Dvarionų autoritetas Justui ne visada padėjonuotraukos

2012 birželio mėn. 17 d. 08:52:28 Perskaitė 3403

45-erių pianisto ir pedagogo Justo Dvariono pavardė išduoda jį esant vieno garsiausių XX amžiaus Lietuvos muzikų Balio Dvariono (1904 - 1972) dinastijos palikuoniu. Giminės medis išsišakojo, kaip ir muzikiniai gebėjimai, persiduodantys iš kartos į kartą. Trečiosios muzikų kartos atstovas, į savo koncertinę programą įtraukęs nemažai senelio kūrinių, teigia, kad jo muzikinė karjera nesusijusi su kompozitoriaus autoritetu. Anaiptol - garsi pavardė kartais net trukdė.

Šaknys ir šakos

Muzikos enciklopedijose žymiems Dvarionams skirta net keletas puslapių, nes giminė iš tiesų buvo plati ir talentinga. Garsiausias iš jų - daugybę muzikinių kūrinių, tarp kurių ir žinoma opera „Dalia“, parašęs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Balys buvo iš dvylikos vaikų. Ir beveik visi jie buvo muzikalūs. „Mano prosenelis, daugiavaikės šeimos galva Dominykas, patiems gabiausiems vaikams, kai jiems sueidavo šešiolika metų, dovanodavo po pianiną. Mat pats buvo gerai išmanantis muzikos instrumentų paslaptis, mokėjo juos remontuoti, jais prekiavo. Beje, mano seneliui Baliui dovanotas pianinas ir dabar stovi jo name Palangoje“, - pasakojo Justas.

Kurorte esančiame name mėgsta ilsėtis ir Justas, ir jo tėvas, žinomas smuikininkas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Jurgis Dvarionas, čia mėgdavo buvoti prieš keletą metų mirusi jo sesuo, žinoma pianistė Aldona Dvarionaitė. Šiuo senu, kiek restauruotu instrumentu yra skambinusios kelios Dvarionų kartos, taip pat ir pati jauniausioji. Vasarą juo mokosi groti ir Justo dukra septynerių Justina, o pati mažiausia Ieva, kuriai dveji, taip pat jau domisi klavišais. Mergaitės mėgsta buvoti ir savo prosenelio bute Vilniuje (jame dabar gyvena Justo tėvai Jurgis ir Ilona Dvarionai), nes jame, tarsi kokiame muziejuje, daug įdomių daiktų.

Justas teigia, kad muzika į jų namus ateina tarsi savaime, dukterų prievarta niekas prie instrumentų nesodina. Jis, kaip pedagogas, apskritai įsitikinęs, jog vaikus reikia šiais laikais skatinti domėtis muzika, o ne kompiuteriniais žaidimais, bet tai reikia daryti geranoriškai, savo ar kitu geru pavyzdžiu. Vyresnioji Justina jau yra dalyvavusi keliuose televiziniuose konkursuose, o „Talentų ringe“ pernai laimėjo metų atradimo nominaciją. O pianisto žmona Agnė - ne muzikė, bet uoli muzikos gerbėja.

Prisimindamas vyriškąją B.Dvariono palikuonių pusę, Justas nepamiršta paminėti ir savo sesers smuikininkės Aistės Dvarionaitės-Beržanskienės. „Mūsų giminė tokia plati, kad su savo antros ar trečios eilės pusbroliais ir pusseserėmis beveik nesusitinku. Daugiausiai giminaičių, turinčių tą pačią pavardę, gyvena Kaune, tarp jų yra ir muzikalių“, - tęsia pašnekovas.

Svarbu ne tik koncertuoti

Tarptautinių pianistų konkursų laureatas paskutinį sykį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo 2004 metais, kai buvo švenčiamas jo garsaus senelio gimimo 100-metis. Tas koncertas jam pačiam buvo įsimintinas, nes beveik sutapo su pirmosios dukrelės gimimu. Kodėl nekoncertuoja dabar? Pasirodo, priežastis paprasta - bekilnodamas savo mažąją dukrelę Ievą pianistas patempė pirštų sausgysles ir negali visavertiškai groti, bet tikisi, kad toji pertrauka truks neilgai.

„Mano muzikinė veikla - ne vien koncertai, - primena J.Dvarionas. - Žinoma, svarbu pačiam groti, bet ne mažiau svarbi ir pedagoginė veikla ar dalyvavimas tarptautinių konkursų žiuri“.

Justas - vienas iš Lietuvoje vykstančių tarptautinių B.Dvariono smuikininkų ir pianistų konkursų organizatorių ir vertintojų. Jis džiaugiasi, kad jo senelio kūrinius atlieka įvairių šalių muzikantai, neretai jie atranda naujų muzikinių atspalvių. O tai, anot jo, reiškia, kad toji muzika - gyva.

Justas prisipažino, kad jam, grojant senelio kūrinius svetur, labai patinka stebėti publikos reakciją. „Žmonėms B.Dvariono muzika patinka. Ji nesensta, kaip ir kita klasika, - didžiuojasi muzikų dinastijos tęsėjas. - Štai, pavyzdžiui, kai groju senelio pjesę „Su rogutėmis nuo kalniuko“ tose šalyse, kuriose nebūna sniego, muzika suveikia puikiai ir publika reaguoja tose pačiose vietose vienodai. Vadinasi, ji jaudina, nepalieka abejingų“.

