respublika.lt

2018 vasario 19, pirmadienis

Dr. A.Juška - astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojasnuotraukos (2)

2017 sausio mėn. 22 d. 08:36:34
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius

Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.

 

Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. 1919 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos I laidą labai gerais pažymiais. 1920 m. įstojo į Berlyno universitetą, paskui persikėlė į Getingeno universitetą. Berlyne A.Juška Filosofijos fakultete studijavo matematiką, fiziką ir chemiją, o Getingene Matematikos ir gamtos fakultete iki 1925 m. - matematiką.

Kaip tik tais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta Džeimsui Frankui (J.Franck, 1882-1964), kuris buvo A.Juškos fizikos dėstytojas. Būsimas Nobelio fizikos premijos laureatas (1954) Maksas Bornas (M.Born, 1882-1970) A.Juškai dėstė mechaniką ir vadovavo fizikos seminarui. Vienas iš žymiausių XX a. I pusės matematikų Davidas Hilbertas (1862-1943) dėstė aibių teoriją, kursus apie begalinius dydžius, elektrą ir gravitaciją. Karlas Davidas Tolmė Rungė (K.D.T.Runge, 1856-1927) A.Juškai dėstė vektorinę analizę. Heinrichas Rubensas (H.Rubens, 1865-1922) Berlyno universitete jam dėstė eksperimentinės fizikos disciplinas. Taigi A.Juškai dėstė daug pasaulinio garso mokslininkų. Stiprūs buvo ir kiti profesoriai.

1925 m. baigęs studijas, A.Juška buvo paskirtas Pasvalio progimnazijos direktoriumi, po 2 metų tapo Vilkaviškio „Žiburio“, 1930 m. - Biržų, 1934-1937 m. - Švietimo ministerijos Kultūros departamento direktoriumi, 1937-1939 m. Kauno 5-osios gimnazijos direktoriumi. Eidamas atsakingas pareigas laikė doktorantūros egzaminus, paskui Getingene įgijo daktaro laipsnį už astronomijos disertaciją „Regimasis šviesumo pasiskirstymas Saulės diske“ (1929). Mokslinis vadovas - prof. Hansas Kynlė (H.Kienle). Tapo Vytauto Didžiojo universiteto privatdocentu, kas antra savaitė atvykdavo iš Biržų skaityti paskaitų studentams. 1939 m. spalį Švietimo ministerija A.Jušką paskyrė įgaliotiniu kultūros ir švietimo reikalams Vilniaus kraštui ir pasiuntė į Vilnių organizuoti švietimo ir kultūros įstaigų. Grįžęs iš Vilniaus, iki 1940 m. rugpjūčio A.Juška buvo Kauno valstybės teatro direktoriumi, kartu 1940-1941 m. jis buvo Kauno 5-osios gimnazijos mokytojas. Karo metais (1941 07-1942 07) jis dirbo Mokslo ir meno departamento direktoriumi, buvo Kauno universiteto docentas, 1943-1944 m. - dar ir Ramygalos gimnazijos mokytojas. Grįžę sovietiniai okupantai 1944 m. rugsėjį A.Jušką atleido iš Kauno universiteto. 1945-1963 m. jis buvo Vilniaus miškų technikumo kasininkas, buhalteris, dėstytojas, 1958-1980 m. - dar ir Vilniaus pedagoginio instituto astronomijos dėstytojas antraeilininkas. 1963 m. išėjęs į pensiją iš pagrindinių pareigų, aktyviai dalyvavo Vilniaus planetariumo, „Žinijos“ draugijos veikloje, skaitė paskaitas mokytojų kursuose. Nuo 1919 m. parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, brošiūrų bei mokslinių ar mokslo populiarinamųjų straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką, vadovėlių. Populiariausi didieji A.Juškos darbai: „Astronomijos vadovėlis“ (1928), „Matematinės analizės pagrindai“ (1934, realinėms gimnazijoms), „Fizika“ (1 d., 1940), „Vilniaus byla“ (1940, 2-asis leid. 1991), „Kelionė po Saulės sistemą“ (1958), „Saulės sistema ir jos vystymasis“ (1960), „Matematika“ (technikumams, su kt. autoriais, 1962 ir 1966), „Mikalojus Kopernikas“ (1962), „Nuo Žemės iki Plutono“ (1964), „Astrofizika“ (su kt. autoriais, 1977), „Astronomijos enciklopedinis žodynas“ (su kt. autoriais, 1984), „Saulės šeima“ (1985).

Nuo 1913 m. A.Juška buvo ateitininkas, Vilniuje ir Berlyne buvo moksleivių (studentų) ateitininkų draugijų pirmininkas. 1935 m. išrinktas Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininku, nuo 1936 m. sausio - „Mūsų Vilniaus“ redaktorius. 1938 m. išrinktas į Lietuvos skautų sąjungos tarybą, taip pat Lietuvos matematikos ir fizikos mokytojų draugijos pirmininku. Vokiečių okupacijos metais uoliai platino pogrindinę spaudą. Už tai du kartus nukentėjo.

