respublika.lt
LRDT LYRAS

Didžioji Prancūzijos paslaptis: žmogus su geležine kauke (3)

2018 lapkričio mėn. 24 d. 13:11:01
Milda KUNSKAITĖ

1703 m. lapkričio 19 dieną liūdnai pagarsėjusio Bastilijos kalėjimo kapinėse buvo palaidotas vyras, keturis paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius praleidęs įvairiuose Prancūzijos kalėjimuose. Jis neabejotinai yra garsiausias kalinys Prancūzijos istorijoje, nors niekas nežino, kodėl pusę gyvenimo jam teko praleisti kalėjime, be to, beveik idealiai izoliuotam ir su veidą dengusia kauke.

 

1669 m. vasarą karaliaus Liudviko XIV karo ministras F.Leteljė (F.le Tellier) nusiuntė laišką Pinjerolio kalėjimo viršininkui B.Dovernui de Sen Marui (B.Dauvergne de Saint Mars), kuriame jį informavo apie netrukus atvyksiantį kalinį. Kalėjimo viršininkas turėjo paruošti jam kamerą su keliomis durimis, užsidarančiomis viena po kitos - taip turėjo būti užtikrinta, kad kalinys net negirdės kalėjimo prižiūrėtojų ir kitų kalinių. Ministras nurodė, kad B.de Sen Maras lankytų naująjį globotinį kartą per dieną ir pildytų jo buitinius prašymus, bet nesikalbėtų kitomis temomis. Rugsėjo 19 d. iš Šv.Margaritos salos buvo atgabentas paslaptingas kalinys, jo veidą dengė tanki juoda aksominė kaukė. Vėliau, jau legendose, ji virto geležine.  

Laiške kalinys buvo vadinamas Estašas Dožė (Eustache Dauger). Tačiau vardas į dokumentą buvo įrašytas kitokia rašysena. Panašu, kad Estanas Dožė - tik pramanytas paslaptingojo kalinio vardas. Pinjerolio kalėjime tuo metu buvo kalinami valstybės nusikaltėliai. Pavyzdžiui, tuo metu ten jau 5 metus kalėjo buvęs Prancūzijos finansų ministras Nikola Fukė (Nicolas Fouquet), nuteistas iki gyvos galvos už valstybės lėšų iššvaistymą. „Dožė“ nuo kitų kalinių skyrėsi tuo, kad dėvėjo aksominę kaukę, kuri turėjo užtikrinti jo visišką anonimiškumą. B. de Sen Maras buvo perkėlinėjamas iš vienos tarnybos vietos į kitą, ir paslaptingasis kalinys būdavo perkeliamas kartu su juo. 1698 m. B.de Sen Maras tapo Bastilijos viršininku, o Geležinė kaukė buvo patalpintas Bertodjero bokšto trečiojoje kameroje. Kalinys mirė 1703 m. lapkričio 19-ąją ir buvo palaidotas kaip „Marčialis“. Visi jo daiktai ir apskritai viskas, kas buvo su juo susiję, po jo mirties buvo sunaikinta.

Legendos gimimas


Paslaptingo žmogaus su kauke paveikslas ne tik liko istorijoje, bet ir „persikraustė“ į literatūrą ir kiną. Po 70 metų pirmasis susidomėjimą kaliniu pakurstė filosofas Fransua Mari Arujė (Francois Marie Arouet), daugiau žinomas kaip Volteras. Filosofas švietėjas Volteras pirmasis parašė apie Geležinę kaukę, išreiškęs spėjimą, kad kalinys - Liudviko XIV brolis. O kultiniu personažu „Geležinę kaukę“ pavertė Aleksandras Diuma (Alexandre Dumas), kurio romane „Vikontas de Braželonas“ kalinio istorija tampa viena iš pagrindinių siužeto linijų. Pagal knygą, kalinį pavarde Marčialis (karaliaus brolį) į kalėjimą įkišo kardinolas Mazarinis (J.Mazarin). Belaisvis kalėjo geresnėmis sąlygomis negu jo likimo draugai, bet buvo griežčiau prižiūrimas. Muškietininkai išvadavo nelaimingąjį kalinį, jo vietoje palikdami tikrąjį Liudviką XIV.

