietuviškai moka tik tą vieną žodį. Jai parašiau, kad dirbu Mato Slančiausko progimnazijoje, kad tai yra Joniškis. Rašytoja iškart prisiminė protėvio šeimoje minėtus vietovardžius - Trumpaičių kaimas, Reibiniai. Jos tėvui, Robertui Staneslaw (galimai iš tėvo paveldėjo Stanislovaičio ar Stanislovavičiaus pavardę , bet ją sutrumpino) dabar yra gerokai per 80 metų. Siuzana prasitarė, kad tėvas tvarko archyvus ir bus gera proga pažiūrėti, ką šeima yra išsaugojusi apie garsųjį Slančiauską. Nedrįsau prašyti, kad p. Robertas atsiųstų knygą, prašiau, kad nuskenuotų ir atsiųstų kelias pasakas, bet Susana patarė nesikuklinti - Lietuva švenčia tokį jubiliejų, 100 metų, progimnazija - 40-metį, tad padovanoti knygą esti mažiausia, kuo šeima gali pagerbti protėvių gimtinę.

- Kiek Amerikoje gyvenantys M.Slančiausko palikuonys žino apie žymiojo lietuvio veiklą, jo šeimą?

- Įsitikinau, kad nemažai. Jie išsaugojo M.Slančiausko dukterims atsiųstus rankraščius, laiškus, prisiminimus. 1906 m. M.Slančiauskas už savo veiklą - lietuviškos spaudos platinimą, hektografuoto laikraštėlio „Dainų nešėjas” leidimą, bendravimą su aušrininkais, draugijos „Atgaja“ įkūrimą, lietuvybės skleidimą - buvo įkalintas Rygos kalėjime. Norėdamas apsaugoti dukteris - Jadvygą, Kristiną, Elžbietą ir Anelę - jas išsiuntė į Ameriką. Kristina buvo vyriausia. Vėliau ji grįžo į Lietuvą, bet tėvas jau buvo antrą kartą vedęs. Apie Kristinos likimą sugrįžus jai į gimtinę, Amerikoje likę giminės nieko nežino. Su pirmąja žmona Barbora Čepulyte M.Slančiauskas dar būtų turėjęs du sūnus. Vienas berniukas mirė vos gimęs, o antras žuvo kartu su motina. Paskutinėmis nėštumo dienomis moteris važiavo kinkiniu. Arklys pasibaidė, moteriai prasidėjo priešlaikinis gimdymas ir ji su sūnumi neišgyveno. Daugiausia šeimai žinoma apie Jadvygą. Ji turėjo Lietuvoje gimusią dukterį Kristiną ir keturis Amerikoje gimusius sūnus - Paulių, Artūrą, Eugenijų ir Robertą. Roberto duktė, Jadvygos anūkė ir yra Siuzana Olesen. Iš jos gavau Amerikoje išleistas M.Slančiausko pasakas ir išgirdau autentiškų žinių apie į Ameriką išvykusių šeimynikščių istoriją. Siuzana ir jos tėvas lietuvių kalbos nebemoka.

- Kokiais keliais į lietuviškai nekalbančių Mato Slančiausko provaikaičių rankas pakliuvo Mato Slančiausko pasakos ir kas jas išvertė?

- Tai yra Šiaurės Lietuvos pasakos (beveik visos jos yra M.Slančiausko rinktinėje). Daugumą jų savo dukterims laiškuose atsiuntė pats Matas Slančiauskas. Dalį pasakų dukterys atsivežė iš Lietuvos, nebijodamos, kad tai gali būti įvardinta kaip kontrabanda. 1915 m. pasakas išvertė Amerikoje gyvenančios lietuvaitės - Ieva Skarzinskaitė ir Ona Pelickienė. Siekta, kad knyga būtų naudojama lietuviškose sekmadienio mokyklėlėse, kad vaikai galėtų mokytis lietuviškų pasakų. Robertas sudėjo į knygą viską, ką paveldėjo iš močiutės ir promočiutės. Pasakos anglų kalba, bet yra išlikusių daug lietuviškų žodžių, kurie neišsiverčia į anglų kalbą. Jeigu rašoma, kad vyras išėjo užkuriais, tai tas žodis paliktas, nes anglų kalboje jo atitikmens nėra. Į knygą sudėtos beveik visos pasakos, kurios yra Mato Slančiausko rinktinėje „Šiaurės Lietuvos pasakos“.

- Kaip lietuviškos pasakos skamba anglų kalba?

- Normaliai skamba, visai galima suprasti, nes jų herojai visiems žinomi. „Katinėlis ir gaidelis“, „Kaip genys eglę kirto“, „Vilkas ir septyni ožiukai“. Jos yra trumpos ir visomis kalbomis kalbančių vaikų puikiai suprantamos kaip folkloras. Nežinau, kiek jas pamilo mažieji Amerikos lietuvaičiai, bet jei pasakos išleistos, vadinasi, poreikis buvo.

- Sulaukėte vertingos dovanos. Ar nemanote, kad jūsų užmegzti ryšiai ir į anglų kalbą išverstos pasakos yra įvykis visai Lietuvai?