1948-1985 m. A.Juška buvo aktyvus Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos (nuo 1963 m. - „Žinijos“ draugija) narys, jos mokslinės metodinės tarybos narys, kurį laiką - pirmininko pavaduotojas, 1975-1985 m. - SSRS astronomijos ir geodezijos draugijos Lietuvos skyriaus organizatorius ir tarybos narys, mokymo metodinės sekcijos pirmininkas, 1977-1985 m. - Lietuvos fizikų draugijos revizijos komisijos pirmininkas.

Vienas žymiausių Lietuvos astronomų akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Straižys taip įvertino A.Juškos veiklą, kuriant Lietuvos astronomų mokyklą sunkiuoju sovietmečiu: „Juška ir Slavėnas buvo tie du šulai, kurie neleido sugriūti šiam mokslui Lietuvą vėl okupavus ir kurie užtikrino nenutrūkstamą nepriklausomos Lietuvos astronomijos tradicijų perdavimą. Jų veikla padėjo išaugti naujai Lietuvos astronomų kartai su 35 mokslų daktarais, šimtais astronomijos mokytojų bei tūkstančiais astronomijos mėgėjų visuose mūsų krašto kampeliuose. Ant Kaldinių kalvos stūkso Lietuvos observatorijos mūrai su didžiausiu Šiaurės Europos teleskopu. Lietuvos astronomų darbai ir atradimai žinomi ir vertinami visame pasaulyje.“

A.Juška buvo pavyzdingas šeimos tėvas, su žmona mokytoja Ona Drąsutyte-Juškiene išaugino bei išmokslino 2 sūnus ir 3 dukras. 1965-1978 m. A.Juška buvo Sodininkų draugijos Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas ir Centro valdybos prezidiumo narys, revizijos komisijos pirmininkas. Tais metais sodas gausioms miestiečių šeimoms buvo labai aktualus: ir poilsis gamtoje, ir daržovių, vaisių, kurių beveik nebūdavo parduotuvėse bei mažai būdavo turguose (o jei būdavo, tai būdavo labai brangūs), užsiauginimo galimybė.

Nepriklausomoje Lietuvoje A.Juška buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejiniu medaliu (1928), Švedijos karalių Vazų III laipsnio ordinu (1937), Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordinu ir Belgijos Karūnos komandoro ordinu (abu 1939). Sovietiniais metais apdovanojimai šį aktyvų ir darbštų žmogų aplenkė... Teko džiaugtis tik sovietine „laisve“...

Mirė A.Juška 1985 m. kovo 19 d. Atkūrus Nepriklausomybę, jo buvusių studentų, mokinių, šeimos narių pastangomis išleista knyga „Astronomas Antanas Juška“ (2002, sudarė dr. Stasė Matulaitytė), taip minint šio visapusiško talento žmogaus 100-ąsias gimimo metines.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

  • to "autoriui" 2017 sausio mėn. 22 d. 22:23:13

    Ką rukai? Ar šiaip durnas?

  • autoriui 2017 sausio mėn. 22 d. 19:53:27

    Kažkokio ligoto ir paranoja sergančio Ažubalio rašliava, šlykštu
    skaityti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠVENTĖ: sekmadienį Vilniuje, Tibeto skvere, minima tibetiečių Naujųjų metų šventė; pagal tibetiečių kalendorių, šią dieną prasidės 2145-ieji, Žemės Šuns, metai.
  • PAVOGĖ: šeštadienio vakarą Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, iš saugomos aikštelės pavogtas automobilis „VW Passat“, be valstybinių numerių, pagamintas 2014 metais. Nuostolis - 13 000 eurų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
2. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
3. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
4. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
5. PATRIARCHAI
6. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
7. Euras ir toliau plaunamas
8. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
9. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
10. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
11. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
12. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
13. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
14. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
15. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
16. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
17. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
18. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
19. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
20. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
21. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
22. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
23. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis
24. Kariams trūksta sveikatos. Kas gintų Lietuvą?
25. R.Karbauskio karikatūra per M.A.M.A. Laisvas žodis ar didžiulė desperacija?

Ko palinkėtumėte valdžiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga?

balsuoti rezultatai

Ar šalia jūsų gyvena vieniši senukai, kuriais niekas nesirūpina?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -9   -4 C

   -7  -1 C

 

   -9  -2 C

    -3   0 C

   -2  +2 C

 

   -4  -1 C

    2-4 m/s

    1-3 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.2348 PLN - 4.1719
RUB - 70.8493 CHF - 1.1519
GBP - 0.8904 NOK - 9.7148
reklama
Velyke2017