Dar vienas istorijos apie žmogų su geležine kauke tyrinėtojas - Viktoras Hugo (Victor Hugo). Pjesę „Dvyniai“ jis parašė ne pačiu sėkmingiausiu gyvenimo laikotarpiu: jo ankstesnė pjesė „Riuji Blazas“ pasisekimo nesulaukė, ir V.Hugo tai nuvylė. Įdomu, kad net paslaptingo kalinio istorijoje rašytojas randa vietos meilei: žmogus su geležine kauke įsimyli merginą, kurios dainas girdi už kameros sienų.

Nelaimingojo kalinio istorija ekrane pirmą kartą pasirodė jau 1929 m. - nebyliajame filme „Geležinė kaukė“ su D.Ferbenksu pagrindiniame vaidmenyje (D.Fairbanks). A.Diuma knyga buvo ekranizuota kelis kartus: pati garsiausia ekranizacija yra 1998 m. filmas „Žmogus su geležine kauke“ su Leonardu Dikaprijumi (Leonardo DiCaprio) pagrindiniame vaidmenyje.

Kas buvo realus žmogus su geležine kauke?


Romanai ir ekranizacijos daugeliui piršo mintį, kad Geležinė kaukė - pramanytas herojus. Bet, kaip jau minėjome, jo egzistavimą patvirtina dokumentai. XVII a. antroji pusė buvo laikmetis, nepasižymintis dideliu humanizmu. Per du dešimtmečius iki paslaptingo kalinio pasirodymo Pinjerolyje Anglijoje ant ešafoto galvos neteko karalius Karolis I, o jau žemesnio rango asmenų, padariusių nusikaltimus arba tiesiog patekusių į nemalonę, galvas budelio kirvis kapojo visoje Europoje.

„Geležinę kaukę“ Prancūzijos valdžia neabejotinai laikė itin pavojingu. Bet, nežiūrint to, jo nežudė, o daugybę metų laikė už grotų, slėpdami veidą. Kas galėjo būti šis kalinys? Tikriausiai todėl labiausiai paplito versija, pagal kurią „Geležinė kaukė“ priklausė karališkai giminei.

Garsiausios hipotezės


Neteisėtas karaliaus Liudviko XIV brolis

Šios hipotezės autoriumi yra laikomas Volteras. Liudviko XIII žmona Ona Austrė daugybę metų buvo laikoma nevaisinga. Ji nepadovanojo vyrui vaikų net 23 santuokos metus! Būsimasis Liudvikas XIV gimė, kai Onai buvo jau beveik 37. Matuojant tos epochos masteliais tai yra ne šiaip vėlyvas vaikas, o labai vėlyvas.

Volteras spėjo, kad prieš Liudviką Ona pastojo ir pagimdė ne nuo karaliaus. Vaiką slapčia augino karalienės patikėtiniai. Kai Liudvikas XIV sulaukė pilnametystės, brolį jis palaikė grėsme sostui ir įsakė jį uždaryti tvirtovėje ir jo tapatybę laikyti paslaptyje. Kiti šios versijos šalininkai mano, kad nesantuokinis vaikas buvo pats „karalius Saulė“ Liudvikas XIV.

Tikrasis karaliaus tėvas


Tyrinėtojai daro prielaidą, kad nevaisingas buvo karalius Liudvikas XIII. Įpėdinio nebuvimas kėlė pavojų Prancūzijos stabilumui. Taigi su Liudviko XIII žinia buvo rastas vyras, galbūt tolimas karaliaus giminaitis, ir nuo šio „donoro“ Ona ir susilaukė įpėdinio. Vėliau tikrąjį karaliaus tėvą buvo nuspręsta įkišti į kalėjimą, kad paslaptis garantuotai nebūtų atskleista.

