respublika.lt

D.Mendelejevas - universalusis XIX a. genijus

(0)
Publikuota: 2019 vasario 10 09:13:57, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
D. Mendelejevas. „Wikipedia" nuotr.

Dmitrijus Mendelejevas - žymus mokslininkas, fundamentalių gamtos mokslų veikalų autorius, garsėjęs interesų įvairiapusiškumu ir pažangiomis idėjomis. Jis pagarsėjo ne tik darbais chemijos srityje, bet buvo ir metrologas, ekonomistas, geologas, pedagogas, prietaisų kūrėjas, domėjosi oreivyste ir laivyba. Pagrindinis genijaus nuopelnas mokslui - jo suformuluotas vienas iš fundamentaliųjų gamtos dėsnių - cheminių elementų periodinis dėsnis - ir pagal jį sudaryta periodinė cheminių elementų lentelė, paprastai vadinama Mendelejevo lentele. Šiemet šiam įvykiui sukanka 150 metų.

 


Ankstyvieji metai

Būsimasis didis mokslininkas gimė 1834 m. vasario 8 d. Tobolske. Gausioje Ivano ir Marijos Mendelejevų šeimoje - buvo jauniausias iš 17 vaikų. Jo tėvas buvo vietos gimnazijos direktorius ir dėstė lotynų kalbą. Dmitrijaus tėvų namai buvo tarsi vietos kultūros židinys, juose dažnai susitikdavo į Sibirą ištremti inteligentai. Po sūnaus gimimo Mendelejevas vyresnysis dėl sveikatos problemų buvo priverstas atsistatydinti iš užimamų pareigų ir anksčiau laiko išeiti į pensiją. Taigi visi daugiavaikės šeimos (9 vaikai iš 17 mirė anksti) rūpesčiai užgulė motinos, Marijos Dmitrijevnos, kilusios iš gerbiamos fabrikantų Korniljevų giminės, pečius. Kad išlaikytų šeimą, protinga, energinga ir veikli moteris tapo stiklo fabriko prie Tobolsko, priklausiusio jos broliui Vasilijui, valdytoja. Ji taip pat labai atsakingai žiūrėjo į vaikų auklėjimą ir lavinimą: jiems garsiai skaitydsavo, skambindavo pianinu, nuo ketverių metų mokė rašto. Būtent ji įskiepijo mažajam Mitiai meilę mokslui ir taip nulėmė jo likimą. Jų namuose tvyrojo meilės, šilumos ir pasitikėjimo atmosfera. Būsimo mokslininko asmenybės formavimuisi įtakos turėjo ir Maskvoje gyvenęs jo dėdė Vasilijus, kunigaikščių Trubeckojų ūkvaizdis. Paauglys ne kartą pas jį viešėjo ir susitikdavo su dėdės namuose besilankančiais Rusijos mokslo ir kultūros veikėjais, įskaitant N.Gogolį. 1826 m. V.Korniljevas su žmona savo namuose priėmė A.Puškiną, grįžusį į Maskvą iš tremties.

Kai Mitiai sukako 13 metų ir jis mokėsi gimnazijoje, nuo tuberkuliozės mirė jo tėvas. 1849 m. vaikinas įgijo vidurinį išsilavinimą ir su seserimi Liza bei motina (kiti vaikai jau buvo „palikę lizdą“) išvyko į sostinę, ketindamas tęsti mokslus Maskvos universitete. Tačiau Tobolsko gimnazijos absolventai privalėjo stoti studijuoti Kazanės švietimo apygardoje, todėl bandymas tapti sostinės aukštosios mokyklos studentu, o po metų - Medicinos chirurgijos akademijos Peterburge, pasibaigė nesėkme. Mieste prie Nevos Dmitrijus pradėjo dirbti mokytoju. Netrukus, padedant velionio tėvo draugui, matematikos profesoriui D.Čižovui, dėsčiusiam Pedagoginiame institute, jis buvo priimtas į šios mokymo įstaigos fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos mokslų skyrių. Motina išsireikalavo, kad sūnus būtų išlaikomas valstybės lėšomis, bet praėjus kelioms savaitėms po to, tarsi įvykdžiusi gyvenimo misiją, 57 metų moteris mirė.

Mokslinė veikla

1855 m. D.Mendelejevas puikiais įvertinimais baigė studijas ir pradėjo mokytojauti iš pradžių Simferopolio gimnazijoje, paskui - Odesos (tarpininkaujant aukštajai mokyklai jis buvo į pietus išsiųstas pataisyti sveikatos). Po metų Peterburgo universitete jis apsigynė magistro darbą, o 1857 m., pateikęs kvalifikacinį darbą, tapo docentu ir pradėjo skaityti studentams chemijos paskaitas.