Ir dar... Muzikas sakė, kad jį, jo tėvą bei seserį ir visus, kurie nešioja garsią pavardę, pradžiugino tai, jog šiemet, balandžio 13 dieną, vienoje iš didžiausių Londono koncertų salių BBC simfoninis orkestras, diriguojamas Tomo Sindergardo (Thomas Sindergard) kartu su smuikininku Vadimu Gluzmanu atliko B.Dvariono Koncertą smuikui. „Tai tikrai reikšmingas įvykis Lietuvos kultūrai dėl to, kad nėra daug Lietuvos kompozitorių kūrinių, kurie ilgai gyventų pasaulyje ir būtų tarsi iš naujo atrasti. Tai atsitiko be jokios Lietuvos iniciatyvos“, - džiaugėsi pašnekovas.

Muzikiniai prisiminimai


„Nuo mano senelio mirties 1972 metų rugpjūtį praėjo 40 metų, bet aš jį gerai atsimenu. Aš jo nevadinau seneliu, o praminiau Kutiku, nes tai buvo jo mėgstamas žodis, kuris mane visada prajuokindavo, - šypsosi pašnekovas. - O senelę pianistę Aldoną Smilgaitę-Dvarionienę vadinau Lialialia, nes ji mane iš pat mažens mokė pataikyti į natą ir vis kartodavo: „Lia lia lia“. Tad buvau mylimas ir lepinamas jų sūnaus vaikas. Prisimenu ne tik pravardes ir natas, kurių mane mokė seneliai, bet ir išliko ryškūs kiti prisiminimai“.

Sulaukęs ketverių, Justukas labai pamėgo po pietų miego žiūrėti laidas vaikams apie gyvūnus. Kartą pabudęs jis išgirdo gretimame kambaryje senelį skambinant fortepijonu. „Man buvo taip gražu, kai jis grojo, kad aš gulėjau ir galvojau, ar man įsijungti televizorių, ar toliau klausyti, kaip skamba muzika. Tada, pamenu, pasirinkau muziką. Tai štai nuo kada aš iš tiesų tapau muzikų dinastijos tęsėju“, - pasakojo pašnekovas.

Pats baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą pas mokytoją Aleksandrą Jurgelionį, o šis mokėsi pas B.Dvarioną. Tad vėlgi savotiškas muzikinis tęstinumas. Justas tolesnes studijas pasirinko Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje. Pasak jo, tai buvo teisingas žingsnis, kuris padėjo jam „atsikratyti“ garsios giminės aido.

„Garsi pavardė, žinoma, įpareigoja gyventi ir elgtis pagal tam tikras taisykles, - kalba pašnekovas. - Atrodytų, viskas turėtų sektis lengviau, savu kailiu patyriau, kad dalyvaujant kokiame nors konkurse vertinimo komisija nedaro jokių nuolaidų, o kaip tik stebi atidžiau, tarsi per didinamąjį stiklą. Sunku išvengti apkalbų. Kas nors vis tiek pasakys, kad laimėjau dėl to, jog esu Dvarionas. Tai mane labai skaudindavo“.

Justui, 1985-1993 metais studijavusiam Maskvoje, puikiai sekėsi. Ten nebuvo garsios dinastijos aido. Jis buvo vertinamas tik už profesionalumą ir talentą. Tas laikotarpis, kai Rusijoje jau prasidėjo „perestroika“, vaikinui tapo labai reikšmingu ir kitu aspektu. „Maskvoje subūrėme lietuviukus, studijuojančius įvairiose aukštosiose mokyklose, ir įkūrėme savo bendriją „Atžalynas“, ko gero, anksčiau negu Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis. Mes aktyviai veikėme Lietuvos nepriklausomybės labui. Užsiėmėme informacijos iš Lietuvos sklaida, platinome Sąjūdžio žinias rusų kalba, organizavome protesto eitynes dėl Molotovo-Ribentropo pakto slaptų protokolų paskelbimo, - tai tuo metu buvo ganėtinai pavojinga, - ir kt. Už tuos ir kitus „nuopelnus“ man grėsė pašalinimas iš konservatorijos“.

Maištingos sielos Justui skaudu, kad tas Sąjūdžio žmonių entuziazmas Lietuvoje kiek prigeso, bet jis tiki, kad pilietinė veikla turi atgyti, ir ne todėl, kad viena ar kita valdžia yra bloga. Anot jo, nesvarbu, kas yra valdžioje, bet žmonės turi jausti šalies piliečių pulsą.

Sielojasi dėl D.Kedžio dukters likimo


Dviejų dukrelių tėvas J.Dvarionas įsitikinęs, kad paprasti žmogiški dalykai turėtų padėti išjudinti tą neaiškių interesų klaną, kuriame skęsta užsitęsusi Drąsiaus Kedžio istorija, o ypač mažos mergaitės drama. „Mergaitės, kuri yra bemaž mano vyresnėlės amžiaus, likimas yra tragiškas. Tokio amžiaus vaikas uždarytas, tarsi koks išgąsdintas žvėriukas. Ji pasaulį pažįsta ne taip, kaip normaliomis sąlygomis augantys ir viskuo besidomintys vaikai, o besiriejančių suaugusiųjų akimis ar per televizoriaus ekraną. Labai gaila tų vaikų, kurie pasaulį pažįsta ne per meną ir gražius dalykus. Apie tai verta susimąstyti Sąjūdžio idėjų tęsėjams“, - kalbėjo muzikų giminės atžala.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net