Liudviko XIV brolis dvynys

Tai mėgstamas rašytojų ir kino kūrėjų siužetas, pradedant A.Diuma. Taigi, karalienė pagimdo nuo teisėto vyro, bet gimsta ne vienas, o du berniukai. Princai dvyniai iškart virsta didele problema, ateityje gresiančia pilietiniu karu. Nereikalingo pretendento į sostą buvo nutarta atsikratyti, bet nužudyti karališko kraujo asmens niekas nesiryžo. Nelaimingojo berniuko laukė laisvės atėmimas visam gyvenimui ir kaukė, slepianti stulbinamą panašumą su broliu, kuris turėjo užimti karaliaus sostą.

Liudviko XIV ir Henrietės sūnus

Ši hipotezė mus nukelia į „karaliaus Saulės“ jaunystės laikus, kai jo artimiausioje aplinkoje atsirado Henrietė, mirties bausme nubausto Anglijos karaliaus Karolio I jaunesnioji dukra. Liudvikui XIV Henrietė buvo pusseserė, bet tai netrukdė svarstyti jos kandidatūros tapti karaliaus nuotaka. Vedybos neįvyko, bet buvo tvirtinama, kad romanas tarp jų vis dėlto buvo. Henrietė tapo jaunesniojo Liudviko brolio, Orleano hercogo Pilypo žmona. Pagal šios hipotezės šalininkų versiją, Henrietė su Liudviku susilaukė sūnaus. Nors jis ir buvo neteisėtas, dėl kilmės būtų galėjęs pretenduoti tiek į Anglijos, tiek į Prancūzijos karūną. Todėl, norint išvengti politinių komplikacijų, pilnametystės sulaukęs jaunuolis buvo įkalintas tvirtovėje, o jo veidas visiems laikams uždengtas kauke.


***

Naujai į šią istoriją pažvelgė Kalifornijos universiteto profesorius Polas Soninas (Paul Sonnino), išleidęs knygą „The Search for the Man in the Iron Mask: A Historical Detective Story“ („Žmogaus su geležine kauke paieškos: istorinis detektyvas“). P.Soninas, XVII ir XVIII a. Prancūzijos istorijos specialistas, tyrinėdamas Pinjerolio belaisvio istoriją, pirmiausia atmetė versiją apie Liudviko XIV brolį dvynį. P.Soninas savo mintį grindžia tuo, kad kiekvienas Onos Austrės žingsnis nuo vestuvių dienos buvo sekamas: specialiai skirti rūmininkai fiksavo visas jos gyvenimo smulkmenas, įskaitant intymųjį gyvenimą. Istorikas atmeta galimybę, kad taip kontroliuojant karalienę galėjo likti nepastebėtas jos nėštumas arba dvynių gimimas. P.Sonino manymu, paslaptingasis kalinys buvo viso labo pernelyg plepus kardinolo Mazarinio padėjėjo tarnas, o ne paslėptas nuo žmonių Liudviko XIV brolis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSIDOROJO: Sinalojos valstijoje Meksikos šiaurės vakaruose nežinomi nusikaltėliai susidorojo su sporto žurnalistu Omaru Ivanu Camachu; kaip pranešė pirmadienį laikraštis „Milenio“, jo kūnas su akivaizdžiais smurto pėdsakais buvo rastas po tiltu Salvador Alvarado rajone.
  • REMS IR TOLIAU: naftos perdirbimo produktų bendrovė Baltijos šalyse „Orlen Lietuva“ ir Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartį dar vieneriems metams.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
PABUDIMAS

Ar savaitgalį aukojote „Maisto banko“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Ar norėtumėte pakeisti dabartinę arba įgyti dar vieną profesiją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1     0 C

0     +2 C

 

-5     -4 C

+4    +6 C

+2    +4 C

 

+2    +4 C

2-3 m/s

2-3 m/s

 

3-4 m/s

 

reklama
Sveikata ir grožis