Po dvejų metų jaunas mokslininkas buvo išsiųstas į Heidelbergą (Vokietija), kur gilino fizikinės chemijos žinias ir susipažino su daugeliu garsių mokslininkų. 1860 m. jis dalyvavo tarptautiniame chemikų suvažiavime Karlsrūhės mieste, kurio pagrindinė tema buvo atominė masė, o po metų išleido garsųjį veikalą „Organinė chemija“. 1864 m. jis įgijo profesoriaus vardą Technologijos institute, o po metų, apsigynęs daktaro disertaciją, aukščiausią mokslinį laipsnį gavo ir universitete. 30-metis eruditas skaitė paskaitas ir kitose aukštosiose mokyklose.

D.Mendelejevas, pirmiausia, genialus chemikas, pasaulinę šlovę pelnė savo atrastuoju periodiniu dėsniu. 1869 m. mokslininkas, susisteminęs elementus, pristatė cheminių elementų periodinį dėsnį („Nuosekliai didėjant elementų atomų branduolių krūviui, periodiškai kartojasi elementų ir jų junginių savybės“) ir savo garsiąją lentelę: tuo metu žinomus 63 elementus išrikiavo pagal didėjančią atominę masę ir suskirstė į 7 grupes pagal panašias savybes. D.Mendelejevas pagal savo sistemą numatė kai kurių tuomet dar neatrastų elementų savybes - galio, skandžio ir germanio.

Nepailstantis mokslininkas užsiėmė tyrinėjimais oreivystės, laivybos, hidrodinamikos, ekonomikos, geologijos srityse, tyrinėjo dujų savybes, skysčių pasipriešinimą. 1876 m. jis tapo Mokslų akademijos nariu korespondentu, dirbo Italijoje, apsilankė pramonės parodoje Filadelfijoje. 1880 m. buvo iškelta jo kandidatūra į akademikus, bet nepaisant išskirtinių mokslinių laimėjimų, jis išrinktas nebuvo. Diena, kai buvo atmesta jo kandidatūra, buvo vadinama „Peterburgo mokslų akademijos gėdos diena“. 1887 m. D.Mendelejevas atliko rizikingą skrydį oro balionu, norėdamas stebėti Saulės užtemimą.

1890 m. pilietiškai aktyvus mokslininkas atsistatydino, protestuodamas prieš studentų teisių suvaržymą, ir visą dėmesį skyrė šalies ūkio problemoms spręsti. Pagal karinių žinybų užsakymą jis sėkmingai sukūrė pirokolodinį paraką artilerijos sviediniams, pateikė pasiūlymus muitinės taisyklėms sudaryti, parašė ne vieną Brokhauzo ir Efrono „Enciklopedinio žodyno“ dalį, vadovavo ekspedicijai į Uralą, kurios tikslas buvo įveikti krašto ekonomikos atsilikimą, kaip Tarptautinio žiuri viceprezidentas dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Analogų neturinčius D.Mendelejevo nuopelnus mokslui pripažino visas pasaulis. Jis buvo beveik visų akademijų ir daugybės mokslo draugijų garbės narys (bendras mokslo įstaigų, D.Mendelejevą laikiusių garbės nariu, skaičius siekė 100).

Asmeninis gyvenimas

Savo pirmąją meilę, Tobolsko vaistininko dukterį Sonią, Dmitrijus sutiko būdamas 14-os. Per šokių pamoką juodu buvo sustatyti į porą, bet jis atsisakė šokti su 9 metų partnere. Kitas jų susitikimas įvyko po 8 metų Peterburge ir šįkart Dmitrijus beprotiškai įsimylėjo. Tačiau jiems jau susižadėjus ir visiems sveikinant laimingą būsimąjį jaunikį, gražuolė prisipažino tėvui, kad per jungtuves cerkvėje pasakys „ne“, o šis apgailestaudamas apie tai pasakė kandidatui į žentus. Vaikinas labai sunkiai pergyveno išsiskyrimą su mylimąja.

Tuo laikotarpiu jis susipažino su F.Leščeva, kilusia iš jo gimtojo miesto, šešeriais metais už jį vyresne Maskvos Jekaterinos instituto auklėtine. Mergina pamilo talentingą kraštietį, kamavosi dėl jo grynai draugiško požiūrio į ją ir jo žavėjimosi Sonia. Kai išsiskyręs su sužadėtine D.Mendelejevas išvyko į Vokietiją, judviejų draugystė tęsėsi - jiedu susirašinėjo. Heidelberge Dmitrijus užmezgė romantiškus santykius su aktore Agnese Foichtman. Vėliau jis jai siųsdavo pinigų gimusiam vaikui išlaikyti, nors dėl savo tėvystės abejojo. Grįžęs į tėvynę, patartas sesers Olgos, jis 1862 m. vedė F.Leščevą. 1879 m. jų nelabai sėkminga santuoka iširo. Sūnus Vladimiras liko gyventi su juo, dukra Olga - su buvusia žmona.