- Apie tai mes nesvarstėme, bet visą laiką juokaujame, kad laukiame svečių mūsų mokyklos Mato Slančiausko muziejuje. Čia surinkta ir kitų vertingos vietinės medžiagos - faktų, nuotraukų, leidinių. Dabar jau ir anglų kalba išverstą knygą turėsime. Mūsų mokyklos lietuvių kalbos mokytojos kasmet rengia Mato Slančiausko savaitę. Vyksta literatūriniai skaitymai, viktorinos, pedagogų konferencija. Mokytis vaikams yra ko. Pernai per klasės valandėlę savo penktokėliams parodžiau artimai bendravusių knygnešių Mato Slančiausko ir Jurgio Bielinio nuotraukas. Vaikai nepažino, kuris tų žilų diedukų yra kuris. Jie net panašūs. Kai aš pradėjau pasakoti apie M.Slančiauską, mano mokiniai pradėjo klausti kitų dalykų nei buvau pasiruošusi. Tuomet atsitiktinai į rankas pakliuvo perlas - M.Slančiauko proprovaikatės Siuzanos laiškai. Net būdama labai užsiėmusi naujausios savo knygos leidyba, ji surado laiko papasakoti daug dalykų apie šeimą, kuriuos rado jos tėtis, vartydamas savo mamos Kristinos laiškus, rankraščius. Paaiškėjo, kad ir Slančiausko dukterys labai gražiai rašė. Net poeziją. Laiškai buvo gražūs, eiliuoti. Daugumos išliko tik fragmentai, nepilni eilėraščiai. Jie yra parašyti lietuviškai, todėl Siuzana prisipažino nežinanti, ar tai eilėraščiai, ar pasakos. Paprašė paaiškinti, kam iš šeimos jie skirti. Vieną laišką Kristina rašė savo vyrui. Tai - gražaus meilės laiško fragmentas. Turbūt neapsiimčiau tokių eilėraščių išversti. Jie parašyti senąja lietuvių kalba apie rūtas, žemčiūgus. Anglų kalba yra informacijos teikimo kalba ir būtų neįmanoma visus tuos mažybinius žodžius perteikti. Parašiau santrauką ir paaiškinau - tai yra gražus meilės eilėraštis, parašytas jų promočiutės savo vyrui. Man labai smagu, kad randi žmonių, kurie gali papasakoti iš pirmų lūpų.

- Mato Slančiausko giminaičiai niekada nebuvo atvykę į Lietuvą, ar ketina dabar atvažiuoti?

- Kai pradėjome bendrauti, jie sužinojo, kad Slančiauskas tėvynėje nepamirštas. Jie išsaugojo prosenelio laiškus, dokumentus, rankraščius, bet net neįsivaizdavo, kokio masto žmogus jis yra Lietuvoje. Kai pradėjau sakyti, kad jis Lietuvoje žinomas ir gerbiamas, kad jo vardu pavadintos mokyklos, gatvės, išleistos knygos, jie buvo labai nustebę. Siuzana rašė, kad tėvas į Lietuvą greičiausiai nebeturės jėgų atvažiuoti, bet ji, pabaigusi tvarkyti archyvus, ketina proprosenelio gimtinę aplankyti. Susana yra įsivaikinusi keturis vaikus. Su Lietuva ir M.Slančiausku jie neturi kraujo ryšių, tad nemananti, kad šeimos archyvas jiems būtų svarbus. Siuzana save laiko paskutine knygnešio palikuone.

- Ką jūsų mokiniams reiškia atradimas, kad kažkur toli gyvena mūsų tautos šviesulių palikuonys. Nors ir nebemokantys protėvių kalbos, bet vertinantys tai, kas buvo brangu jų tėvams. Ar dabartiniams mūsų mokiniams tai įdomu?

- Tą patį galėčiau pasakyti ir apie savo kartą. Aš niekada per daug nesidomėjau nei mūsų krašto istorija, nei Matu Slančiausku. Kiek turėjau žinių, tiek jų man užteko. Iki tol užteko, kol atėjo žingeidūs mano penktokai. Ta vadinama Z karta turi nelabai patogių savo mokytojams klausimų. Jiems viskas yra įdomu. Kaip sakė Kazys Binkis, auga labai geras atžalynas, labai gera karta - mąstanti, provokuojanti, žinanti savo vertę.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATIDARO: trečiadienį Turkmėnistanas paskelbė atidarantis 3,4 mlrd. dolerių vertės naftos chemijos gamyklą; taip siekiama gauti daugiau pajamų iš šalyje išgaunamų gamtinių dujų ir sumažinti priklausomybę nuo dujų eksporto į Iraną ir Kiniją.
  • BAUSMĖ: Prancūzijos teismas trečiadienį buvusiam Lenkijos garbės konsului Monake Wojciechui Janowskiui skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už tai, kad jis prieš kelerius metus užsakė nužudyti buvusios savo partnerės motiną - milijardierę Monako paveldėtoją Helene Pastor.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar priskiriate save prie skurstančiųjų?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +1   +7 C

   +5   +8 C

 

   +6  +8 C

  +16 +17 C

   +16  +18 C

 

   +13  +15 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1587 PLN - 4.2890
RUB - 75.8119 CHF - 1.1444
GBP - 0.8759 NOK - 9.4198
reklama
Ukis 2018