1876 m. jau pripažintas periodinio dėsnio autorius aistringai pamilo jauną dailininkę Aną Popovą, kazokų pulkininko dukrą iš Rusijos provincijos. Tačiau žmona ilgai atsisakinėjo skirtis, o merginos, kuri už Dmitrijų buvo jaunesnė 26 metais, tėvai, sužinoję apie romaną, uždraudė jiems susitikinėti, o paskui išsiuntė ją kuo toliau nuo jo, į Romą. Dmitrijaus draugas A.Beketovas, matydamas jo kančias, sugebėjo įkalbėti jo žmoną ir 1879 m. ji pagaliau sutiko skirtis. Bet kita kliūtis kelyje į įsimylėjėlių laimę buvo bažnyčios draudimas sudaryti naują santuoką. Laimė, Kronštate atsirado dvasininkas, nepaklusęs šiam draudimui ir juos sutuokęs (tiesa, dėl to jis nukentėjo). Antrojoje santuokoje mokslininkui gimė dar 4 vaikai. D.Mendelejevas daug keliavo, mėgo žaisti šachmatais, muziką, labai vertino tapybą, knygas - mėgo Plutarchą, N.Gogolį, V.Šekspyrą, bet nejautė simpatijos F.Dostojevskiui, G.Mopasanui ir E.Zola.

Mirtis


1907 m. rusų genijus stipriai persišaldė ir susirgo plaučių uždegimu. Būdamas sunkios būklės jis nenustojo kūręs traktato, kuriame dėstė būdus, kaip tobulinti įvairiausias veiklos sritis - nuo žemės ūkio iki užsienio prekybos. Vasario 2-ąją jis mirė sustojus širdžiai. Jo laidotuvių diena tapo tikru nacionaliniu gedulu - į paskutinę kelionę D.Mendelejevą lydėjo 10-tūkstantinė minia. Mokslininko, turėjusio didžiulį autoritetą, vardu JAV Kalifornijos universiteto mokslininkai 1955 m. pavadino atrastąjį 101-ąjį elementą „mendelevį“, taip pat D.Mendelejevo vardu yra pavadintas ledynas Antarktidoje, vulkanas vienoje iš Kurilų salų, asteroidas.

Įdomūs faktai

Kaip ir apie kiekvieną garsų žmogų, apie D.Mendelejevą taip pat sklido nemažai visokiausių „legendų“ ir anekdotų.

- Viena iš tokių istorijų - kad D.Mendelejevas garsėjo kaip lagaminų meistras. Išties, jis įgijo įrišimo ir kartonažo darbų patirties jau priverstinio dykinėjimo Simferopolyje laikais, kai vykstant Krymo karui gimnazija buvo uždaryta. Vėliau, turėdamas didžiulį archyvą - krūvas dokumentų, nuotraukų, spausdintos medžiagos ir laiškų, - jis pats vis gamindavosi paprastas kartonines dėžes jiems laikyti ir net įgijo tam tikro meistriškumo šioje srityje. Kartą, kai mokslininkas užėjo nusipirkti reikalingų medžiagų į ūkinių prekių krautuvę, už nugaros išgirdo tokį pokalbį: „Kas tas garbus ponas?“ - „Nejaugi nežinote? Tai garsus lagaminų meistras Mendelejevas“, - pagarbiai atsakė pardavėjas. Matyt, iš šio anekdoto ir gimė visi kiti pasakojimai „lagaminų“ tema.

- Dar jam dažnai priskiriamas ir 40 proc. degtinės išradimas, nors tai yra netiesa.

- O periodinės sistemos D.Mende-lejevas nesusapnavo. Jis pats tai sugalvojo, kad išvengtų įkyrių žurnalistų klausinėjimo.

- D.Mendelejevas rūkydavo brangų tabaką, bet papirosus sukdavo pats ir tvirtindavo, kad rūkyti nemes nė už ką.

- Jis mokėjo siūti sau drabužius.

- Poetas A.Blokas buvo D.Mendelejevo žentas.

- Pagrindine XX a. problema D.Mendelejevas laikė arklių mėšlo utilizaciją.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s